Šiukšliavežė

[lonaja]

pamatyta sukėlė man šiokius tokius prisiminimus apie vaikystėje nešamas šiukšles. Turbūt mano kartos žmonės prisimena, kaip šiukšles nešdavom pagal išgirstą signalą. O būdavo taip: tėvai liepdavo klausyti šiukšliavežės signalo ir tada pasiėmus kibiriuką šiukšlių jas išpilti. Ir ne duok dieve pražiopsosi, tai reiks laukti vos ne savaitę, kad galėtum išpilti šiukšles. Tai aš visada žiūrėdavo pro langą ar niekas iš kaimynų neneša šiukšles, nes kartais to pyptelėjimo ir nesigirdėdavo, tai orientuodavausi pagal kaimynus, kurie su kibirėliais, binzi binzi, nešdavo šiukšles.
Jaunesnei kartai visa tai dabar atrodo juokinga, bet tada tai buvo mūsų gyvenimas. Gal todėl ir tu šiukšlių gatvėse būdavo mažiau, nes jos buvo vos ne už auksą brangesnės.