Keistas straipsnis, vėl iš tos serijos kai pradžioj reikia bandyti atsitokėti, o paskui ilgai galvoti, kodėl, kas ir kaip išvis įmanoma, toks šokiruojantis kognityvinis disonansas, kai autorius aprašo kažkokią paralelinę tikrovę, pasakodamas kažkokius išgalvotus, fantastinius, savos kūrybos daiktus, apie kuriuos nei žinoti nieko neįmanoma, nei remtis kokiais nors faktais. Ir iš tos fenomenalios, mano nuomone pačios įdomiausios serijos kur apie Lietuvą ar Vilnių nepasakoma išvis nieko, bent tokia mano patirtis, sunku pasakyti kodėl, bet apie Vilnių, Lietuvą galima prisiklausyti visokiausių, kaip čia panašių mitų, legendų, ko tik nori, bet jokiu būdu bent iš dalies objektyvaus, realaus, konkretaus, netgi pakaltinamai kritiško, kaip tame komentare apie Pagėgius žmogus pasakė "Kažko apie tą jūsų Lietuvą išvis nieko nesigirdi, kažkas apie Estiją, daugiau apie Latviją, o apie Lietuvą tuščia, vadinasi išvis nėra ko šnekėti". Mano nuomone bent rytiečiai nekalba todėl kad sugriūtų visas jų propagandistinis kanonas, nes Lietuvos ir svoris ir kiekybė, ir kokybė tokia kad nėra prie ko prisikabinti. Net šitas straipsnis, kad ir neigiamas, man atrodo kažkokia išimtis, aš išvis atkreipiau dėmesį keistą daiktą, jau beveik metus internetinėj Rytų erdvėj apie Vilnių ir Lietuvą beveik išvis nieko. Tai kažką turi reikšti, kodėl ne gal gyvenimas pagaliau pasistūmėjo tiek, tų pačių naujų ofisų centre ir prieigos atsirado tiek kad kritinė masė pagaliau nusvėrė ir nebėra ko pridurti. Skirtingai negu Vakarų erdvėj, kad ir visiems žinomas Guardian Art deko Kauno reitingas 2 vieta Europoj. O čia straipsnis aiškiai radikalus ir tendencingumas jaučiasi, o labiausiai keista "pernykštės sensacijos" intonacija. Kartais rašant straipsnius galima piktnaudžiauti perdėtu aštrumu, sensacingumu, bet įdomu kur visa tai paskelbta. Nežinau tiksliai, bet jeigu tai ne Baltarusišks oficiozas tai ne labai skiriasi, patriotų pritaikytas tarsi jaunimui, neva Baltarusija taip pat labai jaunatviška, dinamiška, energinga, linksma ir išmoninga šalis. Nuolat mirguliuoja panegiriški, šlovinantys reportažai apie Minską, ten ir dainininkai ir kažkokie dizaineriai ne ką blogesni, kartais net istorijos pasitaiko ir išvis kažkaip viskas baisiai dailu. Tame straipsny taip pat - Minskas ne ką blogesnis, kokia aš laiminga negu Vilnius. Tai neprieštarauju, bet išankstinė tokia idėja ko gero ir buvo, ne dabar atvažiavo ir pamatė, bet važiavo kažką tokio apreikšti, bet vėl jokios konkretikos, statistikos, kažkokie nei į tvorą nei mietą pasamprotavimai, jei pramogų industrija domina, koncertai, parodos tai apie jokį Vilniaus krachą dar niekas negirdėjo. Bet pats įtikinamiausias man atrodo psichologinis variantas :) Karts nuo karto nuolat mini kažkokį savo palydovą, su kuriuo čia atvažiavo, tai žinant kaip moterys išvis linkusios įtaigai, svajonėms ir išvis gyvena emocinio polėkio pasauly, gali būti kažkokia pašalinė įtaka galėjos stipriai paveikti. Atrodo jos palydovas tikrai buvo kažkoks klaikiai nykus tipas, jei atkreipėt dėmesį kažkas jam nuolat nepatiko, jis atvėrė akis kad kiekvienam plyšį Vilniuj kaip Jaruzalej Raudų sienos plyšiuose sukišti popieriai taip Vilniui visur plyšiuose šiukšlės. Tasai tipas paminėtas ne viena ir ne du kartus ir vis jam kažkas nepatiko. Taip kad jei kartu būtų buves ne toks stuobrys viskas būtų pasirodę visai kitaip :) Ir išvis reikia Vilniaus charakterį man atrodo žinoti, statika jam labai svetima man atrodo, veikia kažkas magiškai, mistiškai, kaleidoskopiškai, jis pats savo nuožiūra gali priimti ką nors ir totaliai užvaldyti, arba atstumti ir palikti su niekuo. Tą man atrodo daug kas pastebėjo, Gavelis pavyzdžiui, niūriąją ir ekstatišką Vilniaus pusė. Arba fotografas Jans BUlhakas, kuris sakė kad "Vilnius niekas neatsiveria atrakcijonų besivaikantiems barbarams, o tyliai kalba apie paprastus ir didingus dalykus". Tai visa bėda čia ko gero nykiam autorės palydove, gal ir jo įtakoj parašyta :)
Dar vienas trolis-propagandistas iš Minsko lyg iš kanapių (skaitant tikrai susidaro įspūdis, kad gal apsipūtęs ar kaip tik kažkokiose tarpuvartėse ieškojo kažko nelabai legalaus) iššoko su nauja melo kampanija! Žinoma, 5 kvadratinius metrus sudaužyto šaligatvio, vieną dabar jau remontuojamą balkoną ar vieną kiemą keliais rakursais, galima rast ir Niujorke, bet čia tyčia skleidžia melą neva vos ne standartas šios išimtys ir vienetinės vietos stoties rajone. Nestebintų, jei šita melo ir purvo kampanija yra koordinuojama, nes netikėtai visi tokie "blogeriai", "keliautojai" "visiškai netyčia" atranda tą patį kiemą, tą patį pastatą ir tą pačią sieną, nors net vilniečiams tokios vietos menkai ar net visiškai nežinomos, nematytos. O tie keliautojai visi kaip sutarę visa tai atranda. Kitaip kaip tik iš anksto turint sužymėtas visas vietas, kurias "reikia nufotografuoti", sunku paaiškinti tiek kaip tai buvo atrasta, tiek kiek laiko užtruktų tokios savarankiškos paieškos, tokios užduoties, sužymėtos kažkieno padalintuose žemėlapiuose, neturint. Taigi, jei net JAV vyriausybė užsiminė, kad ten prieš rinkimus buvo vykdoma iš užsienio koordinuojama propagandos kampanija, tai ką ir kalbėt čia. Neįtikėtinas purvo pylimo kampanijų mastas.
Nieko sau koks fantastinis personažas. Pradžioj atrodo standartinis tokios rūšies rinkinys, tikrai sukomponuotas kaip pagal planą, tik čia dar labai tikslingai, schema nuvesta beveik iki absurdo ar parodijos, galima sakyti tokio kaip tik visad ir laukiau, nes taip akivaizdžiai iškarpyti fragmentai, taip akivaizdžiai sukompiliuota, kartais nesivarginant net į kokią bereikšmę tarpuvartę nueiti, režisuojant tiesiog iš nieko. Skirtingi metų laikai, yra vasara, ruduo, žiema :) Sakė buvo čia mažiausiai 5 kartus, tai po kiekvienos viešnagės kažką tokio "depresyvaus" užfiksuodavo, įdomu kas tada čia taip teraukia vėl ir vėl. Pradžioj atrodė viskas įprasta, standartiška, bet paskui kažkas pradėjo atrodyti ne taip, tikrai kaip apsirūkius, "paranormalu", tikriausiai todėl kad kažkaip ypač egzaltuotai forsuojama tikrovė. Ar personažas specialiai siųstas su užduotim įdomus klausimas, kodėl ne, bet tikriausiai čia dar kita problema, jis greičiau pasekmė propagandinės kampanijos, kiek galiu suprasti čia toks žmogus kuriam labai svarbu atitikti daugumos nuomonę, daugumos standartus, stereotipus, tada jie solidžiau jaučiasi, svarbiausia išgiedoti kaip papūgai kokį nors meinstrymą, tikrovė jiems antroj eilėj, jie čia labiau pozuoja, demonstruoja statusą. O kaip jau minėjau apie Lietuvą kažkokiu būdu susiformavo toks neįtikėtinas konsensusas, ištisi klodai neigiamos medžiagos, neįmanoma rasti bent vieno nors kiek pakaltinamo reportažo, o jei toks pasitaiko tai taip pat pilnas lygiai tokių nesusipratimų. Nors ideologijos čia irgi yra, tas belarusas greičiau Rusas, o ne Belo :) pasikabinęs kažkokį meškos paveiksliuką :) Dabar pagalvojau kad kad Lavagra štai visai gali būti pagal užsakymą, ne tik laisvalaikio kvailystės ir nusišnekėjimai. Pinigų jam netrūksta keliauti pakankamai toli, kažkokia auto firma netgi buvo pasamdžiusi reklamuoti mašinas, tai ta proga jis iškart nuvyko į patį gražiausią Pabaltijo kampelį, Daugpilio kraštą, kad užtikrintai nusifotkinti kokių nors griuvėsių fone :) O kas jei ta firma kažkaip susijusi su Rusija, o ten su kokiu Vieningos Rusijos skyrium ? :) Jei dar pridėti Varandėjų su jo fantazijom ir istoriofilosofijom taip ir gaunasi, susiformuoja alternatyvinis Lietuvos paveikslas, kažkas tarp neva Balkanų ir Franzeno haliucinacijų, tada smegenyse pradeda veikti programa, netgi pradeda nykti ištisi tikrovės gabalai, greičiausiai nuoširdžiai, daltonizmas toks išsivysto, psichikos struktūra, viskas traukiama ant išgalvoto šablono. Nes paskui dar paskaičiau kas rašoma, čia tai visiškai košmaras ir marazms! Pavyzdžiui tokia citata: "Miestas ne toks autentiškas kaip jo kaimynai, nėra aukštų špilių ir gražių, siaurų gatvelių, nėra ryškiai išreikšto reljefo, nėra didelio vandens." Kas čia dabar, ką tai reiškia!? :) Jeigu taip įsivaizduoja tai aišku, čia jis ir apibūdina tą pasigailėtiną, nykų įvaizdį susiformavusį galvoj. Kaip Vilnius "ne autentiškas miestas"? Tai greičiau Hanzos vokiškiems miestams dėl to galima papriekaištauti, o čia karaliai, kunigaikščiai, pagonybė, toliausiai į šiaurės rytus prasiveržusi katalikybė :) Špilių nėra? O kaip suprasti tada bažnyčių kiekį kuris netelpa į jokius rėmus :) Siauros gatvelės? Ir išvis neįmanoma nesąmonė - Vilniaus reljefas neįsimintinas :) Kaip suprasti tada kalną su pilim centre? Kalvas, miškus kokių reikia paieškoti, Nerį :) Tai Vilniaus gamtovaizdis nuo neatmenamų laikų lyg ir buvo visur ypatingai pastebimas. Apie kokią depresiją išvis kalba, jis ką nemato naujų statybų visur, ofisų dangoraižių, kokia prasme "Gedimino prospektas pagrindinė Vilniaus gatvė", nei kiek ne pagrindinė, greičiau šalutinė ir viena trumpesnių :) ir tt. Apie troleibusus užsiminė - neva Škoda 14Тр iš 70-tų metų. Taigi jie beveik nauji yra, o visai naujų taip pat netrūksta, kokia čia problema ir kokia ten siaubinga jų būklė, kad pasivažinėjus po centrą išmuša "visus vidurius", jis ką nežino kaip atrodė 70-ų metų troleibusai :) Ir toks žmogus važinėjasi po miestą, kažką turėtu matyti, o svarbiausia domisi naujienom, suranda tokių faktų kad paieškoti reikia, apie pelę perbėgusią gatvę, neva jų knibžda visas centras :) Arba stadiono reikalai prie Akropolio, bet kur pats Akropolis depresijos iliustracijai :)
Be abejo, nors rusų, baltarusių blogerių akcentuojamas tų benamių skaičius Vilniuje, kiek gi jų yra išties? Du, trys, penki, gal net dešimt? Daugumos jų net vardus visi žino kaip kad Vyto atveju. Tuo tarpu praeivių Vilniaus gatvėse ne vienas, ne dešimt, ne šimtas, o tūkstančiai. Tik jie kažkaip nemato, netyčia nepastebi, kad jaunimo minios plūsta. Visokie neformalai, alternatyvus jaunimas, pankai, metalistai, gotai, su dredais, hipiai, pavieniai skinheadai, daugiausiai futbolo sirgaliai, taip pat krepšinio klubo, be abejo yra ir dabitų hipsterių, įvairių puošeivų, šokių muzikos gerbėjų. Vis naujos srovės, vis naujos vietos: du ar trys steampunk nauji barai per pusmetį atsidarė, kątik atvėrė duris ir milžiniškas baras, klubas Amerikos tematika, kur visuomet anšlagas, nors talpa gal pusė tūkstančio. Kur visa tai, kaip atspindėta, jei statistiškai 66 tūkst. studentų Vilniuje (kas dešimtas vilnietis), moksleivių dar tiek pat, darželinukų 30 tūkstančių ir skaičiai nuolat auga, t.y. dešimtys, šimtai praeivių su vaikais, šeimos su vaikais. Kaip tai koreliuoja su pavieniais benamiais, ką apskritai tokie vertintojai sakytų, pamatę dešimtis kartų daugiau benamių Paryžiuje, Prahoje, Amsterdame, Berlyne ir be abejo Maksvoje, Peterburge ir kitur. Prie kiekvieno iš kelių dešimčių Coffee Inn, Vero Cafe, Kaif Cafe ir kt. lietuviškų tinklų, pilna klegančio jaunimo, viduje ne visada galima atrast laisvą staliuką.
Vilnius tikrai turbūt yra stebuklingas miestas, kaip Janas Bulhakas sakė, o ir man taip atrodo - savo nuožiūra ir ne kiekvienam atsiveria, gali išvis apkerėti, apmulkinti arba nusigręžti. Bet vistiek, gal nereikia būti Gaveliu arba ta pačia Ivanauskaite kad pamatyti kai kuriuose Vilniaus bruožuose, kartais ir makabriškuose kaip tik kažką labai savito ir įdomaus. Arba nors kiek pasidomėti istorija, kalbant apie "kiemelių romantiką", kas gyventojai ir jų tvartelių liaudies kūryba. Kiek įsivaizduoju čia kaip tik ir gyvena labiau slavai - baltarusai, lenkai, rusai, kurie pirmiausia po karo atsikėlė, nes lietuviai vistiek tik paskui ir šiek tiek kitur. O iki tol Lenkijos stagnacija, dar anksčiau carinė. Įdomūs, o gal ir unikalūs demografiniai procesai klostėsi po karo. Aišku ne viskas gerai ir Vilniuj, pavyzdžiui paminėtos teplionės ant sienų, kažkoks apsėdimas, bet čia tarp kitko taip pat gali būti "Rusijos darbas", kartais matant kaip uoliai ir įnirtingai kažkas subjaurota nenorom kyla įtarimas apie kažkokį sabotažą. Pasižiūri koks nors pilietis NATO pratybas ir eina išlieti širdies ant sienų :) Įdomu kad netgi politologas Valatka irgi išsakė panašią nuomonę - LDK sostinę atkaklai dergia kažkokie "vatnikai" :) Nors didžiausia dalim tokia tapyba man atrodo kyla dėl to paties Vilniaus meninio įtaigumo, vaizdingų gamtovaizdžių, trankvilizuojančio baroko, ilgų sienų kurios baisiai provokuoja kokiam nors meniniam aktui :)
Daug suvokimo kas yra Vilnius dabar įneštų palyginimas kas Vilnius buvo dar visai neseniai. 1990 ir 1991 metai. Visas Vilniaus centras (tikras faktas) atrodė būtent taip ir ne kitaip. Dar kokiais 1997 ar 1999 metais kas antras pastatas Pilies ir Didžiojoje gatvėje stovėjo arba tuščias, išdaužytais stiklais, sutrupėjusiais fasadais, arba dešimtmečius neremontuotas ir apleistas. Ne ką geriau buvo ir Gedimino pr., Vilniaus gatvėje, jau nekalbant apie Užupį, kur turbūt nė vieno tvarkingo, restauruoto pastato nebuvo. Gedimino pr. vietoje dabar keikiamo Novotelio buvo didžiausia Vilniaus traukos vieta - lošimo automatų salonas apleistame restorane „Palanga“, šalia vyko stichinė lauko prekyba saulėgrąžomis, gėlėmis, moterys siūlė svarstyklių paslaugas, t.y. už 50 ct. galima buvo ant sovietinių svarstyklių pasisverti. Vietoje dabartinio McDonalds buvo apleistas pastatas, vietoje „Grand Duke Palace“ buvo griuvėsis apleisto viešbučio „Vilnius“, kuris gal ir visa to laikotarpio ir miesto kvintesencija su tokiu semantiškai įdomiu pavadinimu. Vietoje viešbučio Totorių g. buvo griuvėsis, vietoje KAM priestatų irgi griuvėsiai, aukštyn Liejyklos gatve - gruvėsiai. Visas Gedimino pr. buvo išsiklaipiusiom dar 1940 ir 1941 m. nutiestom trinkelėm, kur sovietiniai tankai 1944 važinėjo, bet jokio remonto nepadarė, tad troleibusai, važiuodami pro, juokinga pagalvoti, vienintelę visame mieste sportinių prekių parduotuvę „Baltic Clipper“, kinoteatrą „Vilnius“,- tiesiog pasišokinėdavo, nušokdavo nuo laidų dėl „vieškelio“ nelygumų. Beje, iš esmės eismas Gedimino pr. vyko viena juosta, nes visa pirma juosta iš abiejų pusių buvo užimta priparkuotų Fordų Eskortų, Opelių Kadetų bei paskutiniųjų Žigulių, Volgų. Ir net ir tai jau buvo suvokiama kaip tikras proveržis, palyginus su sovietine stagnacija.
Ir taip be galo kol privačių, savivaldybės, valstybės investicijų pagalba, investavus milijardus eurų, centrinis Vilnius šiandien mažai kuo skiriasi nuo Prahos, tvarkos lygiu netgi lenkia Krokuvą, ką jau kalbėt apie kokią Rygą ar Lvovą. Gal dar yra pavienės, retos netvarkingos vietos, todėl dar nėra tiek išlaižyta kiek Talinas. Be to, Vilniaus Senamiesty gyvena apie 30 000 gyventojų, Talino senamiesty ar ne 300, Vilniaus senamiesčio plotas, pastatų skaičius yra milžiniškas, didesnis už bet kurį net Vokietijos viduramžišką senamiestį, todėl lyginti su miniatiūriniu, žaisliniu Talinu absoliučiai nekorektiška. Šiaip gi Talino senamiesčio visas plotas yra apie 150 ha. Unesco saugomi Vokietijos viduramžiški senamiesčiai: Regensburgas yra 180 ha ploto, hanzietiškas Liubekas - 80 ha, Vismaras, Stralzundas - 170 ha, Bambergas - 140 ha, Kvedlinburgas - 90 ha... Ir Vilnius su 354 ha, o juk neseniai teko skaityti mokslinį straipsnį, kur Vilniaus nominacijos rengėjai vadino klaida, jog į Vilniaus UNESCO saugomo senamiesčio teritoriją per neapsižiūrėjimą nebuvo įtraukta Petro ir Povilo bažn. su vienuolynu, Šnipiškių Rapolo bažnyčia su vienuolynu (šalia iki sovietinio nugriovimo buvo ir Šnipiškių mūrinė sinagoga, pagal senas nuotraukas panašu į renesansą) ir kiti objektai (Lukiškių jokūbo ir Pilypo bažn. su vienuolynu ir špitole, Sapiegų rūmai ir bažnyčia bei kt.). Vadinas, Vilniaus senamiesčio plotas galėjo būti ir dar didesnis, apimantis visą LDK laikų miestą, toli išeinantį už gotikinių Aleksandro sienų (1503-1522) ir siekiantis Gedkanto plane parodytus buvusius žemės pylimus, bastionus, tiesiant geležinkelį XIX a. sugriautus Pieno vartus su bastionais kažkur prie Naujininkų, žemės pylimą ir vartus Liepkalnyje ir kt. Vilniaus upių uostas su sandėliais, mūriniais daughiaaukščiais pastatais, buvęs dabartinio Seimo ir Verslo Trikampio vietoje, toliau Radvilų Lukiškės su palociais Vingio parke ir kt.
Taip pat visiškai nekorektiška meluoti apie dabartinį Vilnių kaip neva apie apleistą, neva sovietinis prižiūrėtas Vilnius buvo labai puikus, o štai blogieji kapitalistai, blogieji lietuviai su savo blogosiomis Nepriklausomybėmis labai blogai viską per pastaruosius 26 metus apleido. T.y. bandoma teigti, jog balta iš tiesų yra juoda, o juoda buvo balta. Na, kažkaip tas melas turi turėti ribas, kiek gi galima meluoti, organizuoti melo kampanijas.
Štai tikrasis sovietinio Vilniaus centro veidas, tikrai yra kuo pasigrožėti ir kam jausti nostalgiją, kurią išgalvoja visokie troliai iš Baltarusijos, Rusijos, kliedintys apie žydinčius sovietinius sodus bei spindinčius fasadus, idealius kiemus, kuriuos kapitalizmas neva sugriovė. http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/9286/seno_miesto_seseliai
Štai dar daugiau stalkeriškų vaizdų. Net sunku suprast, ar čia dar žemė ar kažkokia beorė Kin Dza Dza, o gal jau pastatytas komunizmas, pasiektas propagandinių ruporų plyšautas klestėjimas. Kuom ne puikus Matelio filmas, beveik prieš parskrendant į žemę iš kažkokios negyvenamos planetos. http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/6969
1991 ir dominuojantys Vilniaus centro, senamiesčio vaizdai tuomet.
Dėl užsieniečių iš rytų niokojamo Vilniaus gali būti ir tiesa. Ne visada pavyksta sulaikyti, neilgam tokios žinutės žiniasklaidoj pasilieka. Šią radau tik dėka to, jog atvejis įsiminė, bet ir tai paieškos tinkle gerokai apsunko, raktažodžius parinkti buvo nelengva. O kiek tokių atvejų buvo, kiek kvadratinių metrų sienų išpeckeliota tokių veikėjų? "Ketvirtadienį vėlai vakare, 23.10 val., sostinės policijos patruliai senamiestyje, S. Skapo gatvėje, sučiupo užsienietį, dažais tepliojusį namo sieną. Sulaikytasis - Rusijos pilietis, gyvenantis Maskvoje. Vaikinas „atsižymėti“ Vilniuje buvo suplanavęs iš anksto - dažus atsivežė iš Rusijos. Policijos duomenimis, 17-metis Jegoras Z. į Lietuvą atvyko su tėvais. Ketvirtadienį vakare suaugusieji vakarojo restorane, o sūnelis patraukė bjauroti Vilniaus sienų. Jis sulaikytas įvykio vietoje, su dažais, jais išteptomis rankomis. Be to, maskvietis savo tepliojimą filmavo vaizdo kamera. Pasak pareigūnų, grįžęs į Maskva jis, matyt, ketino pasipuikuoti prieš draugus. Sulaikytas vaikinas vaizdavo nustebusį ir pareigūnams aiškino neva Maskvoje leidžiama paišyti ant namų sienų." http://www.delfi.lt/news/daily/crime/vilniaus-sienas-bjaurojo-atvykelis-is-maskvos.d?id=38225459
Beje, youtube galima surast kažkokių rusakalbių iš Latvijos klipų, kuriuose jie nufilmavo savo tepliotojiškus „žygdarbius“ Rygoje. Yra nemažai jų teplionių ir iš Vilniaus. Nors pačiam teko kartą gatvėje girdėti visiškus vaikus, gal 12 metų amžiaus šnekant kaip eis žymėti sienų. Būna ir taip. Tačiau yra atvejų kaip kad plačiai nuskambėjęs vieno klaipėdiečio 35 metų amžiaus tepliaus sulaikymas. Paaiškėjo, kad praktiškai visas tepliones Klaipėdoje atliko vienas asmuo. Kažkas pan. galėjo būt ir Vilniuje. Čia psichologai, psichiatrai gal galėtų šitą pakomentuot. Beje, naujų teplionių solomon Vilniuje neatsiranda jau gerą penkmetį. Laimei, baigėsi šita kažkieno akcija. Galbūt mizantropiško maniako, atsiskyrėliško vienišiaus, o gal kažkieno koordinuota kampanija, galbūt net iš užsienio. Liūdina tik tai, kad savivaldybė dešimtis metų nesugeba paprasčiausiai įrengti pavienių filmavimo kamerų ar jų muliažų bent svarbiausiose turistinėse vietose kaip Bernardinų g., Skapo g. ir kt. Na, pagaliau visame mieste gatvių vidury buvo įrengtos tvoros nuo gatvės kirtimo neleistinose vietose, gal ir kameras atnaujins bei įrengs naujų. Tuo labiau, kad žadėta 100 naujų kamerų įrengt.
Net keista, bet tikras faktas: didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Baltic Clipper“ tais laikais glaudėsi nedidelėse patalpose Gedimino pr. ir pardavinėjo užsienietiškus krepšinio ir futbolo kamuolius, sportinę aprangą, įrangą - vienintelė tokia parduotuvė Vilniuje. Dabar sporto prekių parduotuvių šimtai, be abejo ir parduodamų prekių kainos santykis su dab. algom šiais laikais ne tokios kaip tuomet, kai koks nors kokybiškas krepšinio kamuolys (Molten ar pan.) ar kokybiški užsienietiški sportiniai marškinėliai, kokių dar nesiųdavo lietuviškos įmonės, kainavo trečdalį ar ketvirtadalį algos. Tais pačiais laikais ir šiandieninė „Maxima“ („Vilniaus prekyba“) pirmtakė buvo keliolikos kvadratinių metrų alkoholinių gėrimų parduotuvė, o pirmoji „IKI“ tilpo miniatiūrinėse patalpose dab. Šiuolaikinio meno centre. Didžiausias stebuklas buvo prekybos centras „Pas Juozapą“, gal kelių šimtų kvadratinių metrų, tačiau su savitarna ir iš užsienio atvežtomis parduoti kokybiškomis prekėmis, kurios tuomet su kelių šimtų litų alga (šimtas dolerių) buvo labai trokštamos, tačiau ir labai brangios. tskirų individų perkamoji galia buvo maža, bendrai viso Vilniaus perkamoji galia buvo ypač maža. Geriau ėrengti butai Senamiesty kainavo kelis tūkstančius dolerių, už ne ką didesnę kainą galima buvo ir visą pagriuvusį pastatą kur nors Užupy įsigyti. Dabar tokio dydžio kaip „Pas Juozapą“ ir daug didesnių prekybos centrų Vilniuje gal tūkstantis, o tada buvo net vienas ar du. Kaip juokinga skaityti visokių užsieniečių blogerių godas neva padėtis, lyginant su 1990 ar net XX a. 9 deš. neva pablogėjusi.
Apie tai, jog mūriniai Pieno vartai kažkur prie Naujininkų, piečiau Stepono bažnyčios, bastionai, žemių pylimai, t.y. antras gynybinis žiedas aplink LDK Vilnių, buvęs gerokai toliau už gotikinę miesto sieną ir juosęs beveik visus Vilniaus istorinius „priemiesčius“* yra visai ne juokas, patvirtina straipsniai moksliniuose žurnaluose. Štai vieno jų ištraukos: "Plotai tarp pirmosios ir antrosios bastioninės gynybinės linijų XVII a. pirmojoje pusėje buvo gyvenami - antrojo bastioninių įtvirtinimų žiedo paskirtis buvo saugoti ir priemiesčius. Pagal bastioninių įtvirtinimų vaizdavimą 1737 m. Vilniaus plane, antrąjį bastioninių įtvirtinimų žiedą sąlyginai galime suskirstyti į keletą dalių. Pietinė-rytinė bastioninių įtvirtinimų linija. Bastioniniai įtvirtinimai prie pietinių ir rytinių priemiesčių tęsėsi nuo užtvankos Vilnios upėje ir kanalo dab. Aukštaičių gatvės istoriniame Paplavų priemiestyje, juosdami 1694-1737 m. pastatytą Vizitiečių vienuolyną, Rojų, Aušros vartų priemiestį, dalį Šv. Stepono priemiesčio su Šv. Stepono bažnyčia. 1737 m. plane gynybiniai įtvirtinimai vadinami „Moscowitisch Retrenchement de Anno 1654“. Jie įrengti nelygioje, kalvotoje vietovėje. 1737 m. plane šioje gynybinėje linijoje matomi: didelis pusapvalio plano bastioninis įrenginys, kurio vidurinė dalis yra dab. Liepkalnio g. (E. Malachovičiaus nuomone, jis pabaigtas, modernizuotas ar įrengtas XVIII a., kaip ir vakarinė Vilniaus bastioninių įtvirtinimų linija); bastionas31 dab. Rasų g.; bastionas į rytus nuo Šv. Stepono bažnyčios; nebaigtas įrengti ar neišlikęs bastionas į pietus nuo Šv. Stepono bažnyčios; gynybinius statinius jungusi laužyta kurtinos linija. Su pietine-rytine gynybine linija susijęs 1819 m. priešais ją pastatytas mūrinis sargybinės pastatas (dab. Liepkalnio g. 24) ir XVI a. datuojami mūriniai Pieno vartai. Netoli jų 1600-1612 m. pastatyta gynybinių elementų turinti Šv. Stepono bažnyčia. Viena šio pastato paskirčių buvo sustiprinti vietovės apsaugą. Architektė B. Gudynaitė daro prielaidą, kad panašių į Pieno vartus gynybinių įrenginių būta ties Medininkų keliu (dab. Liepkalnio g.) bei Juoduoju keliu (dab. Subačiaus g.). Hipotetiškai teigtume, kad ši bastioninių įtvirtinimų linija įrengta bent iš dalies pakartojant senesnės gynybos ir kontrolės linijos konfigūraciją. Dabar pietinė-rytinė bastioninė gynybinė linija gana sunkiai identifikuojama vietovėje. 1858-1860 m., radikaliai pakeisdama vietovės kraštovaizdį, ją perkirto geležinkelio trasa. Geležinkelis suardė įtvirtinimų liekanas, intensyvūs miesto plėtros procesai vietovėje vyksta ir dabar."
* priemiesčiais oficialiai vadinami paprasti LDK laikų miesto kvartalai panašiai kaip oficialiai Paryžius teturi 2 mln. gyv., o tolimesni rajonai neva yra priemiesčiai ir atskiri miestai. Anot Vladislovo Vazos laikų miesto turto surašymo interpretatorių, mūrinės sienos viduje gyveno apie 30 tūkst. gyv. (pusantro karto daugiau nei Krokuvoje), bet kadangi nors tolimesni rajonai, t.y. „priemiesčiai“ (Stepono, Užupio, Lukiškių bei kiti), buvo apstatyti menkiau, tačiau ir jų plotas, skersmuo didesnis, juose turėjo gyventi ne ką mažiau gyventojų, tad tikra bus ko gero tai, jog tarp XVI ir XVIII a. Vilniaus gyventojų skaičius nuolat svyravo tarp ~60/70 ir 150 tūkst. gyv., šimtą tūkstančių gyventojų skaičių pirmą kartą viršijus dar Žygimanto Augusto laikais. Jozefas Frankas savo dienorašty XIX a. pačioje pradžioje nurodė, jog Vilnius visų buvo traktuojamas, žinomas kaip šimtatūkstantinis miestas, tik dėl karų, suiručių yra kiek sumažėjęs, gyventojai buvo išblaškyti. Istorikas Mykolas Balinskis savo "Vilniaus miesto statistiniame aprašyme" minėjo, jog XIX a. rusų administracija, norėdama pažeminti Vilniaus miesto (buv. LDK sostinės) statusą kitų Rusijos miestų atžvilgiu, tyčia menkino tikrą miesto gyventojų skaičių. Balinskis kvestionavo Rusijos valdininkų paskelbtą 56 tūkst. gyventojų skaičių ir manė jį buvus daug didesniu. Gaila, jog visur nurodomi minimaliausi Vilniaus miesto gyventojų skačiai XVI-XVIII a. lyg gėdijantis, nedrįstant konstatuoti, jog Vilnius tikrai prilygo patiems didžiausiems Vidurio, Rytų, Šiaurės Europos miestams, o nuo didžiausio Europos miesto Paryžiaus (600 tūkst. gyv.) XVI a. gyventojų skaičiumi atsiliko tik 4-6 kartus.
O čia straipsnis aiškiai radikalus ir tendencingumas jaučiasi, o labiausiai keista "pernykštės sensacijos" intonacija. Kartais rašant straipsnius galima piktnaudžiauti perdėtu aštrumu, sensacingumu, bet įdomu kur visa tai paskelbta. Nežinau tiksliai, bet jeigu tai ne Baltarusišks oficiozas tai ne labai skiriasi, patriotų pritaikytas tarsi jaunimui, neva Baltarusija taip pat labai jaunatviška, dinamiška, energinga, linksma ir išmoninga šalis. Nuolat mirguliuoja panegiriški, šlovinantys reportažai apie Minską, ten ir dainininkai ir kažkokie dizaineriai ne ką blogesni, kartais net istorijos pasitaiko ir išvis kažkaip viskas baisiai dailu. Tame straipsny taip pat - Minskas ne ką blogesnis, kokia aš laiminga negu Vilnius. Tai neprieštarauju, bet išankstinė tokia idėja ko gero ir buvo, ne dabar atvažiavo ir pamatė, bet važiavo kažką tokio apreikšti, bet vėl jokios konkretikos, statistikos, kažkokie nei į tvorą nei mietą pasamprotavimai, jei pramogų industrija domina, koncertai, parodos tai apie jokį Vilniaus krachą dar niekas negirdėjo.
Bet pats įtikinamiausias man atrodo psichologinis variantas :) Karts nuo karto nuolat mini kažkokį savo palydovą, su kuriuo čia atvažiavo, tai žinant kaip moterys išvis linkusios įtaigai, svajonėms ir išvis gyvena emocinio polėkio pasauly, gali būti kažkokia pašalinė įtaka galėjos stipriai paveikti. Atrodo jos palydovas tikrai buvo kažkoks klaikiai nykus tipas, jei atkreipėt dėmesį kažkas jam nuolat nepatiko, jis atvėrė akis kad kiekvienam plyšį Vilniuj kaip Jaruzalej Raudų sienos plyšiuose sukišti popieriai taip Vilniui visur plyšiuose šiukšlės. Tasai tipas paminėtas ne viena ir ne du kartus ir vis jam kažkas nepatiko. Taip kad jei kartu būtų buves ne toks stuobrys viskas būtų pasirodę visai kitaip :)
Ir išvis reikia Vilniaus charakterį man atrodo žinoti, statika jam labai svetima man atrodo, veikia kažkas magiškai, mistiškai, kaleidoskopiškai, jis pats savo nuožiūra gali priimti ką nors ir totaliai užvaldyti, arba atstumti ir palikti su niekuo. Tą man atrodo daug kas pastebėjo, Gavelis pavyzdžiui, niūriąją ir ekstatišką Vilniaus pusė. Arba fotografas Jans BUlhakas, kuris sakė kad "Vilnius niekas neatsiveria atrakcijonų besivaikantiems barbarams, o tyliai kalba apie paprastus ir didingus dalykus". Tai visa bėda čia ko gero nykiam autorės palydove, gal ir jo įtakoj parašyta :)
Reply
http://ru-travel.livejournal.com/32686135.html
Reply
Ar personažas specialiai siųstas su užduotim įdomus klausimas, kodėl ne, bet tikriausiai čia dar kita problema, jis greičiau pasekmė propagandinės kampanijos, kiek galiu suprasti čia toks žmogus kuriam labai svarbu atitikti daugumos nuomonę, daugumos standartus, stereotipus, tada jie solidžiau jaučiasi, svarbiausia išgiedoti kaip papūgai kokį nors meinstrymą, tikrovė jiems antroj eilėj, jie čia labiau pozuoja, demonstruoja statusą. O kaip jau minėjau apie Lietuvą kažkokiu būdu susiformavo toks neįtikėtinas konsensusas, ištisi klodai neigiamos medžiagos, neįmanoma rasti bent vieno nors kiek pakaltinamo reportažo, o jei toks pasitaiko tai taip pat pilnas lygiai tokių nesusipratimų. Nors ideologijos čia irgi yra, tas belarusas greičiau Rusas, o ne Belo :) pasikabinęs kažkokį meškos paveiksliuką :)
Dabar pagalvojau kad kad Lavagra štai visai gali būti pagal užsakymą, ne tik laisvalaikio kvailystės ir nusišnekėjimai. Pinigų jam netrūksta keliauti pakankamai toli, kažkokia auto firma netgi buvo pasamdžiusi reklamuoti mašinas, tai ta proga jis iškart nuvyko į patį gražiausią Pabaltijo kampelį, Daugpilio kraštą, kad užtikrintai nusifotkinti kokių nors griuvėsių fone :) O kas jei ta firma kažkaip susijusi su Rusija, o ten su kokiu Vieningos Rusijos skyrium ? :) Jei dar pridėti Varandėjų su jo fantazijom ir istoriofilosofijom taip ir gaunasi, susiformuoja alternatyvinis Lietuvos paveikslas, kažkas tarp neva Balkanų ir Franzeno haliucinacijų, tada smegenyse pradeda veikti programa, netgi pradeda nykti ištisi tikrovės gabalai, greičiausiai nuoširdžiai, daltonizmas toks išsivysto, psichikos struktūra, viskas traukiama ant išgalvoto šablono.
Nes paskui dar paskaičiau kas rašoma, čia tai visiškai košmaras ir marazms! Pavyzdžiui tokia citata:
"Miestas ne toks autentiškas kaip jo kaimynai, nėra aukštų špilių ir gražių, siaurų gatvelių, nėra ryškiai išreikšto reljefo, nėra didelio vandens."
Kas čia dabar, ką tai reiškia!? :) Jeigu taip įsivaizduoja tai aišku, čia jis ir apibūdina tą pasigailėtiną, nykų įvaizdį susiformavusį galvoj. Kaip Vilnius "ne autentiškas miestas"? Tai greičiau Hanzos vokiškiems miestams dėl to galima papriekaištauti, o čia karaliai, kunigaikščiai, pagonybė, toliausiai į šiaurės rytus prasiveržusi katalikybė :) Špilių nėra? O kaip suprasti tada bažnyčių kiekį kuris netelpa į jokius rėmus :) Siauros gatvelės? Ir išvis neįmanoma nesąmonė - Vilniaus reljefas neįsimintinas :) Kaip suprasti tada kalną su pilim centre? Kalvas, miškus kokių reikia paieškoti, Nerį :) Tai Vilniaus gamtovaizdis nuo neatmenamų laikų lyg ir buvo visur ypatingai pastebimas. Apie kokią depresiją išvis kalba, jis ką nemato naujų statybų visur, ofisų dangoraižių, kokia prasme "Gedimino prospektas pagrindinė Vilniaus gatvė", nei kiek ne pagrindinė, greičiau šalutinė ir viena trumpesnių :) ir tt. Apie troleibusus užsiminė - neva Škoda 14Тр iš 70-tų metų. Taigi jie beveik nauji yra, o visai naujų taip pat netrūksta, kokia čia problema ir kokia ten siaubinga jų būklė, kad pasivažinėjus po centrą išmuša "visus vidurius", jis ką nežino kaip atrodė 70-ų metų troleibusai :) Ir toks žmogus važinėjasi po miestą, kažką turėtu matyti, o svarbiausia domisi naujienom, suranda tokių faktų kad paieškoti reikia, apie pelę perbėgusią gatvę, neva jų knibžda visas centras :) Arba stadiono reikalai prie Akropolio, bet kur pats Akropolis depresijos iliustracijai :)
Reply
Dėl gyventojų priklausomybės, toks interviu:
Nors esama ir tokių:
http://gyvbudas.lrytas.lt/likimai/sostines-simboliu-tapes-benamis-spjauna-ir-i-tevu-pagalba-201402011051.htm
Be abejo, nors rusų, baltarusių blogerių akcentuojamas tų benamių skaičius Vilniuje, kiek gi jų yra išties? Du, trys, penki, gal net dešimt? Daugumos jų net vardus visi žino kaip kad Vyto atveju. Tuo tarpu praeivių Vilniaus gatvėse ne vienas, ne dešimt, ne šimtas, o tūkstančiai. Tik jie kažkaip nemato, netyčia nepastebi, kad jaunimo minios plūsta. Visokie neformalai, alternatyvus jaunimas, pankai, metalistai, gotai, su dredais, hipiai, pavieniai skinheadai, daugiausiai futbolo sirgaliai, taip pat krepšinio klubo, be abejo yra ir dabitų hipsterių, įvairių puošeivų, šokių muzikos gerbėjų. Vis naujos srovės, vis naujos vietos: du ar trys steampunk nauji barai per pusmetį atsidarė, kątik atvėrė duris ir milžiniškas baras, klubas Amerikos tematika, kur visuomet anšlagas, nors talpa gal pusė tūkstančio. Kur visa tai, kaip atspindėta, jei statistiškai 66 tūkst. studentų Vilniuje (kas dešimtas vilnietis), moksleivių dar tiek pat, darželinukų 30 tūkstančių ir skaičiai nuolat auga, t.y. dešimtys, šimtai praeivių su vaikais, šeimos su vaikais. Kaip tai koreliuoja su pavieniais benamiais, ką apskritai tokie vertintojai sakytų, pamatę dešimtis kartų daugiau benamių Paryžiuje, Prahoje, Amsterdame, Berlyne ir be abejo Maksvoje, Peterburge ir kitur. Prie kiekvieno iš kelių dešimčių Coffee Inn, Vero Cafe, Kaif Cafe ir kt. lietuviškų tinklų, pilna klegančio jaunimo, viduje ne visada galima atrast laisvą staliuką.
Reply
Bet vistiek, gal nereikia būti Gaveliu arba ta pačia Ivanauskaite kad pamatyti kai kuriuose Vilniaus bruožuose, kartais ir makabriškuose kaip tik kažką labai savito ir įdomaus. Arba nors kiek pasidomėti istorija, kalbant apie "kiemelių romantiką", kas gyventojai ir jų tvartelių liaudies kūryba. Kiek įsivaizduoju čia kaip tik ir gyvena labiau slavai - baltarusai, lenkai, rusai, kurie pirmiausia po karo atsikėlė, nes lietuviai vistiek tik paskui ir šiek tiek kitur. O iki tol Lenkijos stagnacija, dar anksčiau carinė. Įdomūs, o gal ir unikalūs demografiniai procesai klostėsi po karo.
Aišku ne viskas gerai ir Vilniuj, pavyzdžiui paminėtos teplionės ant sienų, kažkoks apsėdimas, bet čia tarp kitko taip pat gali būti "Rusijos darbas", kartais matant kaip uoliai ir įnirtingai kažkas subjaurota nenorom kyla įtarimas apie kažkokį sabotažą. Pasižiūri koks nors pilietis NATO pratybas ir eina išlieti širdies ant sienų :) Įdomu kad netgi politologas Valatka irgi išsakė panašią nuomonę - LDK sostinę atkaklai dergia kažkokie "vatnikai" :) Nors didžiausia dalim tokia tapyba man atrodo kyla dėl to paties Vilniaus meninio įtaigumo, vaizdingų gamtovaizdžių, trankvilizuojančio baroko, ilgų sienų kurios baisiai provokuoja kokiam nors meniniam aktui :)
Reply
Ir taip be galo kol privačių, savivaldybės, valstybės investicijų pagalba, investavus milijardus eurų, centrinis Vilnius šiandien mažai kuo skiriasi nuo Prahos, tvarkos lygiu netgi lenkia Krokuvą, ką jau kalbėt apie kokią Rygą ar Lvovą. Gal dar yra pavienės, retos netvarkingos vietos, todėl dar nėra tiek išlaižyta kiek Talinas. Be to, Vilniaus Senamiesty gyvena apie 30 000 gyventojų, Talino senamiesty ar ne 300, Vilniaus senamiesčio plotas, pastatų skaičius yra milžiniškas, didesnis už bet kurį net Vokietijos viduramžišką senamiestį, todėl lyginti su miniatiūriniu, žaisliniu Talinu absoliučiai nekorektiška.
Šiaip gi Talino senamiesčio visas plotas yra apie 150 ha. Unesco saugomi Vokietijos viduramžiški senamiesčiai: Regensburgas yra 180 ha ploto, hanzietiškas Liubekas - 80 ha, Vismaras, Stralzundas - 170 ha, Bambergas - 140 ha, Kvedlinburgas - 90 ha... Ir Vilnius su 354 ha, o juk neseniai teko skaityti mokslinį straipsnį, kur Vilniaus nominacijos rengėjai vadino klaida, jog į Vilniaus UNESCO saugomo senamiesčio teritoriją per neapsižiūrėjimą nebuvo įtraukta Petro ir Povilo bažn. su vienuolynu, Šnipiškių Rapolo bažnyčia su vienuolynu (šalia iki sovietinio nugriovimo buvo ir Šnipiškių mūrinė sinagoga, pagal senas nuotraukas panašu į renesansą) ir kiti objektai (Lukiškių jokūbo ir Pilypo bažn. su vienuolynu ir špitole, Sapiegų rūmai ir bažnyčia bei kt.). Vadinas, Vilniaus senamiesčio plotas galėjo būti ir dar didesnis, apimantis visą LDK laikų miestą, toli išeinantį už gotikinių Aleksandro sienų (1503-1522) ir siekiantis Gedkanto plane parodytus buvusius žemės pylimus, bastionus, tiesiant geležinkelį XIX a. sugriautus Pieno vartus su bastionais kažkur prie Naujininkų, žemės pylimą ir vartus Liepkalnyje ir kt. Vilniaus upių uostas su sandėliais, mūriniais daughiaaukščiais pastatais, buvęs dabartinio Seimo ir Verslo Trikampio vietoje, toliau Radvilų Lukiškės su palociais Vingio parke ir kt.
Taip pat visiškai nekorektiška meluoti apie dabartinį Vilnių kaip neva apie apleistą, neva sovietinis prižiūrėtas Vilnius buvo labai puikus, o štai blogieji kapitalistai, blogieji lietuviai su savo blogosiomis Nepriklausomybėmis labai blogai viską per pastaruosius 26 metus apleido. T.y. bandoma teigti, jog balta iš tiesų yra juoda, o juoda buvo balta. Na, kažkaip tas melas turi turėti ribas, kiek gi galima meluoti, organizuoti melo kampanijas.
Reply
http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/9286/seno_miesto_seseliai
Štai dar daugiau stalkeriškų vaizdų. Net sunku suprast, ar čia dar žemė ar kažkokia beorė Kin Dza Dza, o gal jau pastatytas komunizmas, pasiektas propagandinių ruporų plyšautas klestėjimas. Kuom ne puikus Matelio filmas, beveik prieš parskrendant į žemę iš kažkokios negyvenamos planetos.
http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/6969
1991 ir dominuojantys Vilniaus centro, senamiesčio vaizdai tuomet.
Dėl užsieniečių iš rytų niokojamo Vilniaus gali būti ir tiesa. Ne visada pavyksta sulaikyti, neilgam tokios žinutės žiniasklaidoj pasilieka. Šią radau tik dėka to, jog atvejis įsiminė, bet ir tai paieškos tinkle gerokai apsunko, raktažodžius parinkti buvo nelengva. O kiek tokių atvejų buvo, kiek kvadratinių metrų sienų išpeckeliota tokių veikėjų?
"Ketvirtadienį vėlai vakare, 23.10 val., sostinės policijos patruliai senamiestyje, S. Skapo gatvėje, sučiupo užsienietį, dažais tepliojusį namo sieną. Sulaikytasis - Rusijos pilietis, gyvenantis Maskvoje. Vaikinas „atsižymėti“ Vilniuje buvo suplanavęs iš anksto - dažus atsivežė iš Rusijos. Policijos duomenimis, 17-metis Jegoras Z. į Lietuvą atvyko su tėvais. Ketvirtadienį vakare suaugusieji vakarojo restorane, o sūnelis patraukė bjauroti Vilniaus sienų. Jis sulaikytas įvykio vietoje, su dažais, jais išteptomis rankomis. Be to, maskvietis savo tepliojimą filmavo vaizdo kamera. Pasak pareigūnų, grįžęs į Maskva jis, matyt, ketino pasipuikuoti prieš draugus. Sulaikytas vaikinas vaizdavo nustebusį ir pareigūnams aiškino neva Maskvoje leidžiama paišyti ant namų sienų."
http://www.delfi.lt/news/daily/crime/vilniaus-sienas-bjaurojo-atvykelis-is-maskvos.d?id=38225459
Beje, youtube galima surast kažkokių rusakalbių iš Latvijos klipų, kuriuose jie nufilmavo savo tepliotojiškus „žygdarbius“ Rygoje. Yra nemažai jų teplionių ir iš Vilniaus. Nors pačiam teko kartą gatvėje girdėti visiškus vaikus, gal 12 metų amžiaus šnekant kaip eis žymėti sienų. Būna ir taip. Tačiau yra atvejų kaip kad plačiai nuskambėjęs vieno klaipėdiečio 35 metų amžiaus tepliaus sulaikymas. Paaiškėjo, kad praktiškai visas tepliones Klaipėdoje atliko vienas asmuo. Kažkas pan. galėjo būt ir Vilniuje. Čia psichologai, psichiatrai gal galėtų šitą pakomentuot. Beje, naujų teplionių solomon Vilniuje neatsiranda jau gerą penkmetį. Laimei, baigėsi šita kažkieno akcija. Galbūt mizantropiško maniako, atsiskyrėliško vienišiaus, o gal kažkieno koordinuota kampanija, galbūt net iš užsienio. Liūdina tik tai, kad savivaldybė dešimtis metų nesugeba paprasčiausiai įrengti pavienių filmavimo kamerų ar jų muliažų bent svarbiausiose turistinėse vietose kaip Bernardinų g., Skapo g. ir kt. Na, pagaliau visame mieste gatvių vidury buvo įrengtos tvoros nuo gatvės kirtimo neleistinose vietose, gal ir kameras atnaujins bei įrengs naujų. Tuo labiau, kad žadėta 100 naujų kamerų įrengt.
Reply
Reply
"Plotai tarp pirmosios ir antrosios bastioninės gynybinės linijų XVII a. pirmojoje pusėje buvo gyvenami - antrojo bastioninių įtvirtinimų žiedo paskirtis buvo saugoti ir priemiesčius. Pagal bastioninių įtvirtinimų vaizdavimą 1737 m. Vilniaus plane, antrąjį bastioninių įtvirtinimų žiedą sąlyginai galime suskirstyti į keletą dalių.
Pietinė-rytinė bastioninių įtvirtinimų linija. Bastioniniai įtvirtinimai prie pietinių ir rytinių priemiesčių tęsėsi nuo užtvankos Vilnios upėje ir kanalo dab. Aukštaičių gatvės istoriniame Paplavų priemiestyje, juosdami 1694-1737 m. pastatytą Vizitiečių vienuolyną, Rojų, Aušros vartų priemiestį, dalį Šv. Stepono priemiesčio su Šv. Stepono bažnyčia. 1737 m. plane gynybiniai įtvirtinimai vadinami „Moscowitisch Retrenchement de Anno 1654“. Jie įrengti nelygioje, kalvotoje vietovėje. 1737 m. plane šioje gynybinėje linijoje matomi: didelis pusapvalio plano bastioninis įrenginys, kurio vidurinė dalis yra dab. Liepkalnio g. (E. Malachovičiaus nuomone, jis pabaigtas, modernizuotas ar įrengtas XVIII a., kaip ir vakarinė Vilniaus bastioninių įtvirtinimų linija); bastionas31 dab. Rasų g.; bastionas į rytus nuo Šv. Stepono bažnyčios; nebaigtas įrengti ar neišlikęs bastionas į pietus nuo Šv. Stepono bažnyčios; gynybinius statinius jungusi laužyta kurtinos linija. Su pietine-rytine gynybine linija susijęs 1819 m. priešais ją pastatytas mūrinis sargybinės pastatas (dab. Liepkalnio g. 24) ir XVI a. datuojami mūriniai Pieno vartai. Netoli jų 1600-1612 m. pastatyta gynybinių elementų turinti Šv. Stepono bažnyčia. Viena šio pastato paskirčių buvo sustiprinti vietovės apsaugą. Architektė B. Gudynaitė daro prielaidą, kad panašių į Pieno vartus gynybinių įrenginių būta ties Medininkų keliu (dab. Liepkalnio g.) bei Juoduoju keliu (dab. Subačiaus g.). Hipotetiškai teigtume, kad ši bastioninių įtvirtinimų linija įrengta bent iš dalies pakartojant senesnės gynybos ir kontrolės linijos konfigūraciją. Dabar pietinė-rytinė bastioninė gynybinė linija gana sunkiai identifikuojama vietovėje. 1858-1860 m., radikaliai pakeisdama vietovės kraštovaizdį, ją perkirto geležinkelio trasa. Geležinkelis suardė įtvirtinimų liekanas, intensyvūs miesto plėtros procesai vietovėje vyksta ir dabar."
* priemiesčiais oficialiai vadinami paprasti LDK laikų miesto kvartalai panašiai kaip oficialiai Paryžius teturi 2 mln. gyv., o tolimesni rajonai neva yra priemiesčiai ir atskiri miestai. Anot Vladislovo Vazos laikų miesto turto surašymo interpretatorių, mūrinės sienos viduje gyveno apie 30 tūkst. gyv. (pusantro karto daugiau nei Krokuvoje), bet kadangi nors tolimesni rajonai, t.y. „priemiesčiai“ (Stepono, Užupio, Lukiškių bei kiti), buvo apstatyti menkiau, tačiau ir jų plotas, skersmuo didesnis, juose turėjo gyventi ne ką mažiau gyventojų, tad tikra bus ko gero tai, jog tarp XVI ir XVIII a. Vilniaus gyventojų skaičius nuolat svyravo tarp ~60/70 ir 150 tūkst. gyv., šimtą tūkstančių gyventojų skaičių pirmą kartą viršijus dar Žygimanto Augusto laikais. Jozefas Frankas savo dienorašty XIX a. pačioje pradžioje nurodė, jog Vilnius visų buvo traktuojamas, žinomas kaip šimtatūkstantinis miestas, tik dėl karų, suiručių yra kiek sumažėjęs, gyventojai buvo išblaškyti. Istorikas Mykolas Balinskis savo "Vilniaus miesto statistiniame aprašyme" minėjo, jog XIX a. rusų administracija, norėdama pažeminti Vilniaus miesto (buv. LDK sostinės) statusą kitų Rusijos miestų atžvilgiu, tyčia menkino tikrą miesto gyventojų skaičių. Balinskis kvestionavo Rusijos valdininkų paskelbtą 56 tūkst. gyventojų skaičių ir manė jį buvus daug didesniu. Gaila, jog visur nurodomi minimaliausi Vilniaus miesto gyventojų skačiai XVI-XVIII a. lyg gėdijantis, nedrįstant konstatuoti, jog Vilnius tikrai prilygo patiems didžiausiems Vidurio, Rytų, Šiaurės Europos miestams, o nuo didžiausio Europos miesto Paryžiaus (600 tūkst. gyv.) XVI a. gyventojų skaičiumi atsiliko tik 4-6 kartus.
Reply
Leave a comment