sapnai sapneliai

[murmt]

Sapnuoju aš visada ir daug, ale paprastai save ir nepažįstamus žmones/monstrus/esybes. O pastarosiom naktim tai su 
ifigenija po kažkokią vaikų žaidimų aikštelę lakstom, tai su krūva klasiokų laipiojam po didžiulę senovinę pilį ir apverkiam netikėtai mirusį 
pumba (sorry, Marčiau, garbės žodis, nenorėjau). Ir dar visokios cielos dvi ex-meilės į sapnus grįžta, tik kažkodėl labai piktos irgi bjauriai ciniškos, įtariu, reikia pasiteirauti, kaip aniems gyvenasi, bo seniai matyti :/