Ambivalentiškumas
Vakar vakare baigės eilinis eurokrepšio maratonas. Mes nečempionai, bet vis viena fainai baigės, faktas, žiūrėt tikrai visą vakarą buvo ką (nekalbu, aišku, apie šiknius iš TV3, kurie vėl rodė tik pusę rungtynių). Smagu vakar buvo žiūrėt ir į mūsiškius, kurie visgi susikaupė ir padarė graikus, smagu, kad Šiška pateko į geriausių penketą, bet visgi smagiausia buvo žiūrėt į ištįsusius ispanų (ir žaidėjų, ir žiūrovų veidus) :D Aha, piktdžiuga geras daiktas :)
Keista, aišku, niekad negalvojau, kad sirgsiu už rusus, bet vakar sumurmėjau burtažodį aš-ne-už-rusus-aš-prieš-ispanus ir visą vakarą buvau baisia laimingas, kai ispanai pamesdavo kamuolį arba gaudavo dvitaškį į savo krepšį. Tiesa, truput nejaukiai jaučiaus.... bet faktas, kad buvo būtent taip. Pasidalinkit įspūdžiais, ar aš čia vienas toks nenormalus? :-\
Keista, aišku, niekad negalvojau, kad sirgsiu už rusus, bet vakar sumurmėjau burtažodį aš-ne-už-rusus-aš-prieš-ispanus ir visą vakarą buvau baisia laimingas, kai ispanai pamesdavo kamuolį arba gaudavo dvitaškį į savo krepšį. Tiesa, truput nejaukiai jaučiaus.... bet faktas, kad buvo būtent taip. Pasidalinkit įspūdžiais, ar aš čia vienas toks nenormalus? :-\