Nepakartas Odisėjas
Trečiadienis, spalio 19d.
2005m.
Vilnius
___________________________
Nieko neveikti.
Nurimti. Numirti.
Pelenus vėjais paleisti.
Ranka jiems pamoti
Ir bučkį pasiųsti.
Į tolimą kelią pakilti -
Kelionę iš anksto pamilti.
Namus vėl palikti
Kelionėje nebepamiršti.
Sugrįžimo - palaukti.
Iš ilgesio - kaukti
Kaip kaukia sirenos
Laivuose.
Praplaukiant
Ant kranto - Sirenos
Vilioja.
Ir jų balsuose
Tu pameti galvą,
Ir pameti vairą -
Ir nėra jau laivo.
Ir rimsta vanduo prie uolos
Gelmė pasisotino
Tamkart.
Pakart
Ar paleisti -
Gal neverkia rėjos tavęs dar?
Kam lemta siūbuotis pakartam
Paskęsti nelemta,
Net jei Sirenos vilioja,
Net jei vylingai jos moja.
Gal koja,
Ranka gal, gal klubais
Siūbuoja.
Bet aklas irkluoja,
O kurčias vairuoja,
Kitiems kelią rodantis
Prie stiebo dejuoja
Pripančiotas stipriai.
Sirenos pasiunta,
Nes įgula nebereaguoja!
Susiburia piktos į tuntą
Ir trepsi iš įsiūčio kojom
Į praplaukiančius mėto jos bojom.
Už horizonto nutola,
Į pinkles nebepapuola.
Saulėlydžio metą
Atpančioja
Galvą pametusį škiperį.
Tas baisiai putojas,
Kojomis trypia ir mostaguojas.
Jį grįžti Sirenos vilioja.
Kol dar jūreiviai
Ant rėjų nekyburiuoja,
Jis eina per bortą lenta
Ir kelias jo trumpas,
Deja.
Riksmas nutyla.
Gelmė pasisotino
Tamkart.
Bet atviras triumas.
Iš jo išridenamas vynas.
Žiūrėk - ir jau girtas kaimynas
Nunirusia galva.
Maitina žuvis.
Bangos pakylėtas laivelis pasvirs.
Per bortą girtuoklis išvirs.
Ir vėl gelmė soti
Tamkart.
Už maištą reikėtų pakart.
Bet tas, kuris kart
Įsakymą duotų,
Maitina savim žuveles.
Ir keikia pražudžiusias jį Sirenas.
Apniukęs šiaurys sušiaušia bangas
Išdžiūvus gerklė.
Ir akys iš baimės išsprogsta.
Kas laivą valdys?
Jį čiumpa šiaurys.
Netikėtas iškyšulys
Vilioja,
Nors ten ir Sirenų nėra.
Ir vilties nebėra.
Ei, junga, dar vyno nubėki,
Bet tik paskubėki,
Nes nieko neveikti,
Nurimti, numirti
Blaiviam nelinkėki.
Tiesa gal vyne,
Bet paskęsti jame
Nelemta mums bus.
Pakelkime taurę už savo draugus
Ir spjaukim į barzdą,
Nes šįkart nelemta
Kyboti ant rėjų
Pavėjui.
Tamkart...
2005m.
Vilnius
___________________________
Nieko neveikti.
Nurimti. Numirti.
Pelenus vėjais paleisti.
Ranka jiems pamoti
Ir bučkį pasiųsti.
Į tolimą kelią pakilti -
Kelionę iš anksto pamilti.
Namus vėl palikti
Kelionėje nebepamiršti.
Sugrįžimo - palaukti.
Iš ilgesio - kaukti
Kaip kaukia sirenos
Laivuose.
Praplaukiant
Ant kranto - Sirenos
Vilioja.
Ir jų balsuose
Tu pameti galvą,
Ir pameti vairą -
Ir nėra jau laivo.
Ir rimsta vanduo prie uolos
Gelmė pasisotino
Tamkart.
Pakart
Ar paleisti -
Gal neverkia rėjos tavęs dar?
Kam lemta siūbuotis pakartam
Paskęsti nelemta,
Net jei Sirenos vilioja,
Net jei vylingai jos moja.
Gal koja,
Ranka gal, gal klubais
Siūbuoja.
Bet aklas irkluoja,
O kurčias vairuoja,
Kitiems kelią rodantis
Prie stiebo dejuoja
Pripančiotas stipriai.
Sirenos pasiunta,
Nes įgula nebereaguoja!
Susiburia piktos į tuntą
Ir trepsi iš įsiūčio kojom
Į praplaukiančius mėto jos bojom.
Už horizonto nutola,
Į pinkles nebepapuola.
Saulėlydžio metą
Atpančioja
Galvą pametusį škiperį.
Tas baisiai putojas,
Kojomis trypia ir mostaguojas.
Jį grįžti Sirenos vilioja.
Kol dar jūreiviai
Ant rėjų nekyburiuoja,
Jis eina per bortą lenta
Ir kelias jo trumpas,
Deja.
Riksmas nutyla.
Gelmė pasisotino
Tamkart.
Bet atviras triumas.
Iš jo išridenamas vynas.
Žiūrėk - ir jau girtas kaimynas
Nunirusia galva.
Maitina žuvis.
Bangos pakylėtas laivelis pasvirs.
Per bortą girtuoklis išvirs.
Ir vėl gelmė soti
Tamkart.
Už maištą reikėtų pakart.
Bet tas, kuris kart
Įsakymą duotų,
Maitina savim žuveles.
Ir keikia pražudžiusias jį Sirenas.
Apniukęs šiaurys sušiaušia bangas
Išdžiūvus gerklė.
Ir akys iš baimės išsprogsta.
Kas laivą valdys?
Jį čiumpa šiaurys.
Netikėtas iškyšulys
Vilioja,
Nors ten ir Sirenų nėra.
Ir vilties nebėra.
Ei, junga, dar vyno nubėki,
Bet tik paskubėki,
Nes nieko neveikti,
Nurimti, numirti
Blaiviam nelinkėki.
Tiesa gal vyne,
Bet paskęsti jame
Nelemta mums bus.
Pakelkime taurę už savo draugus
Ir spjaukim į barzdą,
Nes šįkart nelemta
Kyboti ant rėjų
Pavėjui.
Tamkart...