Istorijos profesorius, kuriam reikia truputį pasimokyti istorijos
Arba galėjau parašyti paprasčiau: “Bumbliauskai, nuliūdinai!...“
Štai praėjo Delfi konferencija su juo “Ar gali Lietuva vadintis jūrine valstybe?“, ir aš joje sudalyvauti nespėjau, nes neseku tokių dalykų - informaciją pasitikrinu dažnai post factum ( Read more... )
Štai praėjo Delfi konferencija su juo “Ar gali Lietuva vadintis jūrine valstybe?“, ir aš joje sudalyvauti nespėjau, nes neseku tokių dalykų - informaciją pasitikrinu dažnai post factum ( Read more... )
Ir K.Franko minėtos nemačiau, kurią jis turėjo omeny su olandišku laiveliu... :(
Tai apie Biržų “jūriškumą“ A. Bumbliauskas irgi nei pusės žodelio, kiek pagal vardų rodyklę žiūrėjau. O po šios konferencijos, prisipažįstu, labai bijojau pasidomėti ir tai, ką jis ten parašęs (jei parašęs) apie Lietuvą kaip jūrinę valstybę. Bent jau Žygimanto Augusto Jūrų komisija tai turėtų būti paminėta - pirmas (!) admiralitetas pasaulyje! Ir dar turėtų būti apie Senojo jūros kovas su Maskovija - kaip ten vieni ir kiti kaperius samdė, kad kuo daugiau ekonominių nuostolių vienas kitam atneštų... :) Apie tikrą jūrų (ir dar naktinį!) mūšį prie Salis tai tikrai nieko nebus - antraip, konferencijoje būtų paminėjęs pats, o ne apie “ir nuvijo juos prie valtelių - tai gal čia jūrų mūšis“ nusikalbėjęs...
Tad pabijojau nusivilti - ir greitai greitai padėjau knygą į lentyną. Vis tik nemažus pinigus tuomet kainavo - gaila, vienok, būtų! :)
Man tai gaila, kad jis atėjo į konferenciją kalbėti visiškai nepasiruošęs ir paskui kaip gudrus dvejetukininkas pamokoje prie lentos bandė išsisukti iš padėties dėl neparuoštų namų darbų! Labai neprofesionalu, ir tokio kalibro žmogui savo profesijoje tikrai neatleistina.
Kita vertus, jis ruošėsi kalbėti būtent apie tą sutaurintą ir prailgintą čarterio variantą Viduržemio jūroje, pavadinimu Gold of Lithuania (čia ne apie “lietuvaites laukų gėles gražias“...), tačiau žmonės, naudodamiesi proga, kad gali pakalbinti tokį žymų istoriką, uždavinėjo visai kitus klausimus, o ne apie ekspediciją, kurioje tas ir nedalyvauja, bet gražią istoriją apie Našlaitėlį sugalvojo verslininkams misiją ir pagrindimą turėti (ne vien kad “išsinuomavom jachtą, gėrėm, buriavom, gėrėm...“). Kaip sako rusai, čia viskas gi “pod egidoj...“
Aš ir ne prieš tą ekspediciją, tarp kitko, ir tikslai gražūs - kas, kad visos jachtos bus su Graikijos vėliavomis, ir be pačių dalyvių gal ten niekas į jų misiją dėmesio nekreips. Bus matyti.
Galėčiau paieškoti, kur čia LJ rusai prieš kelis metus taip “Ekspedicija Archipelag“ susiorganizavo panašiu principu: jie lankė Sinopo mūšio vietas (viena iš trijų svarbiausių pirmųjų Rusijos laivyno tarptautinės reikšmės pergalių!), užeidinėjo į Seniavino eskadros lankytus uostus, nuleido vainiką žuvusiems atminti ir pan. Visiškai privati iniciatyva. Todėl, jei kas skaito, kad čia aš kimbu prie GOL - iškart apsidraudžiu. :)
O dėl Bumbliausko šioje konferencijoje - tikrai liūdna. Netgi labai. :(
Reply
Reply
Žygis Augustuks Jūrų komisiją netgi buvo sudaręs, atsižvelgdamas į “dabarties iššūkius ir ateities perspektyvą“, deja, taika su Švedija vienu iš punktų užmačių ragino atsisakyti, o ir karalius jis buvo, po teisybei, gana minkštadūšis, labiau į menus ir mergas linkęs... Kuomet atėjo Vazos, tai ir laivyną iš Švedijos su visomis įgulomis galima buvo greitai “pasiskolinti“. Kuomet Vazos susipjovė, kuris ten “švediškesnis“, tai ir ne iki LDK laivyno tapo irgi. Ivanas Rūstusis gi Novgorodą pamynė galutinai, todėl anoji pusė irgi ilgam interesą jūrai ir prekybai ja prarado, kad paskui Petriukas “langą kirsti“ turėjo.
Šios aplinkybės gal ir nulėmė, kodėl mes istorijos vadovėliuose skaitome apie sausumos peripetijas, užuot žiūrėję, kas tuo metu dar ir jūroje lygiagrečiai vyko. Kaip sakiau, samdiniai kariavo ir ten, ir ten - jūroje tiesiog neturėjome nuosavę LDK “jūrinių etmonų“, admirolų, kurie tiems kaperių laivynams vadovautų, kaip kad lauko etmonai, generolai, vadovavo sausumos “kaperiams“.
Reply
O kad rusai (Vasia) plaukiojo Baltijos jūroje iki Petro - naujiena. Bet jei taip sakai... O kur jų uostai (uostas) buvo?
Reply
Vienintelis skirtumas nuo sausumos tik tame, kad aš nežinau istorijoje išlikusio bendro jiems jūrų etmono, jei toks buvo. Bet juk turėjo būti kažkas atsakingas už juos? Galop, kapitonas laive - tai pulkininkas sausumoje, todėl laivas - tai savistovis karinis vienetas. Gal ir poreikio todėl nebuvo jiems turėti bendrą pareigūną, sėdintį sausumoje (štabe - kaip admirolai, jei ne su ekspediciniu korpusu keliavo, ir būdavo; palygink lauko etmoną ir didįjį etmoną), o gal koks kancleris juos tiesiog kuravo?
O lauko etmonai dažnai, beje, iš savo kišenės finansavo kariuomenes - ten dar gražiau buvo. Tad aš nežinau, ar šie dar labiau “banditais nuo didelio kelio“ neatrodė... :)
Rusai, Maskvai sustiprėjus ir nudusinus Tverę bei prispaudus Novgorodą (kitą konkurentą - Kijevą, žinia, mes už juos patys priglaudėm...), ištisai veržėsi į Livoniją, nes jų pagrindiniu prekybos centru-tarpininku tebuvo Novgorodas, ir jiems reikėjo uostų, kontroliuojamų tiesiogiai (Gdanską Lenkija gi irgi iki 1945-jų kontroliavo nepilnai, neskaitant tarpukario, kaip ir mūsų Klaipėdos). Kaip žinia, LDK irgi prekiavo su Europa jūra tik per tarpininkus - Hanzą (pvz. Kaunas, ne vien Memelis), o savų uostų neturėjo (Ryga - laikinai, Biržai - neišsivystė, Šventoji - dažnai palikta be didesnio dėmesio, Palanga - per maža).
Apie Novgorodą ištraukos iš Wiki minčiai iliustruoti:
--------
XIII-XIV a. miestas klestėjo kaip didelis kultūros centras, tarpo prekyba su Hanzos miestais. 1478 m. miestą užėmė Maskva, valdoma Ivano III. Įkūrus Sankt Peterburgą, miestas XVIII a. ėmė prarasti savo kaip svarbaus prekybos taško reikšmę.
In the 13th century, Novgorod, while not a member of the Hanseatic League, was the easternmost kontor, or entrepot, of the league, being the source of enormous quanties of luxury (sable, ermine, fox, marmot) and non-luxury furs (squirrel-pelts).[9]
The city lies along the Volkhov River just below its outflow from Lake Ilmen.
[...] crossed the Baltic Sea entered the Gulf of Finland, followed the Neva River into the Lake Ladoga. Then it followed the Volkhov River, upstream past the towns of Staraya Ladoga and Velikiy Novgorod, crossed Lake Ilmen, and up the Lovat River.
The Volkhov flows out of Lake Ilmen north into Lake Ladoga, the largest lake of Europe. It is the second largest tributary of Lake Ladoga. It is navigable over its whole length. Discharge is highly variable depending primarily on the level of Lake Ilmen. The Volkhov is reported to reverse the direction of its flow in its upper section in exceptional circumstances. The river freezes up in late November, and breaks up in early April.
Despite its relatively small size, Volkhov has played a large role in Russian history and economy. In recognition of that, a figure representing the Volkhov appears among the allegorical monuments to the four major rivers of Russia on the rostral columns in the ensemble of the Old Saint Petersburg Stock Exchange and Rostral Columns.
It was a vital part of the most important trade route connecting Northern Europe to the Orient, by way of the Volga (Volga trade route) and Dnieper (trade route from the Varangians to the Greeks). The ancient Russian capital Staraya Ladoga and one of the principal Russian medieval cities Velikiy Novgorod are located along the Volkhov.
------
Savotiškai šitą galima palyginti su Biržais - kaip jūrinės LDK tvirtovės “koncepcija“. ;)
Na, o Petro I prakirstas “langas“ ir užmojis statyti Nevos žiotyse miestą (Memel - tai klaidingai manytos Neman žiotys...) buvo pagrįstas panašiu principu. Klaipėda (klampi pėda...) - gi irgi pelkėje statyti pradėta. Dar vienos paralelės mąstyme, ne? ;)
Reply
Bet tyliu jau. Matosi, kad pats dantis praėdęs prie šitos temos.
Klaipėdos vardo kilmė, esą klampi pėda - liaudies etimologija. Mokslinė pirmo dėmens etimologija: iš latvių klajš „atviras, tuščias, lygus, plynas“, taigi - atvira, lygi vieta.
Reply
Jei lenkai (su lietuviais) pasamdo kaperius, kurie ekonominę blokadą daro keliui į Novgorodą arba kreiseriavimu užsiima, gaudydama laivus, einančius iš ten - tuomet anas irgi pasamdo “kontr-kaperius“ lenkų “piratams“ nuvaikyti... Ir visi darbo turi. :)
O pirmąjį nacionalinį laivyną rusams tikrai Petras padarė - ir pirmieji jūriniai laivai jo dėka gimė (šitas vis tik girtuokliavo pertraukose tarp darbų, gal todėl labiau pasisekė).
Jei latviai turėjo įtakos Klaipėdos radimuisi, tai visai liūdni popieriai - net priešistoriniuose “genuose“ nesame jūros žmonės ir netgi ne valstynė prie jūros.. :(
Ir netylėk - visada malonu ir Tavo komentarus matyti, ir klausimus, kurie patį paskatina neapkerpėti. Jei pažiūrėti mano komentarus prie teksto, tai teksto aukščiau visada būna mažiau už komentarus... :)
Reply
Leave a comment