Kaip murmt Romoje gėrė
Buvau Romoje ir ganiau Giedrių, jis vilkėjo tokiais oranžiniais marškinėliais, labai gerai matėsi minioje. Staiga vaikinas ėmė ir pasipustė padus. Aš - vytis, viskas gerai - matau, kur bėga. Staiga iš kito Piazza Navona galo užbaubia murmt: "Maumai! Maumai!" Atsisuku. Sėdi prie staliuko su didžiuliais akiniais nuo saulės, dar ten kažkas iš savų. Na, galvoju, jei taip garsiai rėkia, matyt, kažko reikia. Žvilgteliu į Giedriuką - jis puikiai matosi, prasiiriu iki murmt, apibaubiu, ko čia mane trukdo, kai vaiką ganau? O ji - girtut girtutėlė (panašiai, kaip per Lcon 2004), peza kažkokius niekus. Pasipiktinęs nusigręžiu - po galais, Giedriuko nesimato. Puolu į Romos gatves, vaikų daug, bet maniškio - niekur nėr. Pabundu. Viskas gerai, Giedriukas čia pat. Nu ta murmt...
P.S. Organizmas ėmė netoleruoti kompo - prisėdu, pabūnu truputį - ima veržti krūtinę. Absurdas, ane? Lendu į rūsį gruntuoti sienų :)
P.S. Organizmas ėmė netoleruoti kompo - prisėdu, pabūnu truputį - ima veržti krūtinę. Absurdas, ane? Lendu į rūsį gruntuoti sienų :)