surūdyjęs ruduo
perkėlė mane į kitą kabinetą. iš pradžių muisčiausi, bet dabar kaip bepažiūrėsi tai vieni pliusai: niekas nebešvenčia visų kolektyvinių švenčių ant mano darbo stalo; turiu savo langą; kabinete vyrauja vyrai, jauki prieblanda ir tyla; lyg ir darbingesnė atmosfera.
pirmas dienas langą aklinai uždengiau, nes atrodė neįprasta, bet vakar uždanga pakilo per plyšį, o šiandien jau atvirokai mėgavausi vaizdu. o jis toks rudeniškai industrinis. kažkaip užburiančiai mane veikia, kai pavargstu žiūrėti į monitorių.
kieme daugybę surūdyjusių garažų, senų gelžbetoninių tvarinių, kopėčių, kranų ir netgi medžiai jau surūdyjo. turbūt taip ir turi būti - ruduo.
o štai sužvarbliukas kitąpus stiklo mane šiandien smalsiai nužiūrėjo kelis kartus. leidosi netgi nufotografuojamas. irgi surudyjęs :) panašu, kad susidraugausim
