Žadėtasis postas apie lenkus ir Lenkiją
Na ką, štai pagaliau susiruošiau parašyti žadėtą postą apie lenkus ir Lenkiją. Išėjo toks labai sujauktas ir gan neobjektyvus, nesu patenkinta labai, bet... Įvertinsit jūs:].
AUKŠTOJO MOKSLO SISTEMA. Šiaip galiu nupasakoti tik Jagiellonian University, kuriam buvau, sistemą, bet iš esmės ji visur (lygtai) tokia pati. Paskaitos, seminarai. Yra geresnių dėstytojų, yra blogesnių. Mums, erasmusams, matyt, stengėsi parinkti „grietinėlę“ arbe bent jau tuos, kurie „nepasišiukšlintų“. T.y. dėstytojai ganėtinai gerai mokėjo anglų kalbą;b, taigi dėl to problemų nebuvo.
Reikėjo padaryti prezentacijų, parašyti darbus (eses), na, ir egzaminai. Paskaitos trunka 1,5 valandos.
O vat kas mane nustebino, tai studentų pasyvumas. Nežinau, ar čia TSPMI išmuštravo, kad per seminarus tyla nereiškia nieko gero, kad reikia kalbėti, kalbėti ir dar kartą kalbėti. O čia- sėdi visi atsipūtę, dėstytoja bando klausti, gauti kažkokių tai nuomonių, o visi vis vien kaip lepšiai išdribę... Žodžiu, relaxed:D.
O bet tačiau aš turiu tokį įtarimą, kad erasmusai apskritai visur traktuojami dėstytojų kitaip nei vietiniai studentai. Na, kam su jais pernelyg vargti- vis vien po semestro/ dviejų išvažiuos:]. Taigi tarsi nusimetama atsakomybė nuo abiejų pusių- studentas studentauja, dėstytojas nepersidirba, vuolia, perfekt gyvenimas:]]]. Nežinau, gal kitose šalyse yra kitaip, tačiau man mokytis tikrai buvo lengva (na, dinderį visą semestrą prastūmus, pabaigoje, kai reikėjo parašyt visus darbus/paruoš prezentacijas, teko padejuot). Tokis daugiau ne studijavimas, o šalies pažinimas. Ir visi tai žino;].
ERASMUS BIURO VEIKLA (SIŪLYTOS PRAMOGOS, KITA VEIKLA IR T.T.). Na, šiuo klausimu tikrai negalima skųstis, nes kiekvieną savaitę gaudavom newsletter‘į su kvietimais į įvairius vakarėlius ir šiaip akcijas- atrakcijas:]]]]. O bet tačiau vakarėliai buvo lievi. O bet tačiau daug geresnių esu mačiusi Lietuvoje. O bet tačiau visuomet būdavo parenkami lievi klubai (a la Gravity/Lost Patrankos) su atitinkama muzika. Na, apsilankiau viename- nes buvo pirmasis, ir gal dar kokiame viename. Gal ir blogai, galit kuolu per galvą tašyt, bet leist laiką fyfų ir fifinų klube, kur net pabendraut normaliai negalima, man atrodo laiko švaistymas...
Kuo nusivyliau- kad kultūrinė programa apsiribojo vienu Švankmajer filmų vakaru ir dar vienu nuėjimu į muziejų. Beje, ėjo NET 3 žmonės. Iš jų 2 buvo lietuvės- aš ir mano draugė:]. Trečias asmuo- gidė/studentė/mentorė lenkė. Taigi nutuokiate, kad pasisekimas nebuvo, hm, didžiulis. Taigi, kaip nujaučiu, tuo kultūrinė programa ir pasibaigė. Daugiau Erasmusam kultūrintis nebereikėjo (oi, przepraszam, gi party kiekvieną savaitę vykdavo, kaipgi be jų!).
PARDUOTUVĖS, KAVINĖS, KABAKAI, KAINOS. Šituo dalyku tikrai džiaugiuosi. Krokuvos senamiestyje yra apie 200 kabakų. Įsivaizduojat??? Net patys krokuviečiai jų visų nežino. Ir- kas geriausia- tinkančių kiekvieno skoniui. Patinka džiazas- eini į Harris Piano Jazz Bar, patinka rokas, sunkesnė muzika ir pigus alus;]- eini į Tower arba Carpe Diem. Patinka subtilumas ir monmartriška atmosfera- į mažas jaukias kavinukes išsukus iš pagrindinės turgaus aikštės. Įvairumas kiekvieno skoniui, nuobodžiauti tikrai nėra laiko:]]]. Lietuvai ir netgi Vilniui dar iki to toli...
Parduotuvės visos tos pačios, kaip ir Lietuvoj, taigi nenustebino. Tik kad įsiminė- šiek tiek kitoks aptarnavimas. Nežinia, gal suveikė „aš užsienietis, aš nešneku lenkiškai“ faktorius, tačiau aptarnaujantis personalas tikrai paslaugesnis, geranoriškesnis ir mielesnis:]]]. Dabar Lietuvoje man taip keista, kai nueinu į parduotuvę, pasisveikinu arba žiūriu pardavėjai į akis, o ji deda visišką ignorą. Keista. Krokuvoje to nepastebėjau. Nebūtina šiepti dantis ar džiugiai krykštauti, tačiau bent jau pažvelgti į klientą, na, yra neblogo tono ženklas... Bent aš manau.
Kainos iš esmės tokios pačios (1 zlotas- apie 90 LT centų). Galbūt šiek tiek brangiau. Alus brangesnis- 5-7 zlotai. Kaip sakoma, apie „įkandamumą“ galima spręsti iš alaus kainos:]]]].
Et, nusiritau, pradėjau Lenkijoj gerti alų:]]]. Anksčiau nemėgau.
TURISTINIAI OBJEKTAI. Aplankyti tikrai yra ką- vien Krokuvoje (Vavelis, senamiestis, žydų kvartalas Kazimierz- bohemiška dvasia kažkuo primenantis Užupį;], Tyniec benediktinų vienuolynas, Jogailos Universitetas, muziejai ir t.t.). Ne veltui nėra Krokuvoj dienos, kad turgaus aikštėj nematytum turistų. Knibždėte knibžda, kavinėse sėdi, girti britai/airiai per kabokus eina, garsiai rėkauja, bernvakarius pigiai švenčia:DDD. Ir, neduok Dieve, įsimaišai į pradinukų ekskursiją- gyvas neišeisi:DDD.
Toliau nuo Krokuvos- Velička. Įėjimas nepigus (46 zlotai su nuolaida), tačiau tikrai verta mokėti tokią kainą, nes įspūdis ne-pa-kar-to-ja-mas. O jei dar pasitaiko koks šaunus gidas (kaip pasisekė mums), tuomet išvis jėga:DDD. Ir labai patogu- nuo Krokuvos miesto centro veža specialūs mikriukai. O mes, žioplės, trenkėmės per karštį iš stoties:]. Bet nieko, nėra to blogo, kas neišeitų į gera- radom pakely gražų parkelį, surengėm ekspromtinę fotosesiją:].
Būtina nuvažiuoti į Zakopanę. Tai slidinėjimo kurortas Lenkijos pietuose. Ir, palyginus su visom austrijom bei italijom, tikrai žymiai pigesnis:]]]]. Pati buvau ten du kartus- kovo mėnesį ir maždaug prieš porą savaičių. Kovo mėnesį buvo šalta, šlapia, man nepatiko, galvojau, ko čia visi taip svaigsta dėl tos Zakopanės, nieko čia gero ir t.t. Bet grįžau ten neseniai- kopėm į Aukštuosius Tatrus. Pirmąkart savo gyvenime kopiau į kalnus!!! Ir atstumą įveikėm nemažą- buvom apie 1,8 km aukštyje virš jūros lygio:]]]]. Ir koks grožis atsiveria nuo višukalnės... Pasijutau lyg filme „Žiedų valdovas“ (kas matėt, žinot). Nepakartojama patirtis, nors kojas skaudėjo tai ojojoj.... Kitą dieną vos išlipau iš lovos:]]].
RELIGINGUMAS. Na, čia tai lenkai pavaro:]]]. Visi žinom, kad jie religingiausia tauta Europoj, ir teko savom akim tai matyti.
Sekmadieniais pulkai žmonių traukia į Šv. Mišias. Visos religinės šventės skrupulingai švenčiamos, parduotuvės per jas nedirba, turistai iš V Europos gūžčioja pečiai, nes gali nusipirkt tik kebabą.
Bet. Man tas jų religingumas pasirodė kažkoks paviršutiniškas. Šabloniškas. Daugiau tapęs įpročiu, tradicija, nei sąmoningu pasitinkimu. Pavyzdys- mano kambariokės. Abi tvarkingai atsikeldavo sekmadieniais, gražiai apsirengdavo (išeiginiais drabužėliais:D) ir keliaudavo į Šv. Mišias. Viena- netgi su savo vaikinu. Na, gražu pažiūrėt. Hm. Bet esmė ta, kad ji su tuo savo vaikinu gyveno jau kaip šeima. Jos tėvai to net nežino. Ir man toks dviveidiškumas šlykštus gana pasirodė. Maždaug- nueinu į bažnyčią, o išėjus darau, ką noriu, gyvenu, kaip noriu. Žinoma, ir Lietuvoj tokių pilna, bet man pasirodė (kadangi nemažai susiduriu su visais šitais dalykais), kad lietuviai šiuo atžvilgiu yra sąmoningesni katalikai.
ŽMONĖS/LENKAI, PASTEBĖJIMAI. Na, čia jau sunkiausia vis dėlto. Visur yra visokių, tas pats taikytina ir Lenkijai. Tik atvykus pasitvirtino stereotipas, kad lenkas moka daryti pinigą- bendrabutyje (jau buvo vasario pabaiga) buvome tik 2 dienas, bet buvome mandagiai paprašyti sumokėti pusės mėnesio kainą. Stovim nustėrę, klausiam- what??? 125 zl for two days??? O administratorė tik stovi, šypsosi, sorry kartoja. Tokios taisyklės, lalala. Na, sumokėjom. Ir dar užstatą. Ir dar kito mėnesio nuomą. Ir dar už internetą. Taigi galite įsivaizduoti, kad atsiėjo nemažai... Tą pačią dieną buvome paprašyti sumokėti už WC viename kabake, kur sėdėjom. Na, gerai. Mes klientai, mes perkame. Ir dar turime mokėti už galimybę pasinaudoti WC??? Oooo taip, prie durų sėdi moteriškaitė, renka pinigėlius, taip sakant, biznį daro. Šiuo lenkų bruožu buvome pasipiktinę. BET. Laikui bėgant buvome nuraminti vietinių lenkų, kad taip tikrai nėra visur, kad tai tik pavieniai atvejai, kad netyčia nelaiku ten pataikėm:]]]. Paskui juokaudavom- ateinam į kabaką, sakom- ėė, gal čia reikia už tuliką mokėt? Arba už drabužinę?:D Tuo tarpu buvom maloniai nustebinti, kad parduotuvėje maišelius duoda NEMOKAMAI. Dievaži. Lenkijoj? Lenkai? DUODA KAŽKĄ NEMOKAMAI??? :DDD Dar vienas pasaulio stebuklas, taip sakant:]]].
Kiek teko bendauti su lenkais- ir, tiesą sakant, su jais bendravau žymiai daugiau nei su Erasmusais,- jie man pasirodė mieli, draugiški, savi žmonės. Su savais pričiūdais, savais įsitikinimais ir t.t. Žmonės kaip žmonės.
Jau net pavargau:]]]. Tai buvo aprašymas to, ką dabar prisimenu. Galbūt prisiminsiu ką daugiau vėliau, pridėsiu. Nemanau, kad buvo labai objektyvus įrašas. Norėtųs papasakot apie vargus bendrabuty, apie kitus dalykus, bet manau, kad tai pernelyg asmeniška ir nebūtų jums įdomu:]]]. Ane?
Labai būt įdomu sužinot jūsų nuomonę, gal žinot tiksliai, kad būtų įdomu, apie ką galėčiau papasakoti? Always welcome:]]]]].
Tikiuos, kad patiko. Ačiū už kantrybę.
P. S. Kaip padaryti lj cut?:]
AUKŠTOJO MOKSLO SISTEMA. Šiaip galiu nupasakoti tik Jagiellonian University, kuriam buvau, sistemą, bet iš esmės ji visur (lygtai) tokia pati. Paskaitos, seminarai. Yra geresnių dėstytojų, yra blogesnių. Mums, erasmusams, matyt, stengėsi parinkti „grietinėlę“ arbe bent jau tuos, kurie „nepasišiukšlintų“. T.y. dėstytojai ganėtinai gerai mokėjo anglų kalbą;b, taigi dėl to problemų nebuvo.
Reikėjo padaryti prezentacijų, parašyti darbus (eses), na, ir egzaminai. Paskaitos trunka 1,5 valandos.
O vat kas mane nustebino, tai studentų pasyvumas. Nežinau, ar čia TSPMI išmuštravo, kad per seminarus tyla nereiškia nieko gero, kad reikia kalbėti, kalbėti ir dar kartą kalbėti. O čia- sėdi visi atsipūtę, dėstytoja bando klausti, gauti kažkokių tai nuomonių, o visi vis vien kaip lepšiai išdribę... Žodžiu, relaxed:D.
O bet tačiau aš turiu tokį įtarimą, kad erasmusai apskritai visur traktuojami dėstytojų kitaip nei vietiniai studentai. Na, kam su jais pernelyg vargti- vis vien po semestro/ dviejų išvažiuos:]. Taigi tarsi nusimetama atsakomybė nuo abiejų pusių- studentas studentauja, dėstytojas nepersidirba, vuolia, perfekt gyvenimas:]]]. Nežinau, gal kitose šalyse yra kitaip, tačiau man mokytis tikrai buvo lengva (na, dinderį visą semestrą prastūmus, pabaigoje, kai reikėjo parašyt visus darbus/paruoš prezentacijas, teko padejuot). Tokis daugiau ne studijavimas, o šalies pažinimas. Ir visi tai žino;].
ERASMUS BIURO VEIKLA (SIŪLYTOS PRAMOGOS, KITA VEIKLA IR T.T.). Na, šiuo klausimu tikrai negalima skųstis, nes kiekvieną savaitę gaudavom newsletter‘į su kvietimais į įvairius vakarėlius ir šiaip akcijas- atrakcijas:]]]]. O bet tačiau vakarėliai buvo lievi. O bet tačiau daug geresnių esu mačiusi Lietuvoje. O bet tačiau visuomet būdavo parenkami lievi klubai (a la Gravity/Lost Patrankos) su atitinkama muzika. Na, apsilankiau viename- nes buvo pirmasis, ir gal dar kokiame viename. Gal ir blogai, galit kuolu per galvą tašyt, bet leist laiką fyfų ir fifinų klube, kur net pabendraut normaliai negalima, man atrodo laiko švaistymas...
Kuo nusivyliau- kad kultūrinė programa apsiribojo vienu Švankmajer filmų vakaru ir dar vienu nuėjimu į muziejų. Beje, ėjo NET 3 žmonės. Iš jų 2 buvo lietuvės- aš ir mano draugė:]. Trečias asmuo- gidė/studentė/mentorė lenkė. Taigi nutuokiate, kad pasisekimas nebuvo, hm, didžiulis. Taigi, kaip nujaučiu, tuo kultūrinė programa ir pasibaigė. Daugiau Erasmusam kultūrintis nebereikėjo (oi, przepraszam, gi party kiekvieną savaitę vykdavo, kaipgi be jų!).
PARDUOTUVĖS, KAVINĖS, KABAKAI, KAINOS. Šituo dalyku tikrai džiaugiuosi. Krokuvos senamiestyje yra apie 200 kabakų. Įsivaizduojat??? Net patys krokuviečiai jų visų nežino. Ir- kas geriausia- tinkančių kiekvieno skoniui. Patinka džiazas- eini į Harris Piano Jazz Bar, patinka rokas, sunkesnė muzika ir pigus alus;]- eini į Tower arba Carpe Diem. Patinka subtilumas ir monmartriška atmosfera- į mažas jaukias kavinukes išsukus iš pagrindinės turgaus aikštės. Įvairumas kiekvieno skoniui, nuobodžiauti tikrai nėra laiko:]]]. Lietuvai ir netgi Vilniui dar iki to toli...
Parduotuvės visos tos pačios, kaip ir Lietuvoj, taigi nenustebino. Tik kad įsiminė- šiek tiek kitoks aptarnavimas. Nežinia, gal suveikė „aš užsienietis, aš nešneku lenkiškai“ faktorius, tačiau aptarnaujantis personalas tikrai paslaugesnis, geranoriškesnis ir mielesnis:]]]. Dabar Lietuvoje man taip keista, kai nueinu į parduotuvę, pasisveikinu arba žiūriu pardavėjai į akis, o ji deda visišką ignorą. Keista. Krokuvoje to nepastebėjau. Nebūtina šiepti dantis ar džiugiai krykštauti, tačiau bent jau pažvelgti į klientą, na, yra neblogo tono ženklas... Bent aš manau.
Kainos iš esmės tokios pačios (1 zlotas- apie 90 LT centų). Galbūt šiek tiek brangiau. Alus brangesnis- 5-7 zlotai. Kaip sakoma, apie „įkandamumą“ galima spręsti iš alaus kainos:]]]].
Et, nusiritau, pradėjau Lenkijoj gerti alų:]]]. Anksčiau nemėgau.
TURISTINIAI OBJEKTAI. Aplankyti tikrai yra ką- vien Krokuvoje (Vavelis, senamiestis, žydų kvartalas Kazimierz- bohemiška dvasia kažkuo primenantis Užupį;], Tyniec benediktinų vienuolynas, Jogailos Universitetas, muziejai ir t.t.). Ne veltui nėra Krokuvoj dienos, kad turgaus aikštėj nematytum turistų. Knibždėte knibžda, kavinėse sėdi, girti britai/airiai per kabokus eina, garsiai rėkauja, bernvakarius pigiai švenčia:DDD. Ir, neduok Dieve, įsimaišai į pradinukų ekskursiją- gyvas neišeisi:DDD.
Toliau nuo Krokuvos- Velička. Įėjimas nepigus (46 zlotai su nuolaida), tačiau tikrai verta mokėti tokią kainą, nes įspūdis ne-pa-kar-to-ja-mas. O jei dar pasitaiko koks šaunus gidas (kaip pasisekė mums), tuomet išvis jėga:DDD. Ir labai patogu- nuo Krokuvos miesto centro veža specialūs mikriukai. O mes, žioplės, trenkėmės per karštį iš stoties:]. Bet nieko, nėra to blogo, kas neišeitų į gera- radom pakely gražų parkelį, surengėm ekspromtinę fotosesiją:].
Būtina nuvažiuoti į Zakopanę. Tai slidinėjimo kurortas Lenkijos pietuose. Ir, palyginus su visom austrijom bei italijom, tikrai žymiai pigesnis:]]]]. Pati buvau ten du kartus- kovo mėnesį ir maždaug prieš porą savaičių. Kovo mėnesį buvo šalta, šlapia, man nepatiko, galvojau, ko čia visi taip svaigsta dėl tos Zakopanės, nieko čia gero ir t.t. Bet grįžau ten neseniai- kopėm į Aukštuosius Tatrus. Pirmąkart savo gyvenime kopiau į kalnus!!! Ir atstumą įveikėm nemažą- buvom apie 1,8 km aukštyje virš jūros lygio:]]]]. Ir koks grožis atsiveria nuo višukalnės... Pasijutau lyg filme „Žiedų valdovas“ (kas matėt, žinot). Nepakartojama patirtis, nors kojas skaudėjo tai ojojoj.... Kitą dieną vos išlipau iš lovos:]]].
RELIGINGUMAS. Na, čia tai lenkai pavaro:]]]. Visi žinom, kad jie religingiausia tauta Europoj, ir teko savom akim tai matyti.
Sekmadieniais pulkai žmonių traukia į Šv. Mišias. Visos religinės šventės skrupulingai švenčiamos, parduotuvės per jas nedirba, turistai iš V Europos gūžčioja pečiai, nes gali nusipirkt tik kebabą.
Bet. Man tas jų religingumas pasirodė kažkoks paviršutiniškas. Šabloniškas. Daugiau tapęs įpročiu, tradicija, nei sąmoningu pasitinkimu. Pavyzdys- mano kambariokės. Abi tvarkingai atsikeldavo sekmadieniais, gražiai apsirengdavo (išeiginiais drabužėliais:D) ir keliaudavo į Šv. Mišias. Viena- netgi su savo vaikinu. Na, gražu pažiūrėt. Hm. Bet esmė ta, kad ji su tuo savo vaikinu gyveno jau kaip šeima. Jos tėvai to net nežino. Ir man toks dviveidiškumas šlykštus gana pasirodė. Maždaug- nueinu į bažnyčią, o išėjus darau, ką noriu, gyvenu, kaip noriu. Žinoma, ir Lietuvoj tokių pilna, bet man pasirodė (kadangi nemažai susiduriu su visais šitais dalykais), kad lietuviai šiuo atžvilgiu yra sąmoningesni katalikai.
ŽMONĖS/LENKAI, PASTEBĖJIMAI. Na, čia jau sunkiausia vis dėlto. Visur yra visokių, tas pats taikytina ir Lenkijai. Tik atvykus pasitvirtino stereotipas, kad lenkas moka daryti pinigą- bendrabutyje (jau buvo vasario pabaiga) buvome tik 2 dienas, bet buvome mandagiai paprašyti sumokėti pusės mėnesio kainą. Stovim nustėrę, klausiam- what??? 125 zl for two days??? O administratorė tik stovi, šypsosi, sorry kartoja. Tokios taisyklės, lalala. Na, sumokėjom. Ir dar užstatą. Ir dar kito mėnesio nuomą. Ir dar už internetą. Taigi galite įsivaizduoti, kad atsiėjo nemažai... Tą pačią dieną buvome paprašyti sumokėti už WC viename kabake, kur sėdėjom. Na, gerai. Mes klientai, mes perkame. Ir dar turime mokėti už galimybę pasinaudoti WC??? Oooo taip, prie durų sėdi moteriškaitė, renka pinigėlius, taip sakant, biznį daro. Šiuo lenkų bruožu buvome pasipiktinę. BET. Laikui bėgant buvome nuraminti vietinių lenkų, kad taip tikrai nėra visur, kad tai tik pavieniai atvejai, kad netyčia nelaiku ten pataikėm:]]]. Paskui juokaudavom- ateinam į kabaką, sakom- ėė, gal čia reikia už tuliką mokėt? Arba už drabužinę?:D Tuo tarpu buvom maloniai nustebinti, kad parduotuvėje maišelius duoda NEMOKAMAI. Dievaži. Lenkijoj? Lenkai? DUODA KAŽKĄ NEMOKAMAI??? :DDD Dar vienas pasaulio stebuklas, taip sakant:]]].
Kiek teko bendauti su lenkais- ir, tiesą sakant, su jais bendravau žymiai daugiau nei su Erasmusais,- jie man pasirodė mieli, draugiški, savi žmonės. Su savais pričiūdais, savais įsitikinimais ir t.t. Žmonės kaip žmonės.
Jau net pavargau:]]]. Tai buvo aprašymas to, ką dabar prisimenu. Galbūt prisiminsiu ką daugiau vėliau, pridėsiu. Nemanau, kad buvo labai objektyvus įrašas. Norėtųs papasakot apie vargus bendrabuty, apie kitus dalykus, bet manau, kad tai pernelyg asmeniška ir nebūtų jums įdomu:]]]. Ane?
Labai būt įdomu sužinot jūsų nuomonę, gal žinot tiksliai, kad būtų įdomu, apie ką galėčiau papasakoti? Always welcome:]]]]].
Tikiuos, kad patiko. Ačiū už kantrybę.
P. S. Kaip padaryti lj cut?:]