Penktadienio eiliavimai

[maumaz]

Nerudeniška.

- Ar radai ką įdomaus toje knygoje, kurią niekšiškai išviliojai iš kaimiečių?
- Žinoma.
- Tuomet paskaityk ir mums, kol dar ugnis neišblėso.
- Gerai jis sako. - Vėdrynas vėl palietė skambias Toruvielės liutnios stygas. - Paskaityk, Geraltai.
Raganius stumtelėjo knygą arčiau laužo ir pasirėmė alkūne.
- Regėti ją galima, - pradėjo skaityti, - vasaros metą, nuo Gegužės ir Lėliukės Dienų iki pat Spalių Dienų, betgi dažniausiai tas nutinka per Pjautuvo Šventę, senų senovėje vadintą Lammas. Pasirodo ji kaip Šviesiaplaukė Mergelė, visa gėlėmis apsitaisiusi, o visa gyvastis, ar tai būtų žolynas, ar žvėris, linksta prie jos ir glaudžiasi. Dėlei to ir vardas jos toks, Gyvė. Senų senovės žmonės vadino ją Danamebi ir didžiai garbino. Net Barzdylos, nors ir pačiuose kalnuose, ne laukuose, gyvena, o vis tiek gerbia ją ir vadina Bloemenmagde.
A. Sapkowskis, "Pasaulio pakraštys". Iš lenkų k. vertė V. Morkūnas

(jeigu kas po ranka turėtų lietuvišką variantą ir parašytų, kaip buvo išverstos šitos eilutės - būčiau labai dėkingas)

Gyvei

Smilgų drabužį
Gervės nunėrė
Kaklą dabina
Karoliai rasos
Žengia ji pievom
Lengvesnė už vėlę
Vardo neklausia,
Neieško tiesos

Gyvastį neša
Į šaką, į lapą,
Stiebą kiekvieną,
Žiedo taures,
Klauso ką bitė
Medunešy šneka
Vėjais išplukdo
Kviečių eiles

Kilkite, aukite,
Žiedu žydėkite,
Bręskite, kriskite
Sėklų lašais.
Žemę palikę
Į žemę subėkite
Amžino rato
Prasmės spinduliais

Tiesiog darome tokią melodinę - tekstinę kompoziciją. Antradienį bus galima išgirsti, jeigu kas nors bus :)