Apr 26, 2011 11:40
Nėra kito kelio, tik žemėje išmintas, ir nėra pėdų jam minti, kaip tik tavo paties. Nėra kito kelio, tik tas, kuriuo eini, ir nėra kitų kojų juo eiti, kaip tik tavo paties. Nėra kito tikslo, tik tas, kurį pasirinkai, ir nesvarbu, ką renkiesi - jis jau įaustas žolėse ir voratinkliuose. Savo balsu šnekėk, ir tavo balsu prašneks žemė. Savo akim matyk, ir būsi dangaus pamatytas. Palinkėk geros dienos bitei, ir visas pasaulis palaimins tavo darbus.
Galvoju šiandien apie profesinius levelius. Išreikšti žodžiais tai, kuo naudojiesi instinktų lygmeny ir perduoti tai kitiems? Aha, o kada ir kam? Tikriausiai tai ir yra svarbiausia - mokėjimas atskirti. Ar visgi sugebėjimas apsieiti be šnekų turi daugiau privalumų? Juk neretai suformuluotas pojūtis netenka savo galios... Mokytis ar ignoruoti? Takai takeliai tinklais, kuriuo mėšlavabaliui paristi savo kamuoliuką?
Einu, išsimaudysiu. Miestas nevertas, kad neščiau į jį miško kvapą. :)
tas takas,
nuo žagrės