Diskusija
Kviečiu užsukti. Pažiūrėsim, kas bus.
Iš karto sakau - pavadinimas idiotiškas nei šioks nei toks. Švelnesniais žodžiais pasakysiu tą patį ir diskusijos metu.
DISKUSIJA „VISUOTINAI PRIVALOMAS ISTORINIŲ ĮVYKIŲ VERTINIMAS: ŽODŽIO LAISVĖ IR CENZŪRA“
Viešbučio „Artis“ Konferencijų salė (Liejyklos g. 11/23)
Kovo 21 d., pirmadienį, 17:30h
Istorinių įvykių traktavimas kinta priklausomai nuo valstybės pozicijos - vien per pastaruosius kelis dešimtmečius mes buvome liudininkais kardinaliai pasikeitusio istorijos vertinimo. Tokie daugeliui itin jautrūs klausimai kaip holokaustas ar sovietinės represijos tapo ne tik asmeninės ar tautos patirties dalimi, bet ir įstatymų dalimi. Nepaisant to, kad įstatyminė bazė nustato vis griežtesnį kalbėjimo apie istorinius įvykius standartą, tarpusavio nepakantumas (ypač antisemitizmas) stiprėja, vien žydų turto klausimo iškėlimas sukelia daugiau ar mažiau slepiamą, tačiau vieningai priešišką reakciją. Tačiau viešai politiškai korektiška tampa karštai smerkti antisemitus ar nostalgiją sovietams jaučiančius, arba išvis tylėti. Išsprūdę nekorektiški aukštų pareigūnų komentarai sukelia jausmų audrą. Baimė kalbėti ir nutylėjimai niekuomet nebuvo demokratijos bruožai, nebūtų naujiena, kai politinis korektiškumas maskuoja neapykantą, todėl siūlome iškelti šią sudėtingą problemą į viešumą.
Diskusijos metu norime pakviesti istorikus, politologus, teisininkus, žiniasklaidos ekspertus paieškoti atsakymų į aštrius, jautrius ir sudėtingus klausimus: Ar galima kardinaliai pakeisti ištisų kartų mąstymą? Kaip tinkamai nustatyti ribą, kur baigiasi žodžio laisvės ribos ir prasideda neapykanta? Ką reiškia „istorinė tiesa“? Kiek objektyvumo gali būti įvykio vertinime - subjektyviame veiksme? Kiek valstybė gali reglamentuoti istorinio įvykio vertinimą? Tai aukų apsauga ar mąstymo kontrolė? Koks šių privalomų vertinimų tikslas?
Diskusija rengiama bendradarbiaujant su Lygių galimybių kontrolierės tarnyba, Europos studentų teisininkų asociacija (ELSA Vilnius), TSPMI Studentų mokslininkų draugija.
Diskusiją moderuos Dainius Radzevičius, Žurnalistų sąjungos pirmininkas.
Diskutantai:
- Ronaldas Račinskas, politologas, Tarptautinės komisijos Nacių ir Sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti direktorius
- Kęstutis Čilinskas, teisininkas
- Justinas Žilinskas, teisininkas, MRU Lyginamosios teisės katedros vedėjas
- Petras Stankeras, istorikas, publicistas
Iš karto sakau - pavadinimas idiotiškas nei šioks nei toks. Švelnesniais žodžiais pasakysiu tą patį ir diskusijos metu.
DISKUSIJA „VISUOTINAI PRIVALOMAS ISTORINIŲ ĮVYKIŲ VERTINIMAS: ŽODŽIO LAISVĖ IR CENZŪRA“
Viešbučio „Artis“ Konferencijų salė (Liejyklos g. 11/23)
Kovo 21 d., pirmadienį, 17:30h
Istorinių įvykių traktavimas kinta priklausomai nuo valstybės pozicijos - vien per pastaruosius kelis dešimtmečius mes buvome liudininkais kardinaliai pasikeitusio istorijos vertinimo. Tokie daugeliui itin jautrūs klausimai kaip holokaustas ar sovietinės represijos tapo ne tik asmeninės ar tautos patirties dalimi, bet ir įstatymų dalimi. Nepaisant to, kad įstatyminė bazė nustato vis griežtesnį kalbėjimo apie istorinius įvykius standartą, tarpusavio nepakantumas (ypač antisemitizmas) stiprėja, vien žydų turto klausimo iškėlimas sukelia daugiau ar mažiau slepiamą, tačiau vieningai priešišką reakciją. Tačiau viešai politiškai korektiška tampa karštai smerkti antisemitus ar nostalgiją sovietams jaučiančius, arba išvis tylėti. Išsprūdę nekorektiški aukštų pareigūnų komentarai sukelia jausmų audrą. Baimė kalbėti ir nutylėjimai niekuomet nebuvo demokratijos bruožai, nebūtų naujiena, kai politinis korektiškumas maskuoja neapykantą, todėl siūlome iškelti šią sudėtingą problemą į viešumą.
Diskusijos metu norime pakviesti istorikus, politologus, teisininkus, žiniasklaidos ekspertus paieškoti atsakymų į aštrius, jautrius ir sudėtingus klausimus: Ar galima kardinaliai pakeisti ištisų kartų mąstymą? Kaip tinkamai nustatyti ribą, kur baigiasi žodžio laisvės ribos ir prasideda neapykanta? Ką reiškia „istorinė tiesa“? Kiek objektyvumo gali būti įvykio vertinime - subjektyviame veiksme? Kiek valstybė gali reglamentuoti istorinio įvykio vertinimą? Tai aukų apsauga ar mąstymo kontrolė? Koks šių privalomų vertinimų tikslas?
Diskusija rengiama bendradarbiaujant su Lygių galimybių kontrolierės tarnyba, Europos studentų teisininkų asociacija (ELSA Vilnius), TSPMI Studentų mokslininkų draugija.
Diskusiją moderuos Dainius Radzevičius, Žurnalistų sąjungos pirmininkas.
Diskutantai:
- Ronaldas Račinskas, politologas, Tarptautinės komisijos Nacių ir Sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti direktorius
- Kęstutis Čilinskas, teisininkas
- Justinas Žilinskas, teisininkas, MRU Lyginamosios teisės katedros vedėjas
- Petras Stankeras, istorikas, publicistas