Tuos tris miestus aš irgi išskirčiau, labiau ta prasme kaip visiškai atskiro charakterio, formos, turinio visatas, su savo gravitacija ir visiškai skirtingais dėsniais, logika, mitologija, istorija, skirtingi pasauliai, Lietuvos apskritai fone vos ne kažkokie paraleliniai inkliuzai. Tame netgi yra kažkas keisto, nes likusi Lietuva nuausta tarsi iš visai kitos materijos. Labiausiai kas mane žavi ir stebina tai iki smulkmenų preciziškai tiksli, griežta sudarančių elementų gama, nuo Palangos iki Ignalinos panašios formos, erdvės, spalvos, gyvatvorės, sakykim, namai, bažnyčios, kapinės, keliai, kryžiai, tiltai, aikštės. Mano nuomone toks stiliaus standartas labai gerai, nėra chaoso, eklektikos, saviveiklos, bet tam tikras žanras, charakteris, aplinka autentiškai suvokta, apmąstyta, "prijaukinta". Ir iš šitos stichijos kaip tik ir gali išaugti kažkas specifiškai savito. Ką ir galima matyti, mano nuomone naujoji Lietuvos architektūra, kai ji tikrai originali, išaugusi būtent iš čia. Čia mano nuomone randasi ir ir "tikrieji Lietuvos miestai". Jei Vilnių, Kauną, Klaipėdą laikyti kažkur atskirai. Šitie trys miestai išsiskiria dar ir tuo kad skirtingai nei kiti, blogiausiai sutvarkyti, tiek paprasčiausia prasme, tiek kas svarbiau kaip užbaigtos visumos. Kai dėl to kad Lietuvoj tik du miestai - Vilnius, Kaunas, tai šiek tiek man čia atrodo perdėjimas, koks tada turi būti miestas kad tokiu pripažinti. Man pavyzdžiui ir Biržai visai rimtas padorus miestas, su solidžiom urbanistinėm erdvėm, gyvenimo kokybe, kultūriniu, materialiniu lygiu ir ta vertybe kur jau paminėjau, vieningo stiliaus, žanro variacijom ir laikymu. O Klaipėda tai ne tik išlikęs senamiestis, bet kas dar svarbiau be kito sakykim uostas, išauges trigubai, pagilėjės dvigubai, milžiniškas plotas, kurį galima per tvorą nufotografuoti taip pat ir tai būtų atskiras miestas mieste, panašaus dydžio su laivų statyba, remontu, angarais, terminalais, konteinerių, suskystintų dujų, laivu Independence. O dar kai kasdien pradeda plaukti kruiziniai laineriai su tūkstančiais turistų tokio dydžio kaip K ir D dangoraižiai ir kai panašiai tiek iškyla virš senamiesčio stogų tai visai miestas gaunasi :) Jei dėl kaimiečių, žemaičių ir protestantiškos dvasios, tai pasakysiu keistą daiktą, ko gero ji išnyko mažiau nei galima tikėtis. Tik nepasakyčiau kad tai labai malonus daiktas, kažkas miesto struktūroj ar dvasioj pastatyta ant tokių bėgių, užprogramuota kad veika labai praktiška, pragmatiška net asketiška paradigma, nepaisant viso liberalizmo vengiant lyrinių ir neformalių nukrypimų, išvis ganėtinai atšiaurus, šiaurės miestas, peroksidiškai sterilus dar galima pridėti. Kartais man atrodo net pagal kalbėjimo manierą skiriasi, toks sausas, konkretus dėstymas, na pavyzdžiui kaip Gentvilo, arba šviesios atmintis Masiulio, o Vilniuj, Kaune pagal mane žodžiuose daug daugiau moduliacijų, melodijų, kažkokio polėkio. O jei dėl žemaičių ir kaimiečių, jei tame kažkas tokio įtartino tai visai nieko kažko tokio nepastebėjau. Dėl tos priežasties taip pat kad Lietuviškas kaimas ar miesteliai, taip vadinama provincija išvis labai moderni, nieko tokio archaiško, ar pirmykščio bendruomeniško neturi, lygiai tas pats tiek didmiesty tiek ten, tik kartais pasižiūrėjus į "sodžiaus veiklą ir buitį" atrodo kad bet kokiam miestui galėtų duoti daug taškų į priekį. Dėl žemaičių tas pats, pavyzdžiui kad ir Vilniaus meras Šimašius iš pačio Žemaitijos vidurio - Tauragės, bet visai pakenčiamai atrodo ir niekuo nesiskiria nuo kitų žemaičių, to paties Bumblausko, Valatkos, Miliutės ir tt. Ir aš nežinau ar verta Lietuvos kaimo taip labai bijoti, mano nuomone tai kaip tik yra didelė vertybė, nei kiek neapkiautęs, priešingai labai šviesus, imlus naujovėms dalykas, kurio tuo klasikiniu "kaimu" jau ir nepavadinsi, gyvenimo būdas visiškai miestiškas. Gal dėl to kaip sakiau, pagrindas čia ne "bendruomenė", o ūkininkas, tai tokia universali visuomenės kategorija, nes norint išlaikyti ūkį reikia ne tik daug dirbti, bet ir išmanyti, mokintis, besiplečiant, vystantis įvaldyti naujas technologijas, disciplinas. Dėl to ūkininkas potencialiai gali būti ir buržua ir bajoras, aristokratas (va pavyzdžiui Karbauskis ko ne grafas :)
Kai dėl to kad Lietuvoj tik du miestai - Vilnius, Kaunas, tai šiek tiek man čia atrodo perdėjimas, koks tada turi būti miestas kad tokiu pripažinti. Man pavyzdžiui ir Biržai visai rimtas padorus miestas, su solidžiom urbanistinėm erdvėm, gyvenimo kokybe, kultūriniu, materialiniu lygiu ir ta vertybe kur jau paminėjau, vieningo stiliaus, žanro variacijom ir laikymu.
O Klaipėda tai ne tik išlikęs senamiestis, bet kas dar svarbiau be kito sakykim uostas, išauges trigubai, pagilėjės dvigubai, milžiniškas plotas, kurį galima per tvorą nufotografuoti taip pat ir tai būtų atskiras miestas mieste, panašaus dydžio su laivų statyba, remontu, angarais, terminalais, konteinerių, suskystintų dujų, laivu Independence. O dar kai kasdien pradeda plaukti kruiziniai laineriai su tūkstančiais turistų tokio dydžio kaip K ir D dangoraižiai ir kai panašiai tiek iškyla virš senamiesčio stogų tai visai miestas gaunasi :)
Jei dėl kaimiečių, žemaičių ir protestantiškos dvasios, tai pasakysiu keistą daiktą, ko gero ji išnyko mažiau nei galima tikėtis. Tik nepasakyčiau kad tai labai malonus daiktas, kažkas miesto struktūroj ar dvasioj pastatyta ant tokių bėgių, užprogramuota kad veika labai praktiška, pragmatiška net asketiška paradigma, nepaisant viso liberalizmo vengiant lyrinių ir neformalių nukrypimų, išvis ganėtinai atšiaurus, šiaurės miestas, peroksidiškai sterilus dar galima pridėti. Kartais man atrodo net pagal kalbėjimo manierą skiriasi, toks sausas, konkretus dėstymas, na pavyzdžiui kaip Gentvilo, arba šviesios atmintis Masiulio, o Vilniuj, Kaune pagal mane žodžiuose daug daugiau moduliacijų, melodijų, kažkokio polėkio.
O jei dėl žemaičių ir kaimiečių, jei tame kažkas tokio įtartino tai visai nieko kažko tokio nepastebėjau. Dėl tos priežasties taip pat kad Lietuviškas kaimas ar miesteliai, taip vadinama provincija išvis labai moderni, nieko tokio archaiško, ar pirmykščio bendruomeniško neturi, lygiai tas pats tiek didmiesty tiek ten, tik kartais pasižiūrėjus į "sodžiaus veiklą ir buitį" atrodo kad bet kokiam miestui galėtų duoti daug taškų į priekį.
Dėl žemaičių tas pats, pavyzdžiui kad ir Vilniaus meras Šimašius iš pačio Žemaitijos vidurio - Tauragės, bet visai pakenčiamai atrodo ir niekuo nesiskiria nuo kitų žemaičių, to paties Bumblausko, Valatkos, Miliutės ir tt.
Ir aš nežinau ar verta Lietuvos kaimo taip labai bijoti, mano nuomone tai kaip tik yra didelė vertybė, nei kiek neapkiautęs, priešingai labai šviesus, imlus naujovėms dalykas, kurio tuo klasikiniu "kaimu" jau ir nepavadinsi, gyvenimo būdas visiškai miestiškas. Gal dėl to kaip sakiau, pagrindas čia ne "bendruomenė", o ūkininkas, tai tokia universali visuomenės kategorija, nes norint išlaikyti ūkį reikia ne tik daug dirbti, bet ir išmanyti, mokintis, besiplečiant, vystantis įvaldyti naujas technologijas, disciplinas. Dėl to ūkininkas potencialiai gali būti ir buržua ir bajoras, aristokratas (va pavyzdžiui Karbauskis ko ne grafas :)
Reply
Leave a comment