žygis baidarėmis
Penktadienį vėlai vakare kiek paklaidžioję tamsoje per lietų pagaliau radome vieni kitus kažkur prie Kapčiamiesčio, šalia gražaus ežero.
Palapines teko statytis pasišviečiant žibintuvėliais ir žvakėmis, bet guodė mintis, kad uodai jau miegojo :)
Susikūrę laužą kiek parymojom ir trečią nakties ėjome miegoti.
Šeštadienio rytą nebelijo, bet buvo kiek apniukę, saulutė nesirodė.
Baidares vežantis iš Kauno žmogus stipriai vėlavo, o atvykęs nuliūdino ir netgi supykdė, todėl kad atvežė 4 dailias baidares ir vieną tokią baisią, kad į ją nenorėjom nei vienas ekipažas lipti.
Po ilgų derybų išmainėm dvi baidares į vieną kanoją ir susipakavę palapines bei daiktus išplaukėme: 3 baidarės ir 1 kanoja. Viso 10 žmogeliukų, neskaitant kitos grupės senimo, kurių mes labai stengėmės išvengti.
Dėja, kelionė prasidėjo tik apie 15 val. bet kaip ir dera - nuo nuotykių. Visi po kokių 15 minučių atsidūrėme melduose ir supratome, kad plaukiam ne į tą pusę, nes visą laiką save žemėlapyje piešėme kitame krante nei iš tiesų buvome. Vienintelis mūsų grupės narys buvo teisus, bet kodėl nepasakė normalios krypties organizatorius aš nesuprantu :)
Pagaliau susigaudę kas kur, pasileidom link tikslo, nors mums niekas taip ir nepasakė nei kiek kilometrų nuplaukti reikia, nei kur geriausiai nakvoti. Apylinkės tikrai gražios, pasitaisęs oras pakėlė ūpą.
Stengėmės nelektyniauti, bet nori nenori mūsų ekipažas plaukiantis kanoja (pažymėta numeriu 1) kaip reikiant pirmavo.
Išplaukus iš ežero į upelį prasidėjo tikrieji nuotykiai, todėl nuotraukų iš to etapo beveik nepavyko užfiksuoti, nes teko nuolat padėti vairuoti, irtis išvengiant kliūčių.
Apie 19 val. radome reto grožio krantą, kuriame nusprendėme nakvoti.
Ant skardžio mus pasitiko du šuniukai. Juos praminėm Iešmu ir Šašliku. Jie pasisamdė mums už apsaugą nakčiai dėl kelių kąsnių ir kantriai saugojo iki ryto kiauksėdami savo nesolidžiais balseliais.
Miegoti vėl teko eiti paskutinei, nes dauguma komandos prisigėrė vyno ir gana anksti pasitraukė miego karalystėn.
Sekmadienį oras buvo nuostabus, kanoja vėl pajudėjo pirma ir gerokai ilgai pavingiavę upeliu, išplaukėm į didelį ilgą tvenkinį. Juo neskubėdami beveik dreifuodami keliavom link hidroelektrinės tikėdamiesi bent ten atsikvėpti ir išsimaudyti. Nors pakeliui nepaprastai skaidrus vanduo ir gražus dugnas labai viliojo išlipti iš kanojos, ekipažas man to neleido nuogąstaudami, kad apsiversime.
Turiu pastebėti, kad tikrai nepralaimėjome išmainę kanoją. Šaunus laivelis, gan lengvai naviguojamas, nedidele grimzle, todėl nekliūna seklumose. Bagažas visiškai nesušlapo nors jokių bagažinių kanojose nėra.
Finišą pirmas pasiekė žmogus išnuomavęs mums laivelius (ir tai tas pats žmogus, pas kurį daugiau niekada nesinuomosime). Jis plaukė ta baidare, kurios visi atsisakė (šeštadienį dar bandė kažkas iš pikčiūrnų senimo ja plaukti, bet irgi nusivylė matyt).
Iš kart po jo finišą pasiekėme mes.
Prie hidrolektrinės maudytis nesinorėjo, nes dugnas buvo nepatrauklus. Vandenyje matėme dailiai vinguriuojantį žaltį, iškėlusį savo aukso spalvos pusmėnulius abipus galvos. Netrukus melduose pastebėjome ir rainą gyvatę. Dėja, mano Zenite juosta jau buvo pasibaigusi..
Apylinkėse tiek plaukdami, tiek važiuodami matėme bent porą įdomių bunkerių. Finišo linijoje visur pasienio su Baltarusija zona, todėl paprastai ten reiktų keliauti su pasu, o norint tęsti kelione upe iki Nemuno, reikia pasieniečių leidimo, kurio mes žinoma neturėjome.
Be gulbių, kurias galbūt dzūkai (ar jotvingiai) kada vadino baltom ancim (mano versija, nes dzūkai ne sako T, o sako C. taigi Baltoji Ancia yra gulbė :p), mes matėm tris garnius ir du "suopius", gyvatę, žaltį, kamufliažinių varliukų ir daug nuostabiai mėlynų laumžirgių.
Visos kelionės metu probekšmiais vienas kitam bandėm sekti kažkokias banaliai juokingas siaubo pasakaitęs apie blondines mutantes nindzes ir Šašliko bei Iešmo likimą.
Įdegė man tik dešinė ranka, nes aš buvau atsakinga už dešinį kanojos kraštą :) Vienintelei iš ekipažo pavyko neiškristi besilaipinant į krantą ar belipant atgal į laivą.
Mobiliems susidėti patogiais sandariais daugkartiniais maišeliais ant virvutės prekiauja žvejų parduotuvė "Žvejyba visą parą medžioklė" :D ir "Armijai bei civiliams". Kaina apie 7 Lt.
Pakeliui matyti vietiniai buvo labai draugiški žmonės. Tik labai jau jų nedaug lyginant su vandens turistais..
Grįždami į Vilnių užsukome į Merkinę ir užlipome ant ten esančio labai gražaus piliakalnio. Vėl teko apgailestaut kad negalėjome nufotografuoti to vaizdo saulei leidžiantis. Jeigu kada važiuosit pro šalį, nepatingėkit užlipti. Tik nulipti buvo kiek baisiau, nes kojos man nuolat pinasi, o ten jokių turėklų..
Visos Zenitu ET užfiksuotos akimirkos http://public.fotki.com/linuzhe/baidares/ (tik skeneris kiek prastai veikė šį kartą).