Verslo klasė - Akys danguje
Eilinė įžūli savireklama, bet naujame žurnalo "Verslo klasė" (2010/2011 žiema) numeryje - mano kiek diletantiški svarstymai apie tai, ką gero ir blogo duoda karo robotizavimas, taip pat - dėl kokių priežasčių jis vyksta. Ne tiek apie techniką, kiek apie mūsų santykius su ja :)
Kelios mintys:
Taigi, ką padaro tokių „nuotolinių ginklų“ panaudojimas? Pirmiausia - apsaugo puolančiojo gyvybę. Galime priimti tezę, kad taip elgtis - negarbinga. Ir vis dėlto - kodėl? Kodėl negarbinga saugoti savo kario gyvybę? Ar garbingiau taip, kaip SSRS maršalo Žukovo tradicijų kariauna - banga gena banga, ir vokiečių apkasai paplūsta krauju? Ar negarbinga vengti mirties už tėvynę?... Ir iš tiesų - kodėl valstybė neturėtų kuo labiau rūpintis savo karių gyvybe? Juk jie - ne tik moka mokesčius, bet ir gali žūti. O teko kada domėtis, kiek tarptautinėje praktikoje verta vieno žmogaus gyvybė? O gal garbingiau būtų kaip anoji pusė: vaikais - savižudžiais sprogdintojais?
Gal kai kam ir pasirodys keista ar „taip nebūna“, bet kai man teko susipažinti, kokias kruopščias „taikinių parinkimo“ procedūras atlieka, pavyzdžiui, britų kariškiai karinių operacijų metu, aš niekaip neįsivaizduoju, kad tai patikimai galėtų padaryti kompiuteris.
Pavyzdžiui, orlaivis „Predator“ kainuoja apie 4,5 mln. JAV dol., jam aptarnauti reikia maždaug 100 žmonių, kuriuos reikia ir apmokyti, ir jiems mokėti atlyginimus už darbą. Ar tai brangu? Na, klasikinis ir jau senstelėjęs pilotuojamas naikintuvas F-16 kainuoja apie 75 mln. JAV dol. Tačiau tai, kad dronų skaičius, ypač ėmęs augti po 2001 m., kai JAV pradėjo Afganistano kampaniją, nesustoja ir vis daugiau valstybių naudoja juos savo ginkluotose pajėgose (ir net nelabai turtingos - pvz., Gruzija), matyt, įrodo, kad kaina verta teikiamų privalumų. O privalumai - akivaizdūs. Dronai danguje gali budėti daug ilgiau nei įprasti žvalgybiniai lėktuvai. Ir net jei priešas turi galimybę (dažnai - tik teorinę), jis gali pasiekti tik pačią mašiną, bet pilotui ar vairuotojui - nieko nenutiks. Taigi, bent brangiai kainuojantys įgūdžiai niekur neprapuls.
Pilnas tekstas irgi bus įdėtas čia, tik gal kiek vėliau.
Kelios mintys:
Taigi, ką padaro tokių „nuotolinių ginklų“ panaudojimas? Pirmiausia - apsaugo puolančiojo gyvybę. Galime priimti tezę, kad taip elgtis - negarbinga. Ir vis dėlto - kodėl? Kodėl negarbinga saugoti savo kario gyvybę? Ar garbingiau taip, kaip SSRS maršalo Žukovo tradicijų kariauna - banga gena banga, ir vokiečių apkasai paplūsta krauju? Ar negarbinga vengti mirties už tėvynę?... Ir iš tiesų - kodėl valstybė neturėtų kuo labiau rūpintis savo karių gyvybe? Juk jie - ne tik moka mokesčius, bet ir gali žūti. O teko kada domėtis, kiek tarptautinėje praktikoje verta vieno žmogaus gyvybė? O gal garbingiau būtų kaip anoji pusė: vaikais - savižudžiais sprogdintojais?
Gal kai kam ir pasirodys keista ar „taip nebūna“, bet kai man teko susipažinti, kokias kruopščias „taikinių parinkimo“ procedūras atlieka, pavyzdžiui, britų kariškiai karinių operacijų metu, aš niekaip neįsivaizduoju, kad tai patikimai galėtų padaryti kompiuteris.
Pavyzdžiui, orlaivis „Predator“ kainuoja apie 4,5 mln. JAV dol., jam aptarnauti reikia maždaug 100 žmonių, kuriuos reikia ir apmokyti, ir jiems mokėti atlyginimus už darbą. Ar tai brangu? Na, klasikinis ir jau senstelėjęs pilotuojamas naikintuvas F-16 kainuoja apie 75 mln. JAV dol. Tačiau tai, kad dronų skaičius, ypač ėmęs augti po 2001 m., kai JAV pradėjo Afganistano kampaniją, nesustoja ir vis daugiau valstybių naudoja juos savo ginkluotose pajėgose (ir net nelabai turtingos - pvz., Gruzija), matyt, įrodo, kad kaina verta teikiamų privalumų. O privalumai - akivaizdūs. Dronai danguje gali budėti daug ilgiau nei įprasti žvalgybiniai lėktuvai. Ir net jei priešas turi galimybę (dažnai - tik teorinę), jis gali pasiekti tik pačią mašiną, bet pilotui ar vairuotojui - nieko nenutiks. Taigi, bent brangiai kainuojantys įgūdžiai niekur neprapuls.
Pilnas tekstas irgi bus įdėtas čia, tik gal kiek vėliau.