Aš turėjau galvoj pačius didžiausius tris miestus, atmesdama netgi smukusį Panevėžį (kažkada man jis labai patiko tvarkingumu) su Šiauliais (daug paprastų stalininių pastatų, keista struktūra su tuščiom kaimietiškom erdvėm vidury miesto, pastatai atrodė vis labiau apšiurstantys, kultūrinė įvairovė nykstanti, bet ten buvau gan seniai), nekalbant apie Kėdainius, Alytus ir Pasvalius, kuriuose įmanomas nekaimietiškas gyvenimas, bet ne miesto, o miestelio, nes nuobodoka, mažai žmonių, įvairovės, idėjų. Mano brolis, pagyvenęs Londone, visgi pripažino Lietuvoj miestu ir Kauną, ne vien Vilnių, o aš pripažinčiau ir Klaipėdą, ji turi potencialą augti, būti įvairių žmonių įvairiai gyvenama, turi nemažai įdomios istorinės architektūros. Nežinau, kaip ten dabar, bet pagal nuotraukas neatrodo, kad nyksta. Aišku, gyvena rusakalbiai sovietukai ir kaimiečiai žemaičiai vietoj buvusių protestantų lietuvininkų su vokiečiais, aišku, kažkas (rodos, sovietai) uoliai pragriovė daug ką, kas buvo gražu ir istoriškai reikšminga ir pristatė savų staliniecų, chruščiovkių, brežnevinių daugiaaukščių, gamyklų. Aišku, sovietai visaip nugyveno miestą, bet iš to, kas liko, pagal jūsų nuotraukas sprendžiant, liko tvarkingumo ir nemažai derančios architektūros. Kaunui tai dar toli iki tvarkingo miesto, dabar kažkas juda, bet numatytieji pinigai, bijau, netrukus baigsis ir stos tas judėjimas, kai ką gal net palikus neatlikta, kaip buvo tikimasi.
Taip Kaliningrado srity ir pačiam Kaliningrade viskas buvo tyčia sovietų pragriauta dar smarkiau, apgyvendinta ne "naciais" žemaičiais ir dzūkais, o "antifašištais" kariais, kolūkiečiais iš centrinės Rusijos. Tie buvo piktesni paveldui ir apskritai abejingesni tvarkai, ne tik kad jautėsi svetimi naujoje vietoje. O dabar prisistatė dar ir cerkvių šalia paminklų raudonajai armijai.
Tuos tris miestus aš irgi išskirčiau, labiau ta prasme kaip visiškai atskiro charakterio, formos, turinio visatas, su savo gravitacija ir visiškai skirtingais dėsniais, logika, mitologija, istorija, skirtingi pasauliai, Lietuvos apskritai fone vos ne kažkokie paraleliniai inkliuzai. Tame netgi yra kažkas keisto, nes likusi Lietuva nuausta tarsi iš visai kitos materijos. Labiausiai kas mane žavi ir stebina tai iki smulkmenų preciziškai tiksli, griežta sudarančių elementų gama, nuo Palangos iki Ignalinos panašios formos, erdvės, spalvos, gyvatvorės, sakykim, namai, bažnyčios, kapinės, keliai, kryžiai, tiltai, aikštės. Mano nuomone toks stiliaus standartas labai gerai, nėra chaoso, eklektikos, saviveiklos, bet tam tikras žanras, charakteris, aplinka autentiškai suvokta, apmąstyta, "prijaukinta". Ir iš šitos stichijos kaip tik ir gali išaugti kažkas specifiškai savito. Ką ir galima matyti, mano nuomone naujoji Lietuvos architektūra, kai ji tikrai originali, išaugusi būtent iš čia. Čia mano nuomone randasi ir ir "tikrieji Lietuvos miestai". Jei Vilnių, Kauną, Klaipėdą laikyti kažkur atskirai. Šitie trys miestai išsiskiria dar ir tuo kad skirtingai nei kiti, blogiausiai sutvarkyti, tiek paprasčiausia prasme, tiek kas svarbiau kaip užbaigtos visumos. Kai dėl to kad Lietuvoj tik du miestai - Vilnius, Kaunas, tai šiek tiek man čia atrodo perdėjimas, koks tada turi būti miestas kad tokiu pripažinti. Man pavyzdžiui ir Biržai visai rimtas padorus miestas, su solidžiom urbanistinėm erdvėm, gyvenimo kokybe, kultūriniu, materialiniu lygiu ir ta vertybe kur jau paminėjau, vieningo stiliaus, žanro variacijom ir laikymu. O Klaipėda tai ne tik išlikęs senamiestis, bet kas dar svarbiau be kito sakykim uostas, išauges trigubai, pagilėjės dvigubai, milžiniškas plotas, kurį galima per tvorą nufotografuoti taip pat ir tai būtų atskiras miestas mieste, panašaus dydžio su laivų statyba, remontu, angarais, terminalais, konteinerių, suskystintų dujų, laivu Independence. O dar kai kasdien pradeda plaukti kruiziniai laineriai su tūkstančiais turistų tokio dydžio kaip K ir D dangoraižiai ir kai panašiai tiek iškyla virš senamiesčio stogų tai visai miestas gaunasi :) Jei dėl kaimiečių, žemaičių ir protestantiškos dvasios, tai pasakysiu keistą daiktą, ko gero ji išnyko mažiau nei galima tikėtis. Tik nepasakyčiau kad tai labai malonus daiktas, kažkas miesto struktūroj ar dvasioj pastatyta ant tokių bėgių, užprogramuota kad veika labai praktiška, pragmatiška net asketiška paradigma, nepaisant viso liberalizmo vengiant lyrinių ir neformalių nukrypimų, išvis ganėtinai atšiaurus, šiaurės miestas, peroksidiškai sterilus dar galima pridėti. Kartais man atrodo net pagal kalbėjimo manierą skiriasi, toks sausas, konkretus dėstymas, na pavyzdžiui kaip Gentvilo, arba šviesios atmintis Masiulio, o Vilniuj, Kaune pagal mane žodžiuose daug daugiau moduliacijų, melodijų, kažkokio polėkio. O jei dėl žemaičių ir kaimiečių, jei tame kažkas tokio įtartino tai visai nieko kažko tokio nepastebėjau. Dėl tos priežasties taip pat kad Lietuviškas kaimas ar miesteliai, taip vadinama provincija išvis labai moderni, nieko tokio archaiško, ar pirmykščio bendruomeniško neturi, lygiai tas pats tiek didmiesty tiek ten, tik kartais pasižiūrėjus į "sodžiaus veiklą ir buitį" atrodo kad bet kokiam miestui galėtų duoti daug taškų į priekį. Dėl žemaičių tas pats, pavyzdžiui kad ir Vilniaus meras Šimašius iš pačio Žemaitijos vidurio - Tauragės, bet visai pakenčiamai atrodo ir niekuo nesiskiria nuo kitų žemaičių, to paties Bumblausko, Valatkos, Miliutės ir tt. Ir aš nežinau ar verta Lietuvos kaimo taip labai bijoti, mano nuomone tai kaip tik yra didelė vertybė, nei kiek neapkiautęs, priešingai labai šviesus, imlus naujovėms dalykas, kurio tuo klasikiniu "kaimu" jau ir nepavadinsi, gyvenimo būdas visiškai miestiškas. Gal dėl to kaip sakiau, pagrindas čia ne "bendruomenė", o ūkininkas, tai tokia universali visuomenės kategorija, nes norint išlaikyti ūkį reikia ne tik daug dirbti, bet ir išmanyti, mokintis, besiplečiant, vystantis įvaldyti naujas technologijas, disciplinas. Dėl to ūkininkas potencialiai gali būti ir buržua ir bajoras, aristokratas (va pavyzdžiui Karbauskis ko ne grafas :)
Dėl to kad mažesniuose miesteliuose, kaimuose mažai kas vyksta, idėjų nėra, tuštuma ir nykuma, o didmiesčiuose idėjos savaime sklando ir viskas labai progresyvu, abejočiau. Tiesiog visur savaip, pagaliau kaip paaiškinti tai, kad toj pačioj Klaipėdoj kiek prasigyvenę žmonės skuba į priemiesčius, Gargždai šalia kaip retas miestas netgi išaugo keliais tūkstančiais, žmonės taip nori gyventi kaime ir teisingai daro, nes ten yra viskas nuo kino teatro su 3D iki stadiono. Filmai ne bet kokie tarp kitko, rodys kažkokį labai mąslų lietuvišką Igno Miškinio "Karalių pamaina", prieš tai apie žydų genocidą. Taip kad su idėjom man atrodo visai nieko, kažkas juk visą tą repertuarą vartoja. Pagaliau jei imti tą pačią Ameriką, tai didžioji dauguma žmonių gyvena vienaaukščiuose miesteliuose, pagaliau tokia pasaulinė tendencija - suburbizacija. Režisierius Lynčas yra sukūręs filmą Tvin Pyksas, tai būtent apie tokio nedidelio miestelio gyvenimą, kuris puikiausiai tinkai ir Lietuvos miestams, miesteliams, atrodo iš pirmo žvilgsnio nieko nevyksta, taika, ramybė, bet iš tikro verda tokios aistros ir veriasi pragarmės kad vargu didmiesty kažkas panašaus. Galiu spręsti pagal savo pusbrolius, jie gyveno Mažeikiuose, fantastiškai tvarkingam miestely su visais patogumais, tai jų veikla, užsiėmimai, statant vieną, paskui kitą namą, draugės, draugai, upės, ežerai, visokie motociklai, dviračiai ir tt toli pranoksta ką toks pat žmogus gali patirti, nuveikti mieste, nebent sieną nuteplioti su aerozoliu.
Įdomu kad brolis po Londono geriau įvertino Kauną, tai ar čia todėl kad Kaunas pasirodė visai neblogas ar Londonas ne toks geras. Londonas man atrodo čia svarbu. Nors tas pats pusbrolis man sakė kad Kaunas pagal tvarką lygiai kaip Milanas. Kiek aš buvau Londone ir Anglijoj, tai ten visiškai kitas pasaulis nei kontinente, kitokia urbanistika, kuri aišku gyvenimo būdo padarinys, angliškos intraversijos, labiau už viską jie negali pakęsti pompastikos, megalomanijos, nėra jokių didingų prospektų, o absoliučiai būtent dominuoja vienaaukščiai, kaip kaime namukai su darželiais, centre, stovi šiek tiek rūmų, daugiaaukščių ofisų, kaip nesusipratimas labiau, neaišku kas ten gyvena, labai dažnai tiesiog apleisti, o visa kita nedideli namukai, kuo giliau į kaimą, pievas. Ir tai yra tikrai nepaprasta, reikia netgi šiek tiek adaptuotis, nes vaizdo vienodybė ir tam tikra nykuma, monotonija gali ne juokais pribaigti, bet kažkas tokio kosmiško tame yra. Ir reikia pasakyti kad būtent tai labai primena Lietuvos miestus ir miestelius, privataus būsto, sodo, daržo, "kaimiško peizažo" dominavimą prieš daugiabučius, daugiaaukščius. Tik Lietuvoj švariau. Jeigu pasitaiko fasadas į gatvės pusę, tai atrodo išorei tarsi atsukta nugara, išstatytos šiukšlės, kažkas apšnerkšta, durys atsidaro vidun, o ne išorėn, nemačiau nei vieno balkono. Visa tai labai keičia "klasikinį" supratimą apie miestą. Kitas dalykas kad dabar atrodo ta angliškos urbanistikos idėja ir filosofija (miesto-sodo-kaimo) atrodo tikrai išgyvena krizę, ne pati geriausia forma švelniai tariant, kaip Babilonas po po bokšto griuvimo, ar Kaliningradas po truputi smelkiasi paskui visas tas svetimtaučių ordas, todėl Brexitu per daug nesistebiu, pribrendo kažkas dar giliau. Jei angliškas miestas, gyvenimo būdas tai labiau koncepcija ir idėja, negu tai kas amžiams iškalta akmeny, tai bent man atrodo kad dabar jis kažkokioj devalvacijos stadijoj. Centre ko gero patys baisiausi dalykai, sunku patikėti, nemačiau nei vieno padoraus šiuolaikinio statinio, aplink Tauerį pristatyta kažkokių pasibaisėtinų pūslių, griaunama be pasigailėjimo.
Nežinau, bet gal mano broliui irgi reikėjo pamatyti tą vienaaukštį Londoną, vidinį miestą, miestą kaip gyvenimo būdą, kad įvertintų ir Kauną kaip rimtą miestą. Turėjo galvoj, kad Kaune pakanka žmonių ir įdomybių, ne tuščias, o kompaktiškas, apstatytas ir apželdintas miestas, įdomus reljefas, yra gyvenimo, pasirinkimų, žmonės santūrūs, eina savo reikalais, turi savo vietą, nuomones ir patys vertina savo gyvenimo būdą. Gal jam dar patiko, kad užsispyrę balsuoja už dešiniuosius ir turi, rimtai palaiko savo miesto komandas - krepšinio, futbolo, rankinio.
Labai keistos emocijos šitą matant. Galvojau net kad man vienam taip, bet ne , nustebau lygiai vienas prie vieno tą pačią nuotaiką, net lygiai tokius nuostabos, pasibaisėjimo priepuolius pamatęs buvusiu Sex Pistols nario Džonio Roteno pasivažinėjimo Londonu reportaže. Gal čia kas ir galvojo kad kaip visad ekscentriškai ką nors pasakys, bet iš tikro taip ir yra, kaip sako - "Jie žudo miestą ir niekas jų negali sustabdyti, kas ten tas baisus dviračio ratas prie Vestminsterio ir tt" aprėkia ir lenkus, nors ko gero norėtų ne juos, bet taip politkorektiškiau, neva nebepažįsta nei miesto, nei žmonių dėl kurių kažką reiktų daryti.
Sunkiausias klausimas dėl Šiaulių ir Panevėžio :) Kodėl Panevežys smukęs, kas ne taip Šiauliuose. Ką dar turėtų padaryti tie miestai, sutvarkyti, pastatyti kad pasibaigtų tie keisti, man atrodo net primesti įsitikinimai. Mano močiutė gyvena 10 min iki Šiaulių, bet visai ne todėl man tas miestas labai patinka, bet kad tikrai taip kaip susitvarkė gali būti pavyzdys visiems, paskui žinau šiek tiek kaip žmonės gyvena :) Nes jei Šiauliuose nieko tai ką kalbėti apie aplinkinius miestus, pavyzdžiui Joniškį, vieną gražiausių Lietuvoj, su sinagogom, didinga bažnyčia, prieškarinėm gatvėm, renovacija ir tt. Sunku įrodinėti tokius dalykus, bet su ta daugybe prekybos centrų, įmonių prieigose, švytinčiu centru Šiaukliai atrodo ne tik gerokai geriau nei kaimyninė Jelgava, bet toks įspūdis kad ir už Rygą :) kaip ir Panevežys (kuris ta prasme etalonas) tai būtent "Lietuviškas miestas" kai darniai į visumą sueina archetipiniai elementai, barokinė, renesansinė bažnyčia, Hanzos kelias į Rygą, svarbiausia neįtikėtinai gausiai likus, beveik geriau nei Kaune išlikus tarpukario architektūra, puikiausis modernizmas, funkcionalizmas, konstruktyvizmas, pagaliau net Ffrenkelio vila, fabrikas yra, nejaugi reiktų pavadinti visa tai sakysim vokiška architektūra kad įvertinti, tada ir su bažnyčia ir kitkuo būtų toks "išlikęs Karaliaučius" arba Įsrutis". Pavyzdžiui ką tik straipsny kur Guardian Art deko kategorijoj Kauną pastatė į antrą vietą, dešimtą gavo Berlynas iliustruotas Rudolf-Mosse-Haus, kuris man labai priminė vieną kampinį namą Šiauliuose, tai neaišku kas nuo ko nukopijavo, bet neblogai kad Šiauliuose yra Berlynietiško tipo namų, galima palyginti :)
Sunku pasakyti ko dar trūksta. Jei dėl ekonomikos tai kartais net Baltik Vairą paliadoja, tuo tarpu kai "BALTIK VAIRAS šiandien yra didžiausias dviračių ir e-dviračių gamintojas Šiaurės Europoje. Gamykla yra Šiauliuose, Lietuvos šiaurinėje dalyje. Įmonė veikia nuo 1948 metų, eksportuoja aukštos kokybės dviračius į daugelį Europos šalių. 6 gamybos linijomis gaminama 1700 skirtingų modelių, įmonė pajėgi pagaminti 500 000 dviračių per metus. Keli procentai gaminių lieka Baltijos šalyse, kiti iškeliauja į 14 šalių - Vokietiją, Nyderlandus, Daniją, Šveicariją, Austriją, Suomiją ir kt. Gamykloje nuolat dirba 320 žmonių, sezoninio bumo metu darbuotojų skaičius viršija 600". http://www.baltikvairas.lt/about-us-2-lt-lt/about-baltic-vairas-lt-lt/
Dėdulės Londone norėtų, žinoma, aploti ne tik lenkus, bet tikriausiai bijo. Bet ir lenkai jiems po darbo ne saldainiukai - juk savaitgaliais geria, rėkauja, patenka į nusikaltimų statistikas dėl muštynių, žudynių, agresyvaus vairavimo ir t. t., o dar juodai rengiasi, nemoka angliškai ir mandagiai dviprasmiškai.
O kodėl smukęs Panevežys, ar kas galėjo subjauroti jo vaizdą, jei net filosofas Šliogeris spėjo aprašyti Raudonąją bažnyčią už senvagės, Skaistakalnį kaip kažkokį išskirtinį grožį. Be to dar yra kelios bažnyčios, geltona katedra netgi kaip Peterburgiško baroko "Admiraltejskaja igla" ir akmeninė ir funkcionalistinė ir protestantų . Mano nuomone etaloniškas "lietuviško miesto" kuriame atsispindi ir kaimas ir tt daugiaukščiai rajonai tarp kitko ko gero gražiausi Lietuvoj, nes vėliausi, daugiafunkicė arena kaip 8 aukštų namas, viena tokia Pabaltijį. Yra senamiestis ir labai nemažai, visur prieškario moderno, centrinėj aikštėj prie savivaldybės, arba unikali žymaus fotografo studija, kur spėjo pagyventi S. Neris, ėjo mokytojauti į Landsbergio Žemklanio gimnaziją ir daug šiuoliakinės dabarties. Viskas kažkaip dailiai dera http://laiptas.livejournal.com/29251.html
O Panevežio ekonomika man atrodo išvis pasireiškė ne nuosmukiu, bet stebuklais, tas miestas labai sėkmingai metė iššūkį didiesiems, paskutinės naujienos iš Verslo žinių „Schmitz Cargobull“ investuoja į ateities gamybą Izoterminių kėbulų ir puspriekabių gamybos UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ iki 2019 m. dvigubai išaugins gamybos mastą. Prielaidos plėstis - atsiveriančios Vakarų Europos, Afrikos ir Australijos rinkos. http://vz.lt/sektoriai/pramone/2016/09/21/9611/schmitz-cargobull-investuoja-i-ateities-gamyba
Arba Pasaulinė kompanija Panevėžį akimirksniu pavertė Europos centru Elektromechaninių sistemų automobiliams gamintoja, pasaulinė šios srities lyderė „PKC Group“ prieš dvejus metus įžengė į Lietuvą ir įsteigė savo padalinį Panevėžyje. Per šį trumpą laikotarpį pastarasis išaugo kone trigubai ir tapo vienu pirmaujančių bei Europoje labai svarbiu kompanijos filialu. http://vz.lt/sektoriai/pramone/2016/07/27/pasauline-kompanija-panevezi-akimirksniu-paverte-europos-centru
2014 m. Panevėžio apskrities bendras vidaus produktas (BVP) sudarė apie 6,0 proc. šalies sukuriamo bendrojo vidaus produkto. Palyginti su ankstesniais metais, BVP Panevėžio apskrityje išaugo 2,7 proc. ir sudarė 2162,3 mln. Eur. Vienam apskrities gyventojui teko 9,1 tūkst. Eur BVP. Daugiausia bendrosios pridėtinės vertės sukurta pramonės sektoriuje (30 proc.) bei didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje (27 proc.). Panevėžyje veikia vienintelis Lietuvoje Norvegijos pramonės parkas. 2015 m. pradžioje tiesioginės užsienio investicijos Panevėžio mieste sudarė 236,63 mln. Eur, palyginus su praėjusiais metais - sumažėjo 3,8 proc. Vienam miesto gyventojui teko 2486 Eur užsienio kapitalo.
Arba "Į Panevėžį grįžta pramonė"
Panevėžiečiai be reikalo nuvertina savo miestą. Jis nėra nei merdintis, nei juo labiau miręs. Pagal čia pagamintos ir į užsienį eksportuojamos produkcijos apimtis Panevėžys netolimoje ateityje gali tapti šalies lyderiu. Eksportas sparčiai auga Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPPAR) direktorius Visvaldas Matkevičius sako, kad ilgai reikėtų vardyti Panevėžyje veikiančias bendroves, kurių produkcijos eksportas pastaruoju metu sparčiai auga. V. Matkevičiaus teigimu, tokie verslo lyderiai kaip „Amilina“, „Linas Agro Group“, „Shmitz Cargobull Baltic“, „Rifas“ ir kitos yra pasaulinio lygio įmonės. „Eksportas kuria didžiausią pridėtinę vertę. Panevėžio įmonių eksporto apimtys pastaraisiais metais sparčiai augo ir dar turi didelį potencialią augti.
Pasak V. Matkevičiaus, daugelis net neįsivaizduoja, kiek įvairios, aukštos kokybės produkcijos pagaminama čia pat, vietoje. Šviečiamojo pobūdžio mugėje gyventojų lauks daug atradimų".
Maniau, kad ten nieks negrįžta, viskas užsidarė ir visos gamyklos, fabrikai, kombinatai griaunami, o visi dirba turguj, parduotuvėlėse ir prekybcentriuos arba smulkiam privačiam versle, kur nelegalios, jei neminimalios, net algos, nes viaaarskininkai nenori mokėt mokesčių, vis ieško, kaip ką apgaut.
Panevėžy reikia tvarkyti autobusų stotį, ten įvažiavus atrodo, kad miestas nyksta ir niekam nerūpi. Na, gerai, jei ne. Nematau Lietuvoj itin daug Panevėžio produkcijos: na, ledai, lininukai, cukrus, alus. Norėjau turėti lietuvišką, Šiaulių, dviratį, bet teko pirkt ispanišką. Gaila, kad Lietuvoj beveik nelieka lietuviškos produkcijos, o ir užsienyje ji juk pardavinėjama net slepiant jos lietuviškumą.
Varge mano, iš kur tokia nuomonė, nežinau nei kaip suprast nei paaiškinti, tikrai sunki padėtis :) Deja bet panaši nuomonė, ar greičiau čia filosofija, pasaulėžiūra ko gero plačiau įsišaknijus, man tai ji atrodo pavojinga ir aišku kad nedžiugina. Sugriuvę fabrikai, bankrutavusios gamyklos, turgūs, mafija. Taigi apoklaipsė, kaip tokią šalį ir i Europos Sąjungą priėmė ( . Dėl Panevėžio dar labiau gaila, nes nieko panašaus, o miestas žavingas, vien ko vertas reljefas, kalva virš senvagės, Raudonoji bažnyčia, mūrinis XVII a. Upytės pavieto teismo pastatas, gamyklos ne tik nesugriautos, bet sėkmingai augančios tarptautiniu mastu, aukštosiom technologijom. Pagaliau garsusis Panevėžio prekybos centras "Babilonas", kur terariume netgi gyveno krokodilas Babilonijus :) pagal pajamas Panevėžys kaip tik net lenkia Lietuvos vidurkį. Miltinio teatras, Banionis visą laik čia gyvenęs ir kūręs. Atskiras daiktas filosofas Šliogeris iš čia kilęs. KTU Panevėžio instituto Technologijų fakultetas, pažindinantis su naujausiom technlogijom. Jei dėl stoties, tai man bent ji visai nieko, nors kaip tik šiuo momentu jau pradeda naują, pakankamai organiškai ji atrodė tame prieškario moderno rajonėly, tarp visų tų parduotuvių, kavinių. Pagaliau jei stotis nepatinka, taigi šalia didžiulis SEB ofisas iš stiklo ir betono, o šalia jo toks pat stiklinis IKI pastatas. Visai šiuolaikiška centro dominantė. O stotis kurią tikrai reiktų keisti, jei Kaunas baigia statyti naują tai pats laikas Vilniaus stotį nors vardan teisybės Rygos stotis dar archaiškesnė. Turbūt nelengva jas keisti. Kai dėl Panevėžio produkcijos, siūlyčiau atkreipti dėmesį, pavyzdžiui "Rifas" energetikos, elektrotechnikos, pramonės, statybos, laivybos ir naftos gavybos, atsinaujinančių energijos sistemų gamyboje bei IT sprendimų ir paslaugų srityse. Visą laik gauna apdovanojimus ir prizus. Paskui neseniai atėjusi Elektromechaninių sistemų pasaulinė lyderė „PKC Group“. Norvegijos verslo parkas. Ir svarbiausia vokiečių Schmitz Cargobull priekabų, treilerių, sudėtingom sistemom, refrižeratoriais ir tt gamintojas, bene pažangiausias, labiausiai besiplečiantis, direktorius Raimundas Petrauskas nuolat renkamas metų vadovu, eksportuojantis Panevėžio mašinas ne tik į visą pasaulį, bet prekiaujantis ir Lietuvoj
Logistikos įmonė „Girteka Logistics“ iš „Schmitz Cargobull“ perka 410 izoterminių puspriekabių ir 130 tentinių puspriekabių Gal net teko matyti, toks ženklas su drambliu. Galima pasižiūrėti.
Geriausias įmonės vadovas atsivėrė: kas lėmė sėkmę
O gaminama Panevėžy tikrai daug kas. Nuo kajučių laivams, priekabų, kurios nuo Lisabonos iki Vladivostoko, keliais rieda, iki laidų pynių, žibintų (? dėl šitų nesu tikras), saugos diržų didžiausiom automobilių gamyklom Europoje.
Taip pat kad ir statybinė kompanija PST. Jie juk Jelgavoj ėmėsi rekonstrukcijos darbų. Ne tik Lietuvoje stato, tiesia ir rekonstruoja!
Arba Panevėžio keliai.
Taip pat duonos gaminiai, gėrimai, visa maisto pramonė. Amilina, didžiulis fabrikas su naujausia įranga.
Linas Agro, viena didžiausių tokio profilio įmonių visoje Europoje.
Aišku ir higienos prekės kaip šampūnai, muilas ir panašiai.
Lengvoji pramonė lyg ir veikia. Tiesa, linai dabar iš Kinijos ar kur ten. :-D
Cukrus gaila, užkonservuotas dėl ES direktyvų nesąmoningumo. T.y. kartais biurokratai Briusely tikrai primala šūdo (much pardon, Madame, kad Donelaitiškai įsijautęs čia taip smarkiau, bet teisingai pasakiau), kai tarkim LT dėl įvestų apribojimų uždaro pusę cukraus fabrikų, o tuo pasinaudoja Baltarusija ir pradeda savo cukrų importuot į ES. Nors turėtų būt atvirkščiai. Bet gi ES cukraus perteklius, uždarykime gamyklas, tai gal šalys už ES ribų irgi savanoriškai pamažins gamybą (tas pats buvo su AE)? Tiesa, šitą kvailą draudimą jau atšaukė. Tai reik tikėtis ir su cukrum kažkas gausis.
Dėl uždarytų ir nugriautų gamyklų, turbūt turėjote omeny Semą, kineskopų gamyklą, mėsos kombinatą. Na taip, šitie išnyko. Kažkiek gal ir gaila, nors pasiskaičius kaip iš tiesų gaminta mėsa tuose sovietiniuose kombinatuose, tai gal ir gerai. :-) Tiesa, žmonių Panevėžy tikrai pamažėjo... Kokiais 50 tūkst. Ir Panevėžio Pilėnų mokykla, kur turėjo būt baseinas ir žiemos sodas, niekada nebuvo pastatyta per tuos gal 20 metų... O kažkokią kitą mokyklą uždarė ir parduoda. Na, žinot, Suomijoj irgi yra miestų, kur visas darbo vietas buvo sukūrusi Nokia, tai dabar ten gal kas trečias bedarbis. O JAV miestai, kuriuose prieš 100 metų buvo kasyklos. O Liverpulis. Viskas kinta, mainos. Gal ir Panevėžys nebūtinai turi būt kažkoks didmiestis, 140 tūkstančių gyventojų. Gal ir 70 tūkst. pakaks, jei pasieks tokį lygį kaip koks analogiško dydžio miestas Olandijoj, Danijoj ar Prancūzijoj. Ne gyventojų skaičiuje juk esmė. Lagose juk 30 mln. gyv. Tik kas iš jo milžiniškumo. :-))) Juk Lagose nėra Kastyčio Kerbedžio! Ir Skaistakalnio parko, kuris mena dar pagonių šventvietę. Reik laukt kada rekonstruos konservų farbiko raudonplyčius ir viskas bus labai gerai!
Taip, pažiūrėjau miestai.net, kiek viskas griaunama, sugriauta ir neaišku, ar bus kas iki galo ten pastatyta, bet gal. Taip, "Sema", mėsa, taip, čia tik įspūdis.
Taip, tie kombinatai ir gamyklos nebūtini ir nebuvo tobuli, gali būt kiti vietoj jų.
Šiaip tai aišku, kad ne žmonių koncentracija, o jų laimė, pasitenkinimas gyvenimo sąlygomis yra svarbu. Kažkada apie Panevėžį sakydavom, mažutis, bet gražus.
Na, objektyviai pamąsčius. Nieko gero iš tos „Semos“ nebuvo. Spiritą gamint ir smardint Panevėžį gal ir visai nebūtina. Kaip dabar sako į valdžią ateinantis Karbauskis, reik liautis gert. Štai kaip apie „Semą“ atsiliepė ją uždarant: „Pasenę įrenginiai ir spirito gamyba nieko nedomina. Svarbiausia prekė - teritorija, - sakė A.Kleiva. O bulves galima ir naudingiau panaudot nei spirito varymas. Be to pačiame miesto centre. :-D
O mėsos kombinatai su siaubingomis sąlygomis. Kalbama, kad prie TSRS, žmonėm neleisdavo ilgiau nei kažkiek metų dirbti šituose kombinatuose, nes išeidavo iš proto. Tai gal irgi metas tapt veganais. Kas dabar populiaru ir be to sveika. Medikai juk įrodė, jog mėsa sukelia skrandžio vėžį.
O dėl Panevėžio „Ekrano“. Ar kas nors dar kur nors pasauly perka kineskopinius televizorius? Neperka. Vadinas ir „Ekrano“ nereikia. :-))
Minėtasis „Dominari“ baldų kombinatas dar tik pirmą plėtros etapą įgyvendino. Vadinas plėsis dar labiau. gal net tą IKEA fabriką prie Varšuvos aplenks ir bus didžiausias iš didžiausių.
Be to, tokie mega-koncernai kaip Linas Agro, tikrai daug geriau nei mėsinė ar spirito varykla. "AB „Linas Agro Group“ - žemės ūkio ir maisto pramonės įmones kontroliuojanti bendrovė Prieš 25 metus buvo įkurta pirmoji mūsų Grupės įmonė - UAB „Linas ir viza“. Ji veiklą pradėjo lietuviškų rapsų eksportu į Vakarų Europą. Grupė augo natūraliai ir per įsigijimus, įsitraukdama į vis naujas veiklos sritis. Šiuo metu AB „Linas Agro Group“ Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Danijoje valdo 34 įmones, jose dirba 2 250 darbuotojų. Nuo 2010 m. vasario 17 d. AB „Linas Agro Group“ yra pagrindiniame Nasdaq Vilnius biržos įmonių sąraše.
Pagrindiniai mūsų gaminami ir parduodami produktai yra grūdai, aliejinės sėklos, žaliavos pašarams, pienas, paukštiena ir jos gaminiai. Esame vienas didžiausių lietuviškų grūdų eksportuotojų, Lietuvoje ir Latvijoje turime nuosavą modernių grūdų saugyklų tinklą. Esame didžiausias paukštienos gamintojas Latvijoje ir stambus pieno gamintojas Lietuvoje.
Esame ir vienas iš prekių žemdirbiams - sertifikuotos sėklos, trąšų, augalų apsaugos priemonių bei žemės ūkio technikos - tiekimo lyderių Lietuvoje, turime sėklų paruošimo gamyklą."
2014 m. vasaros straipsnis: "Linas Agro“ šuolis
Savotiška lietuviška sąrašo gazele tapo panevėžiškė AB „Linas Agro Group“ (LAG). „Agroverslo grupė“, išauginusi pardavimus 53%, iki 592 mln. EUR, į viršų palypėjo net per 130 vietų į 361 vietą. Tomas Tumėnas, LAG finansų direktorius, patvirtino, kad „Coface“ ataskaitoje pateikti skaičiai yra teisingi. Grupės įmonėms pastarieji treji metai buvo palankūs, geri derliai iškėlė visos grupės apyvartą, pelningumą.„Tas mūsų šuolis sąraše nestebina. Nesididžiuodami save laikome grūdinių kultūrų sektoriaus lyderiais. Investicijos davė vaisių. Investavome plėsdami elevatorių tinklą, žemės ūkio bendroves, įsigijome kitų įmonių, pavyzdžiui, paukštininkystės bendrovių Latvijoje. Tad šitie finansiniai metai (kurie baigėsi birželio 30 d.) yra neblogi. Sugebėjome išlaikyti ir apyvartą, ir kitus rodiklius“, - sakė p. Tumėnas. Grupė nuo 2013 m. valdo didžiausią Latvijos paukštienos gamintoją AS „Putnu fabrika Kekava“, o nuo 2014 metų dar tris latvių paukštininkystės bendroves." Plačiau: http://vz.lt/archive/article/2014/8/29/linas-agro-kylanti-vidurio-europos-zvaigzde
Kai kurie žmonės bando sau susikurti ir iš visų kitų tikisi "juoda-balta" paveikslo ir visas reakcijas suvokia kaip juodą arba baltą. O dar kai nori baltos, o pamato juodą... siaubinga drama. Mano paveikslas ne toks, nors ir pastebiu negatyvą, galbūt kartais vien negatyvą komentuoju, galit būt ramūs, matau visaip. ;)
Kartą vienai draugei tapytojai dovanojau dažų rinkinį. Tai jame juodos nebuvo. :-D Ir liepiau naudot visas likusias, maišyt visaip, tai visoko ten pritapė ir pan. O čia kiek apie Panevėžį, tą baisų miestą kur viskas vien blogai ir pilkais tonais. :-)))) Utriruoju ir juokauju. O dabar rimtai.
Miestečiai. Gana didmiestiški vaizdai, nulis provincialumo. Dar gal net ir tas dviaukštis Londonas su chavs'ais nekažką geriau. Arba pamąstom apie JAV. Yra 4-5 didmiesčiai, o kitka kažkokios provincijos ir kaimai. Jūs suprantate kas tenais toje vienaaukštėje Amerikoje ir kas ten per In the Middle of Nowhere centrinės valstijos, kur didžiausi miestai Alytaus dydžio? Nes aš ne. Taigi, Panevėžio miestiečiai. https://www.facebook.com/pages/Because-its-Panevezys-dude/229034277307750
Aha, man labai patiko šitas projektas. Tikiuos, neištiks jo Rygos Maximos likimas apželdinimo darbų metu. Taline irgi seną autobusų stotį restauravo, o rekonstravo tik vidų, t. y. įrengė moderniai: visokios kavinės, bilietų automatai, vietos lagaminams palikti. :)
Taip Kaliningrado srity ir pačiam Kaliningrade viskas buvo tyčia sovietų pragriauta dar smarkiau, apgyvendinta ne "naciais" žemaičiais ir dzūkais, o "antifašištais" kariais, kolūkiečiais iš centrinės Rusijos. Tie buvo piktesni paveldui ir apskritai abejingesni tvarkai, ne tik kad jautėsi svetimi naujoje vietoje. O dabar prisistatė dar ir cerkvių šalia paminklų raudonajai armijai.
Reply
Kai dėl to kad Lietuvoj tik du miestai - Vilnius, Kaunas, tai šiek tiek man čia atrodo perdėjimas, koks tada turi būti miestas kad tokiu pripažinti. Man pavyzdžiui ir Biržai visai rimtas padorus miestas, su solidžiom urbanistinėm erdvėm, gyvenimo kokybe, kultūriniu, materialiniu lygiu ir ta vertybe kur jau paminėjau, vieningo stiliaus, žanro variacijom ir laikymu.
O Klaipėda tai ne tik išlikęs senamiestis, bet kas dar svarbiau be kito sakykim uostas, išauges trigubai, pagilėjės dvigubai, milžiniškas plotas, kurį galima per tvorą nufotografuoti taip pat ir tai būtų atskiras miestas mieste, panašaus dydžio su laivų statyba, remontu, angarais, terminalais, konteinerių, suskystintų dujų, laivu Independence. O dar kai kasdien pradeda plaukti kruiziniai laineriai su tūkstančiais turistų tokio dydžio kaip K ir D dangoraižiai ir kai panašiai tiek iškyla virš senamiesčio stogų tai visai miestas gaunasi :)
Jei dėl kaimiečių, žemaičių ir protestantiškos dvasios, tai pasakysiu keistą daiktą, ko gero ji išnyko mažiau nei galima tikėtis. Tik nepasakyčiau kad tai labai malonus daiktas, kažkas miesto struktūroj ar dvasioj pastatyta ant tokių bėgių, užprogramuota kad veika labai praktiška, pragmatiška net asketiška paradigma, nepaisant viso liberalizmo vengiant lyrinių ir neformalių nukrypimų, išvis ganėtinai atšiaurus, šiaurės miestas, peroksidiškai sterilus dar galima pridėti. Kartais man atrodo net pagal kalbėjimo manierą skiriasi, toks sausas, konkretus dėstymas, na pavyzdžiui kaip Gentvilo, arba šviesios atmintis Masiulio, o Vilniuj, Kaune pagal mane žodžiuose daug daugiau moduliacijų, melodijų, kažkokio polėkio.
O jei dėl žemaičių ir kaimiečių, jei tame kažkas tokio įtartino tai visai nieko kažko tokio nepastebėjau. Dėl tos priežasties taip pat kad Lietuviškas kaimas ar miesteliai, taip vadinama provincija išvis labai moderni, nieko tokio archaiško, ar pirmykščio bendruomeniško neturi, lygiai tas pats tiek didmiesty tiek ten, tik kartais pasižiūrėjus į "sodžiaus veiklą ir buitį" atrodo kad bet kokiam miestui galėtų duoti daug taškų į priekį.
Dėl žemaičių tas pats, pavyzdžiui kad ir Vilniaus meras Šimašius iš pačio Žemaitijos vidurio - Tauragės, bet visai pakenčiamai atrodo ir niekuo nesiskiria nuo kitų žemaičių, to paties Bumblausko, Valatkos, Miliutės ir tt.
Ir aš nežinau ar verta Lietuvos kaimo taip labai bijoti, mano nuomone tai kaip tik yra didelė vertybė, nei kiek neapkiautęs, priešingai labai šviesus, imlus naujovėms dalykas, kurio tuo klasikiniu "kaimu" jau ir nepavadinsi, gyvenimo būdas visiškai miestiškas. Gal dėl to kaip sakiau, pagrindas čia ne "bendruomenė", o ūkininkas, tai tokia universali visuomenės kategorija, nes norint išlaikyti ūkį reikia ne tik daug dirbti, bet ir išmanyti, mokintis, besiplečiant, vystantis įvaldyti naujas technologijas, disciplinas. Dėl to ūkininkas potencialiai gali būti ir buržua ir bajoras, aristokratas (va pavyzdžiui Karbauskis ko ne grafas :)
Reply
Dėl to kad mažesniuose miesteliuose, kaimuose mažai kas vyksta, idėjų nėra, tuštuma ir nykuma, o didmiesčiuose idėjos savaime sklando ir viskas labai progresyvu, abejočiau. Tiesiog visur savaip, pagaliau kaip paaiškinti tai, kad toj pačioj Klaipėdoj kiek prasigyvenę žmonės skuba į priemiesčius, Gargždai šalia kaip retas miestas netgi išaugo keliais tūkstančiais, žmonės taip nori gyventi kaime ir teisingai daro, nes ten yra viskas nuo kino teatro su 3D iki stadiono. Filmai ne bet kokie tarp kitko, rodys kažkokį labai mąslų lietuvišką Igno Miškinio "Karalių pamaina", prieš tai apie žydų genocidą. Taip kad su idėjom man atrodo visai nieko, kažkas juk visą tą repertuarą vartoja. Pagaliau jei imti tą pačią Ameriką, tai didžioji dauguma žmonių gyvena vienaaukščiuose miesteliuose, pagaliau tokia pasaulinė tendencija - suburbizacija. Režisierius Lynčas yra sukūręs filmą Tvin Pyksas, tai būtent apie tokio nedidelio miestelio gyvenimą, kuris puikiausiai tinkai ir Lietuvos miestams, miesteliams, atrodo iš pirmo žvilgsnio nieko nevyksta, taika, ramybė, bet iš tikro verda tokios aistros ir veriasi pragarmės kad vargu didmiesty kažkas panašaus.
Galiu spręsti pagal savo pusbrolius, jie gyveno Mažeikiuose, fantastiškai tvarkingam miestely su visais patogumais, tai jų veikla, užsiėmimai, statant vieną, paskui kitą namą, draugės, draugai, upės, ežerai, visokie motociklai, dviračiai ir tt toli pranoksta ką toks pat žmogus gali patirti, nuveikti mieste, nebent sieną nuteplioti su aerozoliu.
Įdomu kad brolis po Londono geriau įvertino Kauną, tai ar čia todėl kad Kaunas pasirodė visai neblogas ar Londonas ne toks geras. Londonas man atrodo čia svarbu. Nors tas pats pusbrolis man sakė kad Kaunas pagal tvarką lygiai kaip Milanas.
Kiek aš buvau Londone ir Anglijoj, tai ten visiškai kitas pasaulis nei kontinente, kitokia urbanistika, kuri aišku gyvenimo būdo padarinys, angliškos intraversijos, labiau už viską jie negali pakęsti pompastikos, megalomanijos, nėra jokių didingų prospektų, o absoliučiai būtent dominuoja vienaaukščiai, kaip kaime namukai su darželiais, centre, stovi šiek tiek rūmų, daugiaaukščių ofisų, kaip nesusipratimas labiau, neaišku kas ten gyvena, labai dažnai tiesiog apleisti, o visa kita nedideli namukai, kuo giliau į kaimą, pievas. Ir tai yra tikrai nepaprasta, reikia netgi šiek tiek adaptuotis, nes vaizdo vienodybė ir tam tikra nykuma, monotonija gali ne juokais pribaigti, bet kažkas tokio kosmiško tame yra. Ir reikia pasakyti kad būtent tai labai primena Lietuvos miestus ir miestelius, privataus būsto, sodo, daržo, "kaimiško peizažo" dominavimą prieš daugiabučius, daugiaaukščius. Tik Lietuvoj švariau. Jeigu pasitaiko fasadas į gatvės pusę, tai atrodo išorei tarsi atsukta nugara, išstatytos šiukšlės, kažkas apšnerkšta, durys atsidaro vidun, o ne išorėn, nemačiau nei vieno balkono. Visa tai labai keičia "klasikinį" supratimą apie miestą. Kitas dalykas kad dabar atrodo ta angliškos urbanistikos idėja ir filosofija (miesto-sodo-kaimo) atrodo tikrai išgyvena krizę, ne pati geriausia forma švelniai tariant, kaip Babilonas po po bokšto griuvimo, ar Kaliningradas po truputi smelkiasi paskui visas tas svetimtaučių ordas, todėl Brexitu per daug nesistebiu, pribrendo kažkas dar giliau. Jei angliškas miestas, gyvenimo būdas tai labiau koncepcija ir idėja, negu tai kas amžiams iškalta akmeny, tai bent man atrodo kad dabar jis kažkokioj devalvacijos stadijoj. Centre ko gero patys baisiausi dalykai, sunku patikėti, nemačiau nei vieno padoraus šiuolaikinio statinio, aplink Tauerį pristatyta kažkokių pasibaisėtinų pūslių, griaunama be pasigailėjimo.
Reply
Reply
Sunkiausias klausimas dėl Šiaulių ir Panevėžio :)
Kodėl Panevežys smukęs, kas ne taip Šiauliuose. Ką dar turėtų padaryti tie miestai, sutvarkyti, pastatyti kad pasibaigtų tie keisti, man atrodo net primesti įsitikinimai. Mano močiutė gyvena 10 min iki Šiaulių, bet visai ne todėl man tas miestas labai patinka, bet kad tikrai taip kaip susitvarkė gali būti pavyzdys visiems, paskui žinau šiek tiek kaip žmonės gyvena :) Nes jei Šiauliuose nieko tai ką kalbėti apie aplinkinius miestus, pavyzdžiui Joniškį, vieną gražiausių Lietuvoj, su sinagogom, didinga bažnyčia, prieškarinėm gatvėm, renovacija ir tt. Sunku įrodinėti tokius dalykus, bet su ta daugybe prekybos centrų, įmonių prieigose, švytinčiu centru Šiaukliai atrodo ne tik gerokai geriau nei kaimyninė Jelgava, bet toks įspūdis kad ir už Rygą :) kaip ir Panevežys (kuris ta prasme etalonas) tai būtent "Lietuviškas miestas" kai darniai į visumą sueina archetipiniai elementai, barokinė, renesansinė bažnyčia, Hanzos kelias į Rygą, svarbiausia neįtikėtinai gausiai likus, beveik geriau nei Kaune išlikus tarpukario architektūra, puikiausis modernizmas, funkcionalizmas, konstruktyvizmas, pagaliau net Ffrenkelio vila, fabrikas yra, nejaugi reiktų pavadinti visa tai sakysim vokiška architektūra kad įvertinti, tada ir su bažnyčia ir kitkuo būtų toks "išlikęs Karaliaučius" arba Įsrutis". Pavyzdžiui ką tik straipsny kur Guardian Art deko kategorijoj Kauną pastatė į antrą vietą, dešimtą gavo Berlynas iliustruotas Rudolf-Mosse-Haus, kuris man labai priminė vieną kampinį namą Šiauliuose, tai neaišku kas nuo ko nukopijavo, bet neblogai kad Šiauliuose yra Berlynietiško tipo namų, galima palyginti :)
ir
Iš Šiaulių man labiausiau patiko šitas http://laiptas.livejournal.com/24741.html ir šitas http://laiptas.livejournal.com/12919.html ir naujieji kvartalai, nežinia kodėl taip apšmeižti http://laiptas.livejournal.com/12664.html .
Sunku pasakyti ko dar trūksta. Jei dėl ekonomikos tai kartais net Baltik Vairą paliadoja, tuo tarpu kai
"BALTIK VAIRAS šiandien yra didžiausias dviračių ir e-dviračių gamintojas Šiaurės Europoje. Gamykla yra Šiauliuose, Lietuvos šiaurinėje dalyje. Įmonė veikia nuo 1948 metų, eksportuoja aukštos kokybės dviračius į daugelį Europos šalių. 6 gamybos linijomis gaminama 1700 skirtingų modelių, įmonė pajėgi pagaminti 500 000 dviračių per metus. Keli procentai gaminių lieka Baltijos šalyse, kiti iškeliauja į 14 šalių - Vokietiją, Nyderlandus, Daniją, Šveicariją, Austriją, Suomiją ir kt. Gamykloje nuolat dirba 320 žmonių, sezoninio bumo metu darbuotojų skaičius viršija 600". http://www.baltikvairas.lt/about-us-2-lt-lt/about-baltic-vairas-lt-lt/
Reply
Reply
O kodėl smukęs Panevežys, ar kas galėjo subjauroti jo vaizdą, jei net filosofas Šliogeris spėjo aprašyti Raudonąją bažnyčią už senvagės, Skaistakalnį kaip kažkokį išskirtinį grožį. Be to dar yra kelios bažnyčios, geltona katedra netgi kaip Peterburgiško baroko "Admiraltejskaja igla" ir akmeninė ir funkcionalistinė ir protestantų . Mano nuomone etaloniškas "lietuviško miesto" kuriame atsispindi ir kaimas ir tt daugiaukščiai rajonai tarp kitko ko gero gražiausi Lietuvoj, nes vėliausi, daugiafunkicė arena kaip 8 aukštų namas, viena tokia Pabaltijį. Yra senamiestis ir labai nemažai, visur prieškario moderno, centrinėj aikštėj prie savivaldybės, arba unikali žymaus fotografo studija, kur spėjo pagyventi S. Neris, ėjo mokytojauti į Landsbergio Žemklanio gimnaziją ir daug šiuoliakinės dabarties. Viskas kažkaip dailiai dera http://laiptas.livejournal.com/29251.html
O Panevežio ekonomika man atrodo išvis pasireiškė ne nuosmukiu, bet stebuklais, tas miestas labai sėkmingai metė iššūkį didiesiems, paskutinės naujienos iš Verslo žinių „Schmitz Cargobull“ investuoja į ateities gamybą
Izoterminių kėbulų ir puspriekabių gamybos UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ iki 2019 m. dvigubai išaugins gamybos mastą. Prielaidos plėstis - atsiveriančios Vakarų Europos, Afrikos ir Australijos rinkos. http://vz.lt/sektoriai/pramone/2016/09/21/9611/schmitz-cargobull-investuoja-i-ateities-gamyba
Arba Pasaulinė kompanija Panevėžį akimirksniu pavertė Europos centru
Elektromechaninių sistemų automobiliams gamintoja, pasaulinė šios srities lyderė „PKC Group“ prieš dvejus metus įžengė į Lietuvą ir įsteigė savo padalinį Panevėžyje. Per šį trumpą laikotarpį pastarasis išaugo kone trigubai ir tapo vienu pirmaujančių bei Europoje labai svarbiu kompanijos filialu.
http://vz.lt/sektoriai/pramone/2016/07/27/pasauline-kompanija-panevezi-akimirksniu-paverte-europos-centru
2014 m. Panevėžio apskrities bendras vidaus produktas (BVP) sudarė apie 6,0 proc. šalies sukuriamo bendrojo vidaus produkto. Palyginti su ankstesniais metais, BVP Panevėžio apskrityje išaugo 2,7 proc. ir sudarė 2162,3 mln. Eur. Vienam apskrities gyventojui teko 9,1 tūkst. Eur BVP. Daugiausia bendrosios pridėtinės vertės sukurta pramonės sektoriuje (30 proc.) bei didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje (27 proc.).
Panevėžyje veikia vienintelis Lietuvoje Norvegijos pramonės parkas.
2015 m. pradžioje tiesioginės užsienio investicijos Panevėžio mieste sudarė 236,63 mln. Eur, palyginus su praėjusiais metais - sumažėjo 3,8 proc. Vienam miesto gyventojui teko 2486 Eur užsienio kapitalo.
Arba "Į Panevėžį grįžta pramonė"
Panevėžiečiai be reikalo nuvertina savo miestą. Jis nėra nei merdintis, nei juo labiau miręs. Pagal čia pagamintos ir į užsienį eksportuojamos produkcijos apimtis Panevėžys netolimoje ateityje gali tapti šalies lyderiu. Eksportas sparčiai auga Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPPAR) direktorius Visvaldas Matkevičius sako, kad ilgai reikėtų vardyti Panevėžyje veikiančias bendroves, kurių produkcijos eksportas pastaruoju metu sparčiai auga. V. Matkevičiaus teigimu, tokie verslo lyderiai kaip „Amilina“, „Linas Agro Group“, „Shmitz Cargobull Baltic“, „Rifas“ ir kitos yra pasaulinio lygio įmonės. „Eksportas kuria didžiausią pridėtinę vertę. Panevėžio įmonių eksporto apimtys pastaraisiais metais sparčiai augo ir dar turi didelį potencialią augti.
Pasak V. Matkevičiaus, daugelis net neįsivaizduoja, kiek įvairios, aukštos kokybės produkcijos pagaminama čia pat, vietoje. Šviečiamojo pobūdžio mugėje gyventojų lauks daug atradimų".
Taip kad tikrai neblogai :)
Reply
Panevėžy reikia tvarkyti autobusų stotį, ten įvažiavus atrodo, kad miestas nyksta ir niekam nerūpi.
Na, gerai, jei ne. Nematau Lietuvoj itin daug Panevėžio produkcijos: na, ledai, lininukai, cukrus, alus.
Norėjau turėti lietuvišką, Šiaulių, dviratį, bet teko pirkt ispanišką. Gaila, kad Lietuvoj beveik nelieka lietuviškos produkcijos, o ir užsienyje ji juk pardavinėjama net slepiant jos lietuviškumą.
Reply
ko gero plačiau įsišaknijus, man tai ji atrodo pavojinga ir aišku kad nedžiugina. Sugriuvę fabrikai, bankrutavusios gamyklos, turgūs, mafija. Taigi apoklaipsė, kaip tokią šalį ir i Europos Sąjungą priėmė ( . Dėl Panevėžio dar labiau gaila, nes nieko panašaus, o miestas žavingas, vien ko vertas reljefas, kalva virš senvagės, Raudonoji bažnyčia, mūrinis XVII a. Upytės pavieto teismo pastatas, gamyklos ne tik nesugriautos, bet sėkmingai augančios tarptautiniu mastu, aukštosiom technologijom. Pagaliau garsusis Panevėžio prekybos centras "Babilonas", kur terariume netgi gyveno krokodilas Babilonijus :) pagal pajamas Panevėžys kaip tik net lenkia Lietuvos vidurkį. Miltinio teatras, Banionis visą laik čia gyvenęs ir kūręs. Atskiras daiktas filosofas Šliogeris iš čia kilęs. KTU Panevėžio instituto Technologijų fakultetas, pažindinantis su naujausiom technlogijom. Jei dėl stoties, tai man bent ji visai nieko, nors kaip tik šiuo momentu jau pradeda naują, pakankamai organiškai ji atrodė tame prieškario moderno rajonėly, tarp visų tų parduotuvių, kavinių. Pagaliau jei stotis nepatinka, taigi šalia didžiulis SEB ofisas iš stiklo ir betono, o šalia jo toks pat stiklinis IKI pastatas. Visai šiuolaikiška centro dominantė. O stotis kurią tikrai reiktų keisti, jei Kaunas baigia statyti naują tai pats laikas Vilniaus stotį nors vardan teisybės Rygos stotis dar archaiškesnė. Turbūt nelengva jas keisti.
Kai dėl Panevėžio produkcijos, siūlyčiau atkreipti dėmesį, pavyzdžiui "Rifas" energetikos, elektrotechnikos, pramonės, statybos, laivybos ir naftos gavybos, atsinaujinančių energijos sistemų gamyboje bei IT sprendimų ir paslaugų srityse. Visą laik gauna apdovanojimus ir prizus.
Paskui neseniai atėjusi Elektromechaninių sistemų pasaulinė lyderė „PKC Group“. Norvegijos verslo parkas. Ir svarbiausia vokiečių Schmitz Cargobull priekabų, treilerių, sudėtingom sistemom, refrižeratoriais ir tt gamintojas, bene pažangiausias, labiausiai besiplečiantis, direktorius Raimundas Petrauskas nuolat renkamas metų vadovu, eksportuojantis Panevėžio mašinas ne tik į visą pasaulį, bet prekiaujantis ir Lietuvoj
http://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/girteka-is-schmitz-cargobull-perka-540-priekabu-663-638119
Logistikos įmonė „Girteka Logistics“ iš „Schmitz Cargobull“ perka 410 izoterminių puspriekabių ir 130 tentinių puspriekabių
Gal net teko matyti, toks ženklas su drambliu. Galima pasižiūrėti.
Geriausias įmonės vadovas atsivėrė: kas lėmė sėkmę
Panevėžys, nors tik penktas pagal dydį šalies miestas, anaiptol nėra verslo provincija. Čia nemažai įmonių, sėkmingai dirbančių daug metų, nepasidavusių krizėms, sugebėjusių išsilaikyti tarp lyderių. Neatsitiktinai Panevėžio bendrovės, jų vadovai nuolat laimi įvairias garbingas nominacijas.
http://www.delfi.lt/verslas/transportas/geriausias-imones-vadovas-atsivere-kas-leme-sekme.d?id=65114987
Naujieji rajonai pavyzdžiui
http://laiptas.livejournal.com/29142.html
Arba Keturios bažnyčios, prieškario funkcionalizmas, beveik Kauno mastų, netgi funkcionalistinė bažnyčia, geltonoji katedra, buvę žydų, karaimų namai
http://laiptas.livejournal.com/28851.html
Reply
Antai, prieš pusmetį atsidaręs turbūt didžiausias Europoje baldų fabrikas:
http://vz.lt/sektoriai/pramone/2015/11/14/nauja-gamykla-panevezyje-triskart-didesne-uz-didziausia-baldu-imone
plotas 110 000 kvadratinių metrų, 11 hektarų. Ši nauja gamykla didesnė nei legendinis, didingas, baltarusių išgirtas Vilniaus Akropolis! Štai ir baisiosios sugriautos gamyklos, tikrai baugu.
O gaminama Panevėžy tikrai daug kas. Nuo kajučių laivams, priekabų, kurios nuo Lisabonos iki Vladivostoko, keliais rieda, iki laidų pynių, žibintų (? dėl šitų nesu tikras), saugos diržų didžiausiom automobilių gamyklom Europoje.
Taip pat kad ir statybinė kompanija PST. Jie juk Jelgavoj ėmėsi rekonstrukcijos darbų. Ne tik Lietuvoje stato, tiesia ir rekonstruoja!
Arba Panevėžio keliai.
Taip pat duonos gaminiai, gėrimai, visa maisto pramonė. Amilina, didžiulis fabrikas su naujausia įranga.
Linas Agro, viena didžiausių tokio profilio įmonių visoje Europoje.
Aišku ir higienos prekės kaip šampūnai, muilas ir panašiai.
Lengvoji pramonė lyg ir veikia. Tiesa, linai dabar iš Kinijos ar kur ten. :-D
Cukrus gaila, užkonservuotas dėl ES direktyvų nesąmoningumo. T.y. kartais biurokratai Briusely tikrai primala šūdo (much pardon, Madame, kad Donelaitiškai įsijautęs čia taip smarkiau, bet teisingai pasakiau), kai tarkim LT dėl įvestų apribojimų uždaro pusę cukraus fabrikų, o tuo pasinaudoja Baltarusija ir pradeda savo cukrų importuot į ES. Nors turėtų būt atvirkščiai. Bet gi ES cukraus perteklius, uždarykime gamyklas, tai gal šalys už ES ribų irgi savanoriškai pamažins gamybą (tas pats buvo su AE)? Tiesa, šitą kvailą draudimą jau atšaukė. Tai reik tikėtis ir su cukrum kažkas gausis.
Dėl uždarytų ir nugriautų gamyklų, turbūt turėjote omeny Semą, kineskopų gamyklą, mėsos kombinatą. Na taip, šitie išnyko. Kažkiek gal ir gaila, nors pasiskaičius kaip iš tiesų gaminta mėsa tuose sovietiniuose kombinatuose, tai gal ir gerai. :-) Tiesa, žmonių Panevėžy tikrai pamažėjo... Kokiais 50 tūkst. Ir Panevėžio Pilėnų mokykla, kur turėjo būt baseinas ir žiemos sodas, niekada nebuvo pastatyta per tuos gal 20 metų... O kažkokią kitą mokyklą uždarė ir parduoda. Na, žinot, Suomijoj irgi yra miestų, kur visas darbo vietas buvo sukūrusi Nokia, tai dabar ten gal kas trečias bedarbis. O JAV miestai, kuriuose prieš 100 metų buvo kasyklos. O Liverpulis. Viskas kinta, mainos. Gal ir Panevėžys nebūtinai turi būt kažkoks didmiestis, 140 tūkstančių gyventojų. Gal ir 70 tūkst. pakaks, jei pasieks tokį lygį kaip koks analogiško dydžio miestas Olandijoj, Danijoj ar Prancūzijoj. Ne gyventojų skaičiuje juk esmė. Lagose juk 30 mln. gyv. Tik kas iš jo milžiniškumo. :-))) Juk Lagose nėra Kastyčio Kerbedžio! Ir Skaistakalnio parko, kuris mena dar pagonių šventvietę. Reik laukt kada rekonstruos konservų farbiko raudonplyčius ir viskas bus labai gerai!
Reply
Taip, pažiūrėjau miestai.net, kiek viskas griaunama, sugriauta ir neaišku, ar bus kas iki galo ten pastatyta, bet gal. Taip, "Sema", mėsa, taip, čia tik įspūdis.
Taip, tie kombinatai ir gamyklos nebūtini ir nebuvo tobuli, gali būt kiti vietoj jų.
Šiaip tai aišku, kad ne žmonių koncentracija, o jų laimė, pasitenkinimas gyvenimo sąlygomis yra svarbu. Kažkada apie Panevėžį sakydavom, mažutis, bet gražus.
Pamiršau "Lietkabelį"!
Kerbedis jėga.Buvo. Reik naujų.
Reply
O bulves galima ir naudingiau panaudot nei spirito varymas. Be to pačiame miesto centre. :-D
O mėsos kombinatai su siaubingomis sąlygomis. Kalbama, kad prie TSRS, žmonėm neleisdavo ilgiau nei kažkiek metų dirbti šituose kombinatuose, nes išeidavo iš proto. Tai gal irgi metas tapt veganais. Kas dabar populiaru ir be to sveika. Medikai juk įrodė, jog mėsa sukelia skrandžio vėžį.
O dėl Panevėžio „Ekrano“. Ar kas nors dar kur nors pasauly perka kineskopinius televizorius? Neperka. Vadinas ir „Ekrano“ nereikia. :-))
Minėtasis „Dominari“ baldų kombinatas dar tik pirmą plėtros etapą įgyvendino. Vadinas plėsis dar labiau. gal net tą IKEA fabriką prie Varšuvos aplenks ir bus didžiausias iš didžiausių.
Lietkabelis klesti. Net krepšinio komanda „Lietkabelis“ yra. Visokias istorines pergales laimi:
http://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/istorinis-irasas-lietkabelis-pergale-europos-taureje-isplese-su-sirena.d?id=72542682
O pati gamykla daro mokslinius tyrimus, naujus gaminius kuria:
http://vz.lt/sektoriai/pramone/2016/10/06/lietkabelis-ruosiasi-nedeganciu-laidu-gamybai
Be to, tokie mega-koncernai kaip Linas Agro, tikrai daug geriau nei mėsinė ar spirito varykla.
"AB „Linas Agro Group“ - žemės ūkio ir maisto pramonės įmones kontroliuojanti bendrovė
Prieš 25 metus buvo įkurta pirmoji mūsų Grupės įmonė - UAB „Linas ir viza“. Ji veiklą pradėjo lietuviškų rapsų eksportu į Vakarų Europą. Grupė augo natūraliai ir per įsigijimus, įsitraukdama į vis naujas veiklos sritis. Šiuo metu AB „Linas Agro Group“ Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Danijoje valdo 34 įmones, jose dirba 2 250 darbuotojų. Nuo 2010 m. vasario 17 d. AB „Linas Agro Group“ yra pagrindiniame Nasdaq Vilnius biržos įmonių sąraše.
Pagrindiniai mūsų gaminami ir parduodami produktai yra grūdai, aliejinės sėklos, žaliavos pašarams, pienas, paukštiena ir jos gaminiai. Esame vienas didžiausių lietuviškų grūdų eksportuotojų, Lietuvoje ir Latvijoje turime nuosavą modernių grūdų saugyklų tinklą. Esame didžiausias paukštienos gamintojas Latvijoje ir stambus pieno gamintojas Lietuvoje.
Esame ir vienas iš prekių žemdirbiams - sertifikuotos sėklos, trąšų, augalų apsaugos priemonių bei žemės ūkio technikos - tiekimo lyderių Lietuvoje, turime sėklų paruošimo gamyklą."
2014 m. vasaros straipsnis:
"Linas Agro“ šuolis
Savotiška lietuviška sąrašo gazele tapo panevėžiškė AB „Linas Agro Group“ (LAG). „Agroverslo grupė“, išauginusi pardavimus 53%, iki 592 mln. EUR, į viršų palypėjo net per 130 vietų į 361 vietą. Tomas Tumėnas, LAG finansų direktorius, patvirtino, kad „Coface“ ataskaitoje pateikti skaičiai yra teisingi. Grupės įmonėms pastarieji treji metai buvo palankūs, geri derliai iškėlė visos grupės apyvartą, pelningumą.„Tas mūsų šuolis sąraše nestebina. Nesididžiuodami save laikome grūdinių kultūrų sektoriaus lyderiais. Investicijos davė vaisių. Investavome plėsdami elevatorių tinklą, žemės ūkio bendroves, įsigijome kitų įmonių, pavyzdžiui, paukštininkystės bendrovių Latvijoje. Tad šitie finansiniai metai (kurie baigėsi birželio 30 d.) yra neblogi. Sugebėjome išlaikyti ir apyvartą, ir kitus rodiklius“, - sakė p. Tumėnas. Grupė nuo 2013 m. valdo didžiausią Latvijos paukštienos gamintoją AS „Putnu fabrika Kekava“, o nuo 2014 metų dar tris latvių paukštininkystės bendroves."
Plačiau: http://vz.lt/archive/article/2014/8/29/linas-agro-kylanti-vidurio-europos-zvaigzde
Reply
Kai kurie žmonės bando sau susikurti ir iš visų kitų tikisi "juoda-balta" paveikslo ir visas reakcijas suvokia kaip juodą arba baltą. O dar kai nori baltos, o pamato juodą... siaubinga drama. Mano paveikslas ne toks, nors ir pastebiu negatyvą, galbūt kartais vien negatyvą komentuoju, galit būt ramūs, matau visaip. ;)
Reply
Tik Panevėžy transliuoja „Gerų Naujienų Televizija“.
http://www.gntv.lt/apie-mus/
Laidos
https://www.youtube.com/channel/UCGEx6CTgK3VbIs0cL9Q7j4g/videos
Miestečiai. Gana didmiestiški vaizdai, nulis provincialumo. Dar gal net ir tas dviaukštis Londonas su chavs'ais nekažką geriau. Arba pamąstom apie JAV. Yra 4-5 didmiesčiai, o kitka kažkokios provincijos ir kaimai. Jūs suprantate kas tenais toje vienaaukštėje Amerikoje ir kas ten per In the Middle of Nowhere centrinės valstijos, kur didžiausi miestai Alytaus dydžio? Nes aš ne. Taigi, Panevėžio miestiečiai.
https://www.facebook.com/pages/Because-its-Panevezys-dude/229034277307750
Reply
Su apželdintais stogais tiks? :-D
http://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/panevez-973-696115
Reply
Tikiuos, neištiks jo Rygos Maximos likimas apželdinimo darbų metu.
Taline irgi seną autobusų stotį restauravo, o rekonstravo tik vidų, t. y. įrengė moderniai: visokios kavinės, bilietų automatai, vietos lagaminams palikti. :)
Reply
Leave a comment