Plastikiniai sovietiniai kareivėliai
Viso kareivėlių komplekto taip niekad ir neturėjau - jei iš draugų išmainydavau, nusipirkdavau ar pan. - tai tebūdavo paskiri kareivėliai iš įvairiausių komplektų.
Todėl kautynės pas mane vykdavo gana fantasmagoriškos - vienoje pusėje - vikingai+jūreiviai+vienas kitas kryžiuotis, o kitoje - raudongvardiečiai, II-ojo pasaulinio sovietų pėstininkai, senovės Rusios kariai, raudonarmiečių "tačankos" ir t.t.
Pagal kokius kriterijus suskirstydavau? Pagal spalvas - kadangi dažniausiai (bent jau man tekę kareivėliai buvo raudonos spalvos - visokie ten raudonarmiečiai), jie paprastai sudarydavo vieną kariuomenę, o likusi marga minia - žali-juodi-mėlyni - kitą.
Labiausiai vertinami ir sunkiausiai gaunami buvo kryžiuočiai. Daugiausia ir lengviausia buvo galima gauti raudonarmiečių - ypač tų nelaimingų "tačankių" - šitų tai būdavo pilna.
Va šis rinkinys buvo mano vaikystės svajonė - ypač kryžiuočiai.
Viso jų komplekto taip niekad ir nesurinkau.
Kiek nervino kryžiuočių šaulys iš arbaleto - parodyta tarsi šautų iš mažučio lanko, kai net man, pypliui buvo aišku, jog iš arbaleto reikia šauti nuo peties... Taip pat labai juokingas buvo kryžiuočių riteris su dviem rageliais iš šalmo - na tartum rudoji plėšrioji skruzdėlė iš sovietinio multiko "Barankinai, būk žmogus!"
Daugiausia buvo tų raudonų raudonarmiečių. Man kiek kvailokai visad atrodydavo du viduriniai raiteliai viršutinėje eilutėje - šuoliuojantys ir traukiantys kardą tiesiai arkliui iš nugaros (na, geriausiu atveju - iš po balno). Švininiai jūreivėliai buvo šlamštas - iš įgulos tik du buvo su automatais, o kiti man - nerekalingi.
Žaliasis komplektas irgi buvo toks šiaip sau - nes surinkau iš jo tik minosvaidninkus, o kautynės mano namie dažniausiai vykdavo "v štyki"...:)
II-ojo pasaulinio pėstininkų irgi turėjau nemažai, bet daugiausia - niekam tikusių vėliavininkų (kitų taip lengvai nepavykdavo išsimainyti).
Vidurinieji - vikingai - buvo superiniai, bet tesurinkau vieną ietininką ir du, hm, "kuokininkus". Na ir šitų, mėlynųjų jūreivių komplektukų gal porą turėjau, ypač nemažai - kulkosvaidininkų.
Buvo dar vienas kitas kareivėlis iš komplektų, bet pagrindinę masę sudarė šie.
O kas nori pažiūrėti ir prisiminti "savo" komplektus, gali žvilgtelti
va čia
ir dar čia
Bet plastikinių kareivėlių aiškiai nepakako - tad dar "kariaudavau" pagaliukais (geriausi būdavo iš aviečių stiebų ir..mmm... tokios piktžolės, pavadinimo nepasakysiu, bet žydi ryškiai geltonai). Suformuoji dvi armijas ir tos "šaudosi" iš mažesnių (kulkos) ir didesnių (sviediniai) grumstų, pamažu artėdama viena prie kitos, kol susiremdavo durtuvais...:)
Dar kariaudavau - pienių žiedais (neprasiskleidę žiedai, kieti, žali - kiautiniais šarvais - tai kryžiuočiai), prasiskleidę, ryškiai geltoni - lietuviai ar prūsai kokie.
Dar kariaudavau - kapeikomis, rudosios (1, 2, 3,5 nominalų) prieš baltąsias (10, 15, 20, 50, rublinės). Pilnas sovietinių kapeikų maišelis iki šiol yra mano kaime, jomis dabar vaikis bovijasi..:)
Dar gamindavausi kareivėlius iš popieriaus - nusipiešdavau ant storo kartono ir priklijuodavau atramą iš kitos pusės.
Kaimynų vaikis ardydavo akumuliatorius ir liedindavosi kareivėlius iš švino, aš jam kartais padėdavau, bet pats namie nebandžiau - kadangi ir taip buvau nesyk "prisižaidęs" su ugnim, už bandymą išsilydyti akumuliatorių man būtų toookią pirtį užkūrę...
Todėl kautynės pas mane vykdavo gana fantasmagoriškos - vienoje pusėje - vikingai+jūreiviai+vienas kitas kryžiuotis, o kitoje - raudongvardiečiai, II-ojo pasaulinio sovietų pėstininkai, senovės Rusios kariai, raudonarmiečių "tačankos" ir t.t.
Pagal kokius kriterijus suskirstydavau? Pagal spalvas - kadangi dažniausiai (bent jau man tekę kareivėliai buvo raudonos spalvos - visokie ten raudonarmiečiai), jie paprastai sudarydavo vieną kariuomenę, o likusi marga minia - žali-juodi-mėlyni - kitą.
Labiausiai vertinami ir sunkiausiai gaunami buvo kryžiuočiai. Daugiausia ir lengviausia buvo galima gauti raudonarmiečių - ypač tų nelaimingų "tačankių" - šitų tai būdavo pilna.
Va šis rinkinys buvo mano vaikystės svajonė - ypač kryžiuočiai.
Viso jų komplekto taip niekad ir nesurinkau.
Kiek nervino kryžiuočių šaulys iš arbaleto - parodyta tarsi šautų iš mažučio lanko, kai net man, pypliui buvo aišku, jog iš arbaleto reikia šauti nuo peties... Taip pat labai juokingas buvo kryžiuočių riteris su dviem rageliais iš šalmo - na tartum rudoji plėšrioji skruzdėlė iš sovietinio multiko "Barankinai, būk žmogus!"
Daugiausia buvo tų raudonų raudonarmiečių. Man kiek kvailokai visad atrodydavo du viduriniai raiteliai viršutinėje eilutėje - šuoliuojantys ir traukiantys kardą tiesiai arkliui iš nugaros (na, geriausiu atveju - iš po balno). Švininiai jūreivėliai buvo šlamštas - iš įgulos tik du buvo su automatais, o kiti man - nerekalingi.
Žaliasis komplektas irgi buvo toks šiaip sau - nes surinkau iš jo tik minosvaidninkus, o kautynės mano namie dažniausiai vykdavo "v štyki"...:)
II-ojo pasaulinio pėstininkų irgi turėjau nemažai, bet daugiausia - niekam tikusių vėliavininkų (kitų taip lengvai nepavykdavo išsimainyti).
Vidurinieji - vikingai - buvo superiniai, bet tesurinkau vieną ietininką ir du, hm, "kuokininkus". Na ir šitų, mėlynųjų jūreivių komplektukų gal porą turėjau, ypač nemažai - kulkosvaidininkų.
Buvo dar vienas kitas kareivėlis iš komplektų, bet pagrindinę masę sudarė šie.
O kas nori pažiūrėti ir prisiminti "savo" komplektus, gali žvilgtelti
va čia
ir dar čia
Bet plastikinių kareivėlių aiškiai nepakako - tad dar "kariaudavau" pagaliukais (geriausi būdavo iš aviečių stiebų ir..mmm... tokios piktžolės, pavadinimo nepasakysiu, bet žydi ryškiai geltonai). Suformuoji dvi armijas ir tos "šaudosi" iš mažesnių (kulkos) ir didesnių (sviediniai) grumstų, pamažu artėdama viena prie kitos, kol susiremdavo durtuvais...:)
Dar kariaudavau - pienių žiedais (neprasiskleidę žiedai, kieti, žali - kiautiniais šarvais - tai kryžiuočiai), prasiskleidę, ryškiai geltoni - lietuviai ar prūsai kokie.
Dar kariaudavau - kapeikomis, rudosios (1, 2, 3,5 nominalų) prieš baltąsias (10, 15, 20, 50, rublinės). Pilnas sovietinių kapeikų maišelis iki šiol yra mano kaime, jomis dabar vaikis bovijasi..:)
Dar gamindavausi kareivėlius iš popieriaus - nusipiešdavau ant storo kartono ir priklijuodavau atramą iš kitos pusės.
Kaimynų vaikis ardydavo akumuliatorius ir liedindavosi kareivėlius iš švino, aš jam kartais padėdavau, bet pats namie nebandžiau - kadangi ir taip buvau nesyk "prisižaidęs" su ugnim, už bandymą išsilydyti akumuliatorių man būtų toookią pirtį užkūrę...