Važiuoju šįryt į karštaimylimądarbelį. Užvažiuoju ant tilto per Nerį - tilto viduryje kamštukas. Priežastis - nuleista padanga, žmogelis pūkščia, traukdamas iš bagažinės atsargratį. Važiuojam toliau. Tik-tik pasibaigus tiltui, prieš nuvažiavimą link Jonvos gatvės - dar vienas nuleistapadangis, bet jau ant domkrato. Mjooo, kažkokia keista diena matomai bus… Na, ir kad būtų dar juokingiau - už gerų 20 metrų dar vienas awto padomkratintas, vėlgi padanga…
100 metrų tarpe trys awto. Kažkokie ženklai danguje ir ant žemės musėt turėjo būti…
Laimei, tfu-tfu-tfu per karį petį, mums nieko nenutiko, nors vėlgi man vis kyla mintis, kad pėtieji turėtų laikyti KET ir turėti pėsčiojo pažymėjimą. Neturi pažymėjimo - neturi teisės išeiti iš namų. Kodėl? Neapšviesta perėja, tamsu, tačiau matau, kad kažkokia švieselė juda, žiūriu atidžiau. Moteriškė su tašėmis ir atšvaitine juostele ant rankovės mina kažkur. Bet matosi tamsoje, tad kažkaip ramiau pasidarė, kad žmonės savmi rūpinasi. Aha, norėtum… Už poros šimtų metrų kita nepašviesta perėja, įsitempiu ir tai yra gerai, nes nuo šaligatvio bėgte net nesižvalgydamas pasileidžia mokinys be jokių atšvaitų. Gerai, kad greitis nedidelis, kad įsitemnpiau - pastabdom, leidžiam jaunajam pizdukui dundukui prabėgti net neatsigręžus. Auga dar viena budulių-runkelių karta, kuri taip mėgsta kaime be jokių atšvaitų priputusi bambalinio alaus minti šalikeliu be jokių atšvaitų: “Tu gi blet vairuotojas, tu ir rūpinkis mūsų saugumu!”
Originally published at
Grumlino palėpė. You can comment here or
there.