mūšio nuotrupos orkų stovyklos akimis
- Šį kartą tą prakeiktą žinią tu neši, nes aš noriu kam nors trinktelėti snukin, - spyrė koja broliui Brute1.
- Ne, nei už ką! - tegul Brute3 neša. Aš geriau bėgsiu prieky tavęs, kad vėl kvailai neužsirautum, - trinktelėjo per pečius kasele plaukus susirišusiam Brute trečiąjam, kuris niūriai suurzgė, susiraukė ir jau taikės krimstelti, kai kivirčą išsprendė kuoka grėsmingai švystelėjęs Rantakh‘as.
- Tu neši, - bakstelėjo trečiajam ir pridūrė. - Visi trys paskui mane!
Tuomet apsižvalgė - tolumoje už pašiūrių ir medžių šešėliuose jau markstėsi pikti ir puikiai ginkluoti Vilkai.
- Žė, bro, tas su milžinišku kruasanu
- pratrūko žviegti Guardianai vaipydamiesi iš Syriak'o.
- Lažinamės, kad jis kovoms nepasibaigus tai suvalgys pats
- kriuksėjo iš juoko ant Brontopso patogiai įsitaisęs raitelis.
Saulė leidosi, priešininkai narsiai įsiveržė į priekį ir baisingai disciplinuotai sustojo į eilę starto pozicijose.
- Čia jie dragui ruošiasi, ar kaip? Gal mums tipo pasitraukti, kad jie įsibėgėt turėtų kur? Ir kaip čia reikės prasiveržti, ką? - nekantravo Brutų trijulė ir žvilgčiojo į Rantakhą.
Šis svaidėsi tūžmingom išraiškom, šūkavo saviems kažkokias keistas nuotrupas ir pagaliau pasileido į priekį.
Taktika paprasta - slėptis nelabai yra kur, taigi tik pirmyn. Pirmiausiai lai puola skautai.
Bet ką tik vienas per kitą besigirdami savo drąsa, visi likusieji nubėgo ne itin toli - tik iki eglynėlio, o čia žinios nešėjas ir palyda sukrito į žolę ir apsidairė. Pro šalį švilptelėjo kelios Sentinelių strėlės. Kažkas iš savų riebiai keiktelėjo. Matyt kliudė...
- Nekišat nosies, saugot šitą žioplį, lai Vilkus skerdžia kiti, - urzgė vadas.
Tuo metu pro šalį, namų link isteriškai klykdamas pasileido vienas gerokai į priekį prieš tai įsiveržęs orkų Guardianas. Žvilgtelėję jam pavymui pamatė, kad anas lėkė tolyn kaip pamišęs, kol galiausiai krito lyg negyvas.
- Ot kvailys. Jam pastoviai panikos priepuoliai... Šį kartą turbūt užsilenkė. Kaži ką jis ten pamatė, kad taip? - sunerimo Brutai, - šefe, gal jau galim kam nors trinktelti?
- Na gerai, bet laikotės manęs, judam dešinėn, - sumurmėjo Rantakh ir pasileido mojuodamas kuoka bei baisingai kriokdamas.
Tuo pat metu kairiame kovos lauko krašte iš visų pusių apsuptas gynėsi Brontopso raitelis. Padaras išnarinta galūne muistėsi, žviegė, orkas švaistėsi kardu tai čia tai ten, bet kas kartą jautė, kad vis daugiau kraujo netenka ir akyse jau mirguliuoja. Jam bandė padėti kitas Guardianas ir du Jackalai, bet išgelbėti gyvybės nepavyko. Tiesa Vilkams žarnos taip pat buvo paleistos.
Temstant mūšio lauke liko tik du Vilkėnai ir orkų šešeriukė.
- Vogrhrahrhhr, - sušūko kažkokią nesąmonę iš džiaugsmo žinios nešėjas ir pasileido kiek įkabindamas į priekį. Iš kojos lašnojo kraujas, todėl baisingai šlubavo, bet tikslas buvo čia pat. Šalia bėgo brolis, juos bandė pridengti Rantakhas.
Dešiniam flange, pamiškėje vis dar santykius aiškinos susirėmęs su gerokai už jį stambesniu Vilku orkų skautas. Spjaudėsi, stumdėsi, kumščiavosi, peiliais draskėsi, kol galų gale Vilkas nužudė Raptorių ir pasileido vytis orkų vetaranų. Likę gyvi Guardianas ir Jackalas pasileido lik Sentinelio, bet šis spėjo taikliai prisitaikyti ir strėlė mirtinai pervėrė žinios nešėją kartu sužeisdama ir jo brolį.
O kas gi nutiko tam vilkolakiui su kruasanu? Čia jau Vilkėnai gali pasipasakot kaip beviltiškai iš tos bandelės neišvirto joks įdaras. Orkai taip ir nesuprato, kam Vilkai iš viso į mūšį pasiėmė tą keistą sutvėrimą, kuris kažką murmėjo apie kerus ir mėnulį, bet buvo apsuptas ir keliais kuokos smūgiais bei mačečių dūriais mikliai sumaitotas.
Susiję nuorodos:
www.wargames.lt/forum/viewthread.php?forum_id=14&thread_id=609&rowstart=40
www.furor.lt
www.d6.lt