Ir vėl rugsėjis...

[murmt]

Per pastaruosius 20 metų taip nė sykio ir neturėjau tikrai smagaus gimtadienio, ir viskas per ją, nelemtąją. Rugsėjo 1-ąją, aha. Todėl, kad ji, bjaurybė, visada būna iškart po to, ir dar bebandant švęsti irgi visaip džiūgenautis pakaušyje krebžda, kad nuo rytojaus ir vėėėėl... Ne, nemėgstu aš mokytis. Tiksliau, sužinoti kažką naujo yra visai teigiamas dalykas, bet negaliu pakęsti tos dalies, kur reikia įrodinėti, kad tu ne kupranugaris; tojest', kad supranti, kad moki, kad viskas aišku. Ypač kai tai pasireiškia begaliniais referatais, kursiniais irgi kitokiais rašto darbais, kurių 98% galima sutrumpinti iki poros puslapių, išvardinant esminius punktus ir pateikiant išvadas. Juk viskas, kas tarp eilučių, vidutinio intelekto personai ir taip aišku, nia? Tai kodėl reikia įsivaizduoti, kad dėstytojai ir darbų vadovai - idiotai ir jiems reikia tą patį sakinį tris kartus išvirkščią išversti?

Taigi, metų 20. Turiu dabar stalčiuj visai šviežią popierių - sutartį su universitetu dar 5,5 metų. Žiūrėk, liks iki pensijos kokie metai, ir gal jau pabaigsiu su tom amžinom studijom?..