švelnūs godulio priepuoliai
imi taip staiga ir susivoki, kad godus esmi žmogus. o ką daryt? nepakeisi gi savęs jau;) ypač, kai nori ir akys, ir širdis, ir siela.
buvo knygų mugė, trys dienos susitikimų, pristatymų ir, savaime aišku, knygų, bet ten geidulius tramdė sekli piniginė. buvo kaziuko mugė, dvi dienos žmonių tirštumo, šalčio, saulės ir visokių grožybių beigi baisybių, bet piniginė nė kiek nepagilėjo, tai nebuvo sunku susiturėti (tik kaži ko gal dvidešimt minučių lyg užkerėta stebėjau, kaip aplink rotušę važiuoja "džūkų kašikas"). buvo rammstein koncertas, ir nors pabaigoje jau ir kojos nelaikė, ir kaklas, vis tiek buvo nei dainų, nei akidžiugos negana; bet, kaip jau sakiau, kūnas nebelaikė, tai tiek jau to, išėjau;) (tik dar porą parų vos užsimerkus prieš akis liejosi ugnies pliūpsniai).
ne taip seniai pradėjau mokytis tris kalbas. ne, iš pradžių tikrai ne godulio vedama, bet iš reikalo. reikalas neišdegė, bet negi paliksi pradėtą darbą (o su šitom trim jau ne kartą taip atsitiko). tai vis lukštenu jas, jaukinuosi. ech, ko gi nepadarysi iš to godumo (ir smagumo).
bet sunkiausi buvo sutramdyti kitokį godulį. kaip ir kiekvienais metais, jau kaip man sunku paleisti žiemą... taip sunku, kad pradedu galvoti: bene tai bus mano mėgiamiausias metų laikas? na, nežinau nežinau, tik jau vasario pabaigoje susigriebiau, kiek daug dalykų nepadariau: ir sniege nepasivoliojau, ir nuo kalniuko rogutėmis nevažiavau, ir ant ledo nečiaužiau, ir... todėl laikiausi įsikibusi minties, kad dar žiema, dar bus ji ir bus, nesvarbu, kad pavasaris pradėjo pjudyti migrenomis ir laužyti kaulus. bet praėjusią savaitę pagaliau ir žiemai nusibodo žaisti, tad atsisveikindama pirmadienį ji nusiautė pūga, antradienį pažėrė tiršto nuostabaus grožio šerkšno, trečiadienį dar pabėrė sniego, o ketvirtadienį su lietumi ir šiluma įsiveržė pavasaris. per gerą savaitę sniego nebeliko; nedrąsūs kačiukai iš miško priešais saulutę visai "išnaglėjo" ir išleido geltoną kailiuką; sužaliavo mano devynių svogūnų plantacija ant palangės ir net sudygo pora indelių krapų bei bazilikų. chm, mažoka žalumynų... reikėtų dar pasisėt ko nors;)
buvo knygų mugė, trys dienos susitikimų, pristatymų ir, savaime aišku, knygų, bet ten geidulius tramdė sekli piniginė. buvo kaziuko mugė, dvi dienos žmonių tirštumo, šalčio, saulės ir visokių grožybių beigi baisybių, bet piniginė nė kiek nepagilėjo, tai nebuvo sunku susiturėti (tik kaži ko gal dvidešimt minučių lyg užkerėta stebėjau, kaip aplink rotušę važiuoja "džūkų kašikas"). buvo rammstein koncertas, ir nors pabaigoje jau ir kojos nelaikė, ir kaklas, vis tiek buvo nei dainų, nei akidžiugos negana; bet, kaip jau sakiau, kūnas nebelaikė, tai tiek jau to, išėjau;) (tik dar porą parų vos užsimerkus prieš akis liejosi ugnies pliūpsniai).
ne taip seniai pradėjau mokytis tris kalbas. ne, iš pradžių tikrai ne godulio vedama, bet iš reikalo. reikalas neišdegė, bet negi paliksi pradėtą darbą (o su šitom trim jau ne kartą taip atsitiko). tai vis lukštenu jas, jaukinuosi. ech, ko gi nepadarysi iš to godumo (ir smagumo).
bet sunkiausi buvo sutramdyti kitokį godulį. kaip ir kiekvienais metais, jau kaip man sunku paleisti žiemą... taip sunku, kad pradedu galvoti: bene tai bus mano mėgiamiausias metų laikas? na, nežinau nežinau, tik jau vasario pabaigoje susigriebiau, kiek daug dalykų nepadariau: ir sniege nepasivoliojau, ir nuo kalniuko rogutėmis nevažiavau, ir ant ledo nečiaužiau, ir... todėl laikiausi įsikibusi minties, kad dar žiema, dar bus ji ir bus, nesvarbu, kad pavasaris pradėjo pjudyti migrenomis ir laužyti kaulus. bet praėjusią savaitę pagaliau ir žiemai nusibodo žaisti, tad atsisveikindama pirmadienį ji nusiautė pūga, antradienį pažėrė tiršto nuostabaus grožio šerkšno, trečiadienį dar pabėrė sniego, o ketvirtadienį su lietumi ir šiluma įsiveržė pavasaris. per gerą savaitę sniego nebeliko; nedrąsūs kačiukai iš miško priešais saulutę visai "išnaglėjo" ir išleido geltoną kailiuką; sužaliavo mano devynių svogūnų plantacija ant palangės ir net sudygo pora indelių krapų bei bazilikų. chm, mažoka žalumynų... reikėtų dar pasisėt ko nors;)