Traumos
Taigi jų nėra, aš pati normaliausia!
Gal pirma tai kankinimai ligoninėje. Iš adatos gausiai besipilantis irštas tamsus kraujas, stora bjauri seselė, alkunės sulenkimo vietoje likusi duobutė. Nudegintas šildymo kompresais pilvas, klizmos.
Kaubojiška mėlina striuke vilkintys vyriškis, sausakimšame troleibuse pakeliui į Kalvarijų turgų netyčia kalistart trulikui sulingavus brukšteldamas pirštais man labai nepadorioje vietoje. Vajėzau, nežinojau kaip reaguot. Geriausiai nekreipt dėmesio. Tėvo atsisakymas kištis, kai žiemą apmėtė sniegu ar dar kažkaip įskidino klasiokai. Trečioj klasėj. Ech, kaip tada svajojau apie tėvų skirybas ir pavydėjau Nastei, kuri gyveno be tėvo visai, tik laiškus gaudavo.
Kai su Naste kalnų parkę mus užpuolė kažkoks treninguočius. Norėjau prisiryti baltų aguonų (knygoj tai buvo užmaršties ir sapno simbolis), pamiršti. Tėvas nenuramino, maždaug taigi pati kalta, vakarais vali nutikti visko. Pati dabR ir tvarkykis. Laimėi išklausėbudistiškojo kovos meno treneris. Tiesiog iš naujo visą tai išgyveneu. Dar stipriau. Bet tai manęs nepersekioje.
O persekioja kad bet kada mano draugui gali pasikeisti nuomonė apie mane, aš jam atsibosiu ir jis mane tiesiog išmes. Dar kur nors taip, kad būčiau be pinigų, telefono ir vidury nepažįstamo miško.
Visos kitos traumos iš paskutinių keturių metų, kai padirbau stoty prostitute. Palyginus su kitomis, manęs nelaikė nelaisvėje, neprievartavo didele chebra. Keliskart neužmokėjo, pora kartų tas pats asmuo paliko Lidos plente, kelis kart biški žiauriai pasielgė. Buvo viena istorija verta meksikietiško serialo. Iš manęs reikalavo meilės kaip jausmo, grasino eliktrošoku,bambaliu su myžalais, nu ir jau klasikiniu palikti velniaižinokurmiške, tolinuonamų. Aš labai tikiuosi, kad mūsų bendravimas sukėlė jam skausmo bent tiek pat kiek ir man. Tik malonumo iš to neturėjau jokio. Naudos - taip. Kaip aš nekenčių savęs tokios, nekenčių net labai pagarbiai besielgusiu klientų. Negaliu atleisti nieko ir niekas. Kai užplūsta prisiminimai, o tai būna visiškai netikėtai, aš noriu persipjauti sau gerklę. Būtent mirti kraujo klane. Ta mirtis turi daugybę detalių, smulkiai isivaizduota, vizualizuota, nupiešta ir sulypdyta. Aš pati kankinuosi, pati save kanki u ir žudau iš lėto, imantriai. Pati save gelbėju. Tai mano erdvė, kad neverkčiau lovoj po sekso, ar pavargus, ar prisigalvojus kad savo draugui esu tik patogiUsias ir pigiausias vienatvės ir geidulio malšinimo būdas. Aš nejaučiu orgazmo. Net susijaudinimą jausti tik pradedu. Aš esu brokuota. Ar verta būti, jei esu ant tiek sulaužita?
Dar vienas aspektas apie seksualuma.
Aš kryptingai siekiu padaryti save nepatrauklę. Badavimai, persivalgymas, viršsvoris. Juodi rūbai-maišai. Kažkoks keistas stilius. Netinkamo didžio liemenėlės. Vėliau randai ant kojų dėl narkotikų. Stora ir neprižiūrėta oda dėl svorio šokinėjimo. Dabar aš noriu būti graži, ir visada norėjau bet kompleksuoju. Pati sau draudžiu rengtis kažką pabrėžiančio.
Bijau būti atpažinta narkomanų, bijau savo praeities, prisiminimų. Sapnuoju košmarus su vieną labiausiai aršiausią prostitučių prostitutę, kuri man grasina ir kažko reikalauja ir gąsdina. Bijau būti užkalbinta klientų.
Bet kai jaučiuosi itin liudnai ir savižudiškai noriu vėl su jais bendrauti. Aš gausiu pagirimą, gyvą reakciją, įrodimą kad bent orali į seksą atliekų nepakartojamai. Taškai mano perfekcionizmui ir savigarbai. Vėl būsių geriausia iš beviltišku. Arba persipjauti gerklę.
Draugas
Deja mano puikus, nuostabus draugas kai jaučiausi nelabai gerai užsiskleidžia, pasineria į naršymą, nebendraują. Kaip mano tėvai. Jis protingas, o protingi kenčia savo skausmą neužkrandami kitiems. O man reikia kad jis tik kreiptų į manę dėmesį. Aš pullu vaidinti katiną, juokaujų ir bandau jį linksmint. Tas nesuveikia, arba net suveikia atvirkščiai. -10tašku savivertėi.
Ir jis trisdešimt metų už mane vyresnis. Mes susitikom stoty. Labai susižavėjom vienas kitu. Aš slepiau kad vartoju, prisipažinau, bandžiau gydytis narkušnike du kartus... išeidinėjau ir grįždavau. Tas laikotarpis, kai senos nuostatos kabinosi iš paskutiniųjų o naujos dygo ir stūmė senas lauk buvo beprotiškai skaudus, sunkus, baisus. Nenoriu to prisiminti. Šiaip mano draugas labai atsakingas, pareigingas, turia jautria sielą, intuiciją, sugebe meniškai fotografuoti ir rašyti.
Gal pirma tai kankinimai ligoninėje. Iš adatos gausiai besipilantis irštas tamsus kraujas, stora bjauri seselė, alkunės sulenkimo vietoje likusi duobutė. Nudegintas šildymo kompresais pilvas, klizmos.
Kaubojiška mėlina striuke vilkintys vyriškis, sausakimšame troleibuse pakeliui į Kalvarijų turgų netyčia kalistart trulikui sulingavus brukšteldamas pirštais man labai nepadorioje vietoje. Vajėzau, nežinojau kaip reaguot. Geriausiai nekreipt dėmesio. Tėvo atsisakymas kištis, kai žiemą apmėtė sniegu ar dar kažkaip įskidino klasiokai. Trečioj klasėj. Ech, kaip tada svajojau apie tėvų skirybas ir pavydėjau Nastei, kuri gyveno be tėvo visai, tik laiškus gaudavo.
Kai su Naste kalnų parkę mus užpuolė kažkoks treninguočius. Norėjau prisiryti baltų aguonų (knygoj tai buvo užmaršties ir sapno simbolis), pamiršti. Tėvas nenuramino, maždaug taigi pati kalta, vakarais vali nutikti visko. Pati dabR ir tvarkykis. Laimėi išklausėbudistiškojo kovos meno treneris. Tiesiog iš naujo visą tai išgyveneu. Dar stipriau. Bet tai manęs nepersekioje.
O persekioja kad bet kada mano draugui gali pasikeisti nuomonė apie mane, aš jam atsibosiu ir jis mane tiesiog išmes. Dar kur nors taip, kad būčiau be pinigų, telefono ir vidury nepažįstamo miško.
Visos kitos traumos iš paskutinių keturių metų, kai padirbau stoty prostitute. Palyginus su kitomis, manęs nelaikė nelaisvėje, neprievartavo didele chebra. Keliskart neužmokėjo, pora kartų tas pats asmuo paliko Lidos plente, kelis kart biški žiauriai pasielgė. Buvo viena istorija verta meksikietiško serialo. Iš manęs reikalavo meilės kaip jausmo, grasino eliktrošoku,bambaliu su myžalais, nu ir jau klasikiniu palikti velniaižinokurmiške, tolinuonamų. Aš labai tikiuosi, kad mūsų bendravimas sukėlė jam skausmo bent tiek pat kiek ir man. Tik malonumo iš to neturėjau jokio. Naudos - taip. Kaip aš nekenčių savęs tokios, nekenčių net labai pagarbiai besielgusiu klientų. Negaliu atleisti nieko ir niekas. Kai užplūsta prisiminimai, o tai būna visiškai netikėtai, aš noriu persipjauti sau gerklę. Būtent mirti kraujo klane. Ta mirtis turi daugybę detalių, smulkiai isivaizduota, vizualizuota, nupiešta ir sulypdyta. Aš pati kankinuosi, pati save kanki u ir žudau iš lėto, imantriai. Pati save gelbėju. Tai mano erdvė, kad neverkčiau lovoj po sekso, ar pavargus, ar prisigalvojus kad savo draugui esu tik patogiUsias ir pigiausias vienatvės ir geidulio malšinimo būdas. Aš nejaučiu orgazmo. Net susijaudinimą jausti tik pradedu. Aš esu brokuota. Ar verta būti, jei esu ant tiek sulaužita?
Dar vienas aspektas apie seksualuma.
Aš kryptingai siekiu padaryti save nepatrauklę. Badavimai, persivalgymas, viršsvoris. Juodi rūbai-maišai. Kažkoks keistas stilius. Netinkamo didžio liemenėlės. Vėliau randai ant kojų dėl narkotikų. Stora ir neprižiūrėta oda dėl svorio šokinėjimo. Dabar aš noriu būti graži, ir visada norėjau bet kompleksuoju. Pati sau draudžiu rengtis kažką pabrėžiančio.
Bijau būti atpažinta narkomanų, bijau savo praeities, prisiminimų. Sapnuoju košmarus su vieną labiausiai aršiausią prostitučių prostitutę, kuri man grasina ir kažko reikalauja ir gąsdina. Bijau būti užkalbinta klientų.
Bet kai jaučiuosi itin liudnai ir savižudiškai noriu vėl su jais bendrauti. Aš gausiu pagirimą, gyvą reakciją, įrodimą kad bent orali į seksą atliekų nepakartojamai. Taškai mano perfekcionizmui ir savigarbai. Vėl būsių geriausia iš beviltišku. Arba persipjauti gerklę.
Draugas
Deja mano puikus, nuostabus draugas kai jaučiausi nelabai gerai užsiskleidžia, pasineria į naršymą, nebendraują. Kaip mano tėvai. Jis protingas, o protingi kenčia savo skausmą neužkrandami kitiems. O man reikia kad jis tik kreiptų į manę dėmesį. Aš pullu vaidinti katiną, juokaujų ir bandau jį linksmint. Tas nesuveikia, arba net suveikia atvirkščiai. -10tašku savivertėi.
Ir jis trisdešimt metų už mane vyresnis. Mes susitikom stoty. Labai susižavėjom vienas kitu. Aš slepiau kad vartoju, prisipažinau, bandžiau gydytis narkušnike du kartus... išeidinėjau ir grįždavau. Tas laikotarpis, kai senos nuostatos kabinosi iš paskutiniųjų o naujos dygo ir stūmė senas lauk buvo beprotiškai skaudus, sunkus, baisus. Nenoriu to prisiminti. Šiaip mano draugas labai atsakingas, pareigingas, turia jautria sielą, intuiciją, sugebe meniškai fotografuoti ir rašyti.