Siguldos eskapada, antroji diena, 1 dalis
Ilgokai nerašiau apie Siguldos eskapadą - gyvenimas vis suteikia įdomesnių alternatyvų laikui praleisti 😉
Na bet laikas pasakoti toliau.
Papusryčiavę „Katino namuose“ (<10EUR dviems už sočius pusryčius), išvažiavome į Līgatnę, kur planavome pasivaikščioti Ligatnės gamtos taku. Miestelis buvo pastatytas prie popieriaus fabriko, kuris tebeveikia iki šiol. Aaprt jo, pagrindinė įžymybė - aplinkinėse smiltainio uolose vietinių gyventojų išsikasti urvai, naudoti kaip rūsiai.
Atvykus į Ligatnę, rekomenduoju užeiti į informacinį centrą ir pasiimti pažintinio tako schemą. Ir kas apskritai labai smagu Latvijoje - daug turistinio serviso, kuris veikia, skirtingai nuo Lietuvos turizmo informacinės sistemos.
Apsukome mažąjį ratą per kokią valandą su bišku, tikrai vertėjo tai pamatyti: Zuikių sala (jokia sala, gal kažkada ir buvo) - tiltas per Gaują - Mokyklos kalnas - Kultūros namai - Anfabriko uola - pažintinis takas - Eiženo tiltas - Rygos kalnas - Lustuzis - Malūnas. Į patį popieriaus fabriką nėjome, nes ten vėlgi tik ekskursijos su gidu, o mes nenorėjome gaišti laiko laukdami. Į daugumą urvų galima įlįsti, tačiau jie trumpi ir tušti. Pora urvų buvo uždaryti užrakintomis grotomis, tad ten gal ir yra kažkas įdomaus. Labai įdomi senoji medinė architektūra - fabriko darbininkų namai-daugiabučiai.
Sargo namelis, kur įsikūręs informacinis centras
Zuikių salos namai
Tiltas per Gaujos upę
Mokyklos kalno namas
Kultūros namai
Superselfis
Anafabrikas
Anafabriklo uola
Urvo viduje
Uolos
Eiženo tiltas
Rygos kalno namai
Personalūs užrakinami tualetai
Lustuzio urvai
Malūnas
Po Ligatnės nuvažiavome į „Skalupes“ sanatoriją, kur planavome aplankyti ex-sovietinį bunkerį. Deja, lankymas tik su gidu, artimiausia ekskursija už trijų valandų. Nu ne - tai ne. Sekantis etapas - Zvārtes uola. Apart pačios įspūdingos uolos, čia dar yra Rūko uola (ne tokia efektinga), Raganų pieva, didžiulis ąžuolas ir gigantiškas ksilofonas, kurio kiekviena plokštė padaryta iš skirtingos rūšies medžio. Labai verta aplankyti vieta, nežiūrint, kad privažiavimas nėra labai prašmatnus.
Zvartės uola
Rūko uola
Keistas medis ant uolos
Ąžuolas
Raganų pieva (civilizuota)
Raganų pieva (necivilizuota)
Super-ksilofonas
Važiuodami link Zvartės uolos, pervažiavome Amatos upę Veclaučių tiltu. Vieta sudomino, tad sugrįžome atgal jos atidžiau apžiūrėti. Nenusivylėme - labai graži vieta, o pavadinta taip todėl, kad čia yra Veclaučių uola-skardis. Aikštelėje įrengta poilsinė, kur stovi medinis miegamasis turistams ir tualetas, čia prasideda turistinis takas palei Amatos upę iki Zvartės uolos. Išvis latviai labai gražiai tvarko savo turizmo industriją, mūsų nusmuktkelniams turizmo organizatoriams reiktų iš jų pasimokyti.
Veclaučių tiltas per Amatos upę.
Veclaučių uola-skardis
Aikštelė su tualetu ir meigamuoju.
Na ir galų gale pasukome link Araiši gyvenvietės, kur planavome plankyti istorinį-arcehologinį draustinį. Bet apie tai sekantis reportažas
Āraišų (Drabešų) malūnas pakeliui į Araiši
Pilna galerija Flickr
[AFG_gallery id=’226′]
Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.