hmm... (ne)sveikumai ir kt.
Autopilotas šiandien suveikė puikiai, tik vienu metu beveik užprogramuotai pasuko mane link parduotuvės, bet susigriebusi, kad pirkti nieko neplanuoju, o ir šlamačiųjų teturiu savo ir brolio rytdienos pietums, patraukiau tolyn. Per tą laiką, kol pareinu namo smegenyse tiek visko prasisuka, kad parėjus lieka tik dienos triukšmo likučiai. šiandien mėnulis piktybiškai persikėlęs aukščiau iš patogios galvai 45procentų kairėn pusėn pozicijos į vidur-danginę poziciją tiesiai virš mano galvos. Na ir tegul. Susiradau jo varganą puselę tik išėjusi iš darbo ir daugiau nebesidairiau. Vėjas šiandien buvo aštrus ir labai šaltas, tuoj pasigailėjau, kad apsirengiau tik strukę, kai būtų baisiausiai tikęs mano ilgasis paltas. Tikėjausi, kad brolis parveš, bet jis namo iškūrė žymiai anksčiau numatyto laiko... Rezultatas - nušalusis sėdynė, pastirę pirštai ir ištinęs snukis. Snukis per pusvalandį atsileido, rankos sušilo, sėdynė irgi. O vėjas tik išėjus į laukus pūtė kaip reikalas, tikras žiemos vėjas.
Darbukas netikėtai, po sunkaus savaitgalio nebuvo labai sunkus. Tik rytas rytas pasitiko mane 'skersvėju'. Atsibudau kažkada, dar neatėjus žadintuvo metui, ir pajutau, kad pasaulis sukasi, sukasi. nereikėjo nei atsistoti - tada kartais toks svaigimas užgriūva. Gulėjau ir jutau, kad tuoj apsisuks galva. bet dar spėjau užmigti.
Kai jau galutinai prisižadinau, tradiciškai - pusė minutės iki žadintuvo suskambėjimo, ir išlipau iš lovos, pasaulis dar labiau paklaiko (aš tai gi buvau visai rami, tik iki virtuvės norėjau nusigauti:). Pasivaikščiojau po namus, beramstydama sienas. Brolis nusprendė, kad tikriausiai kaltas... vėjas. Tikriausiai.
Matyt kraujospūdis truputėlį "pašposavo". Baisiai džiaugiausi, kad į darbą reikėjo šiandien tik vienuoliktai, o tai nežinau ar būčiau nuėjusi. Įdienojus viskas susitvarkė. Lyg ir. tikiuosi buvo tai vienetinis atvejis.