Miškuos sidabro giesmės kurtinių

May 02, 2011 14:35

"Ankstų rytą aukštoje pušyje patupėjęs, labai triukšmingai plasnodamas sparnais ant žemės nusileidžia kurtinys. Jis uodegą vėduokle išskleidęs drąsiai žingsniuoja ir sparnų plunksnų galais ant sniego ryškius brūkšnius palieka. Tada pasigirsta tiksintis garsas "te-eke te-eke", kuris pereina į garsų traškėjimą ir baigiasi šnypštimu, primenančiu metalo džeržgesį. Taip giedodami žvilgančiomis tamsių spalvų plunksnomis pasipuošę patinai niego negirdi, bet pateles, kurios netoliese į medžius sutūpusios ar vaikštinėdamos mėlynių pumpurus lesioja ir viską stebi, suvilioja"

(iš "Labas, aš esu tavo draugas iš miško", Lututė, 2011.)

Pasirodo, metafora "Miškuos sidabro giesmės kurtinių" idealiausiai tiktų Rokiškio šlovinamiems metalurgams, o ne mano lyrikai... T.y. džeržgia, neklauso, bet pateles sužavi. Atitinkamas, aišku :D

ilgumos, pokštai, eiliavimai, muzika

Previous post Next post
Up