(no subject)
atrodo, kazkur buvau dingus kokias 4 dienas. psichiskai. bet ne, siaip kazka dariau, kazkur ejau, kazka veikiau. fiziskai. bet ka dariau, tai galeciau prisiminti tik labai labai gerai pagalvojus. manau, mano vasara butu galima pavadinti "she drinks and smokes her summer away".
vakar velai vakare buvo siaubinga situacija. staiga i atidarytas balkono duris trenkesi kazkoks paukstis, nukrito and slenkscio, ir vel pakiles iskrido i musu svetaine. mama pradejo klykti (hmz, jo..), uzdare duris, o tas vargsas (ir durnas) paukstis pradejo blaskytis kambary. pasirodo, as jo irgi panasiai bijojau kaip mama. nezinau kaip paaiskinti tokia baime, gal slykstu or smth. bet kaip gali kazkoks paukstukas buti slykstus? turbut ta debiliska "baime" paveldejau is motinos. nekenciu tu paveldimu dalyku. pvz is tevo paveldejau vien tik blogas savybes. hrr. griztant prie tos situacijos, as jau galvojau kviesti gaisrininkus (nu ka, jie gi kates is medziu iskelia, cia manau tas pats! ne? nezinau..) nes tas paukstis palindo po radiatorium. is viso, puiku. bet po to sutelke jegas sugebejom ji su pagaliu is ten iskrapstyt ir sueme su skuduru padet/mest/sviest i balkona. siandien jis puse dienos buvo uzdaytas, nes pulkai tu ciurliu (spejom, kad toks pavadinimas) vel gresmingai skraide aplink balkona.
dar vienas keistas dalykas - krenta akmenukai. i ta velnio balkona. ir taip garsiai, ir tiek daug. ypac nakti. atrodo, kad kazkas sedi ant stogo ir meto juos. nakti beguledama lovoj vienu metu sia mintim buvau beveik patikejus, kol suvokiau, kad tai nesamone.
dingsiu uz keliu dienu. mamai atostogos visa likusia vasara, tai jin bus sode. as ten pradzioj pabusiu kokias pora savaiciu ir tada grisiu i vilniu viena. nes ten daugiau negu dvieju savaiciu neistempiu. gyventi VIENAI yra/bus taip unreal.
vakar velai vakare buvo siaubinga situacija. staiga i atidarytas balkono duris trenkesi kazkoks paukstis, nukrito and slenkscio, ir vel pakiles iskrido i musu svetaine. mama pradejo klykti (hmz, jo..), uzdare duris, o tas vargsas (ir durnas) paukstis pradejo blaskytis kambary. pasirodo, as jo irgi panasiai bijojau kaip mama. nezinau kaip paaiskinti tokia baime, gal slykstu or smth. bet kaip gali kazkoks paukstukas buti slykstus? turbut ta debiliska "baime" paveldejau is motinos. nekenciu tu paveldimu dalyku. pvz is tevo paveldejau vien tik blogas savybes. hrr. griztant prie tos situacijos, as jau galvojau kviesti gaisrininkus (nu ka, jie gi kates is medziu iskelia, cia manau tas pats! ne? nezinau..) nes tas paukstis palindo po radiatorium. is viso, puiku. bet po to sutelke jegas sugebejom ji su pagaliu is ten iskrapstyt ir sueme su skuduru padet/mest/sviest i balkona. siandien jis puse dienos buvo uzdaytas, nes pulkai tu ciurliu (spejom, kad toks pavadinimas) vel gresmingai skraide aplink balkona.
dar vienas keistas dalykas - krenta akmenukai. i ta velnio balkona. ir taip garsiai, ir tiek daug. ypac nakti. atrodo, kad kazkas sedi ant stogo ir meto juos. nakti beguledama lovoj vienu metu sia mintim buvau beveik patikejus, kol suvokiau, kad tai nesamone.
dingsiu uz keliu dienu. mamai atostogos visa likusia vasara, tai jin bus sode. as ten pradzioj pabusiu kokias pora savaiciu ir tada grisiu i vilniu viena. nes ten daugiau negu dvieju savaiciu neistempiu. gyventi VIENAI yra/bus taip unreal.