Namų kronikos
Mokausi stebėti - pasirodo, šaltalankis ilgiausiai lieka žaliais lapais, ir dar sausmedžiai, visa kita - jau spalvoti... O kadangi šįryt pirmoji šalna, reiškia, tuoj medžiai bus pliki. Prasideda pats tamsiausias metas - gerai, kad kol kas lietūs neužgriuvo. Žinoma, netikras tas priemestinis "ūkininkavimas", bet vis dėl to - pamažu vis ko nors mokaisi, ką nors sužinai. Štai ir nupjauta paskutinį kartą žolė (nepamenu, kada taip vėlai būtų paskutinis pjovimas - ruduo tikrai "buvo ilgas ir baisiai gražus"*, snegole iškuopė šiltnamį, į žydinčią pievą susodino grožius kitiems metams... Pusė dienos nepastebimai ir prabėgo - pjaunant, raunant, plaunant, tvarkant. Ir jau garas šiltas iš burnos veržiasi vakarop, o mažiausias sėdi ant batuto lotose, žiūri į dangų tuo smalsiu vaikišku žvilgsniu ir taip ilgesingai sako: "paukščių būrys"... Pakeliu galvą - nagi, iš tiesų. Tik, panašu, vietiniai, ne keliauninkai duodasi - žemai, netvarkingai. Keliauninkai tikriausiai jau išlėkė į savo Afrikas (o, kokios prieš dvi savatęs žasų eskadrilės lėkė per Nidą!). Esu sutikęs vieną žmogų, kuris labai mėgsta sakyti, kad visi "mūsų" paukščiai - kregždės, gandrai ir pan. - tai Afrikos paukščiai. Juk čia jie tik trumpam. Kita vertus - kieno tu esi, ar ten, kur poilsiauji, ar ten, kur vaikus augini? Tai gal visgi jie labiau mūsų? Primena ir dabartinę emigraciją - nuvaro, užsisidirba, parlekia čia maitintis, dantų tvarkytis, vaikų paglostyti.
Šiandien pasidžiaugiau, kad kažkaip 7-8 metai, o visa buitinė technika dar lyg ir laiko. Ir štai - vejapjovės sankaba sugedo, ir vos užvedus pradeda važiuoti. Ne pati didžiausia problema (visgi, važiuoja), bet teks grūsti į servisą. Ar mėginti ieškoti pačiam, kur ten koks trosas eina? Gal ir sugebėčiau - bet - šalta, tingu. Ir į mašinų langų plovimo bakus jau metas žieminio skysčio įsipilti - kai esi "laukinis", tą reikia padaryti anksčiau, nes kaip bjauru, kai užšąla langų plovimas. Ilgą laiką galvojau, kad čia nieko labai baisaus - iki tos avarijos, kai sustojus nusivalyti stiklo rankomis (nes neveikė purkštukai), vos grįžęs į kelią gavau apakinto vairuotojo smūgį uodegon. Na, ir eksperimentuoju su savo "žvakiniu" katilu ir pjuvenų briketais, kad malkos dar pradžiūtų geriau - mat didžioji dalis šiemet - ąžuolas... Kol kas eksperimentas pasiteisina, pusinės įkrovos dega ilgai ir duoda daug šilumos. Tai nejaugi pagal kainas bus tas ant to?
* - A. Marčėnas
Šiandien pasidžiaugiau, kad kažkaip 7-8 metai, o visa buitinė technika dar lyg ir laiko. Ir štai - vejapjovės sankaba sugedo, ir vos užvedus pradeda važiuoti. Ne pati didžiausia problema (visgi, važiuoja), bet teks grūsti į servisą. Ar mėginti ieškoti pačiam, kur ten koks trosas eina? Gal ir sugebėčiau - bet - šalta, tingu. Ir į mašinų langų plovimo bakus jau metas žieminio skysčio įsipilti - kai esi "laukinis", tą reikia padaryti anksčiau, nes kaip bjauru, kai užšąla langų plovimas. Ilgą laiką galvojau, kad čia nieko labai baisaus - iki tos avarijos, kai sustojus nusivalyti stiklo rankomis (nes neveikė purkštukai), vos grįžęs į kelią gavau apakinto vairuotojo smūgį uodegon. Na, ir eksperimentuoju su savo "žvakiniu" katilu ir pjuvenų briketais, kad malkos dar pradžiūtų geriau - mat didžioji dalis šiemet - ąžuolas... Kol kas eksperimentas pasiteisina, pusinės įkrovos dega ilgai ir duoda daug šilumos. Tai nejaugi pagal kainas bus tas ant to?
* - A. Marčėnas