Pavėluota reakcija į Radiogalvių išsidirbinėjimus
Kiek mačiau, nauja Radiogalvių akcija leisti klausytojams pasirinkti, kiek jie nori mokėti už naują albumą nuskambėjo iš esmės labai teigiamai. Iš Radiogalvių manijos aš išaugau jau senokai, tad neskubėjau pulti pirkti to downloado. Be to, aš vis dar vienas iš tu, kuriems įprastai (o gal jau metas sakyti - senoviškai) išleistas įrašas yra n-kartų mielesnis. Kažkurį laisvesnį vakarą vis tik apsilankiau In Rainbows puslapyje su nusiteikimu sumokėti kelis svarus už tą dowloadą, ir tik tada pamačiau 160 Kbps. Kelinti dabar metai? Ir tai dar drįsta pardavinėti, kaip oficialų albumo variantą. O gal ir CD / vinilinė versija bus "downsampled" 160 Kbps. Ir žmonės tai vadina naujuoju media pardavimo pavyzdžiu. Mano akimis žiūrint tai yra akiplėšiškas lupikavimas. Juolab, kad šalia tiems, kuriems Radiohead'ai ne vis vien ir albumas patinka, gali nusipirkti Discbox, kuris kainuoja 40 svarų (šiai dienai tai 193 litai). Ir tai vienintelis reklamuojamas variantas, kaip nusipirkti muzikos kopiją klausoma kokybe, o ne su$$$ta 160Kbs. Ar jums dar apsiverčia liežuvis vadinti juos geradariais, kurie leidžia klausytojui rinktis vertinant, kiek jų muzika kainuoja? Nusibodo leisti singlus keturiais skirtingais variantais (bent jau "Knives out" buvo taip išleistas), ar tiesiog sugalvojo pelningesnį variantą?.. Vien už tokį pasityčiojimą iš fanų juos reikėtų pradėti boikotuoti o ne skirti dar daugiau dėmesio savo bloguose, kaip kad aš ką tik padariau...