Saremų eskapada [9]: Kuresarės pilis IV
Na ką gi, Šv.Velykos praėjo, grįžtame prie fotkių tvarkymo 😉
Į pirmąjį pilies aukštą iš rūsių lygio veda keletas laiptinių, tiek iš pačių rūsių, tiek iš kiemo. Mes užlipome laiptais iš bravoro didžiosios patalpos tiesiai į galeriją [8], kuri eina beveik aplink visą kiemą ir nutrūksta tik virš vartų. Iš galerijos pro kelerias duris galima įeiti į įvairias patalpas, kurios tarpusavyje taip pat sujungtos durimis, tad turint noro, galima ir biškį pasiklysti. Pilis buvo vyskupo rezidencija, tad pirmas aukštas paskirtas reprezentacinėms ir vyskupo gyvenamosioms patalpoms.
Užlipus laptais į galeriją, jos kairėje yra durys į didįjį valgomąjį [7] - didžiulę gražią patalpą su kolonomis. Prie durų sienoje yra niša, kurioje įrengta rankų prausykla. Iš valgomojo kairėje įėjimas į koplyčią, dešinėje - į vyskupo gyvenamąsias patalpas. Valgomojo grindys apšildomos hipokaustine krosnimi rūsyje.
Koplyčia [6] - aukščiausia patalpa pilyje su gotikiniais skliautais, paremtais gražios kolonos. Pačioje koplyčioje yra altorius, keli bareljefai sienose ir piešiniai ant sienų. Įdomiai įrengta sakykla - į ją galima patekti tik iš mažjo valgomojo [5], kuris šiuo metu užrakintas (muziejaus tarnybinės patalpos). Analogiškai kaip tarnybinė patalpa naudojamas ir mažasis valgomasis [4], į kurį taip pat negalima įeiti.
Vakarinio pilies sparno trys patalpos [9] buvo naudojamos kaip vyskupo apartamentai, o vidurinės iš jų grindys vėlgi šildomos hipokaustine krosnimi iš rūsio. Vidurinėje patalpoje įrengta vyskupo celė [10} - tokia nedidelė patalpa be langų, tik su durimis. Ji atsirado po to, kai vieną iš vyskupų pasmaugė su juo susipykęs kažkoks dvasininkas, tad vyskupai nutarė nakčiai miegoti užsirakinę. Pietinėje vyskupo apartamentų patalpoje vakarinėje sienoje yra durelės į ant pilies sienos prikabintą tualetą, o šalia tų durelių - sukti laiptai į rūsius.
Iš šiaurinės vyskupo apartamentų patalpos durys veda į gynybinio bokšto II aukštą [11}. Labai graži patalpa su milžinišku kokliniu židiniu, medinėmis lubomis ir laiptais į kitus bokšto aukštus, kuriuoe įrengtos ekspozicijos (apie jas dar bus įrašas).
Prie rytinėje pilies pusėje esančio Ilgojo Hermano bokšto [4] priklijuota sudėtinga laiptinė [3], į kurią išeina rūsyje esančių krosnių kaminai. Turėjome nedaug laiko, tad visų tos laiptinės užkaborių neištyrinėjau, bus ką veikti sekantį kartą.
Šalia Ilgojo Hermano bokšto yra didysis miegamasis [12]. Jis taip pat atlikdavo teismo salės funkciją, ir, anot legendų, jei nusikaltėlis buvo nuteisiamas myriop - būdavo atidaromos kambario gale esančios durys į šachtą [2} aplink Ilgojo Hermano bokštą, kurios apačioje buvo keli alkani liūtai. Jie ir suėsdavo ten numestą nelaimėlį. Šiaip man biškį neaišku, kaip tie liūtai vistik pateko į Estiją ir kaip jie ten sugebėjo išgyventi estiškas žiemas nešildomame bokšte. Na, bet tokia legenda. Į pačią šachtą nepažvelgiau - durys buvo uždarytos, noprs kitų keliauninkų reportažuose rašoma, kad jos kai kada būna atidarytos ir iš ten kartkartėm sklinda liūtų riaumojimas. Reiks ateityje patikrinti.
[AFG_gallery id=’212′]
Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.