ĮVYKIS: mačiau žmogų iš Opus Dei. Ir pribloškiau jį sugebėjimu išversti, ką reiškia "opus dei".
Žinot, ko man čia trūksta? Neverkšlensiu apie žmones ir Vilnių, geriau paminėsiu keletą keistokų dalykų: saldainių "Nomeda", kondensuoto pieno (kurio beveik niekada neperku, bet kai čia jis neparduodamas, suvokiu, kad man jo reikia), MERCY švarko, "The Cranberries" CD, ant kurio nusiplaunančiu markeriu Henrietės vyras užrašęs Cranberries, ir pienelio makiažui valyti (čia yra tik fucking servetėlės). Filip bandė mane įkalbėti eiti žaisti pill. No, thankies. Dieną buvau labai kūrybingos nuotaikos ir kai ką nuveikiau. Po keliolikos valandų įdėsiu nuotraukų. Diemantė sako, kad aš apie ją žinau viską ir su smulkmenomis, o ji apie mane nežino nieko, ir be smulkmenų. Gavau telefoną. Man jo tikrai reikėjo, nes senajį sesė gerą pusvalandį yra laikiusi kavoje, daug valandų (alltogether) - burnoje, daug daužiusi jį į grindis ir sienas ir kitaip tikrinusi jo atsparumą. Tai va, kaip keista, jis "parėjo".
