žalia betvarkė žalio krūmo

Apr 25, 2011 02:16

Savaitgalis tai - oi. Bendrai paėmus, atskirai padėjus - kiekvienas iš kompanijos visiškas псих-одиночка. Gera tarp savų. Dviese rausė bunkerį po laužu. Rankytėm ir pagaliukais. Spėjo kažkiek - vieno žmogaus talpos ola. Gaila, ryte bobos liepė užkast. Du puodai, vakarienei kiaulytė su džiovintais baravykais, o ryte - kopūstienė su dilgėlėm, medum ir marinuotom guotėm iš medinių indų. Masiškai graužiamų maximinių dešrelių ir celofano debesėlių fone atrodė smagiai. Balta lininė suknelė, balta lininė prijuostė (kažkas mane aplaistė taukais ir viskiu), suodini kojų pirštai. Jeronimas ir  Verutė - kaži, ar kas dar duoda vardus kailiams? Miegot ant keturių kurmiarausių ir pernykštės laužavietės ne itin patogu. Niu bet norėjom, kad palapinės tvarkingai ratuku stovėtų. Du nuostabūs pažįstamų šunys. Vyrai, kapojantys malkas (ar gali būti kas gražesnio?). Romuvės, stropiai vykdančios žibuoklių irgi kitų kvietkų genocidą. Apeiginiai skėčiai ir vuvuzelos. Beržų sultys su minkštimu. Genialusis mergelkų verslo planas. Keturių metrų praraja po retom tupyklos grindim (siaubas, kaip nesaugiai pasijutau). O ežeras tikrai ledinis. Grąžino į kojytes padorią kraujotaką. Ir šiaip smagu, kai raudės bando atsikąsti piršto. Sėdėjom, kvykėm ir braukėm juoko ašaras. Iš kišenių byrėjo česnakai. Lyg matėmės tik vakar - o juk praėjo visi metai.
Ir dar pabendravau su panašiu. Keista. Įdomu. Supratau skirtumą - jie mato akimis ir girdi ausimis, o mes matom nosimi ir girdim rankomis; visa kita daugmaž taip pat. Arba ne. Išsikroviau, pasikroviau. Dar kunkuliuoja viskas. Seniai nesijaučiau tokia vientisa, darni ir sveika. Užkvietėm į svečius, bus daug kalbos. Apie žoles, nes aš vis dar tundra tam reikale.

Tai va maždaug taip. Su [įsirašykit tinkamą šventę] visus! ;*

judėjimas erdvėje, nuo žagrės

Previous post Next post
Up