Švediškos moralės spindesys ir skurdas
Savaitgalį apsilankęs viešajame baseine su pirtele buvau maloniai nustebintas ten įkurto viešosios bibliotekos filialiuko - fojė atsiradusios lentynos su bibliotekos knygomis. Labai patogu - belaukiant kol išdžius plaukai galima pavarčius išsirinkti įdomią knygą. Tas knygas galima ne tik skaityti vietoje, bet ir pasiimti į namus. Kaip rašoma informacijoje, nebūtina net registruotis, nes biblioteka pasitiki, kad mes, skaitytojai, perskaitę knygas grąžinsime atgal į baseino lentyną, ar į artimiausią biblioteką.
Sakytume pagiriamasis žodis švediškai moralei? Deja, ne visai taip. Išėjęs iš saunos, šiltajame kambaryje pastebėjau, kaip man iš pirmo žvilgsnio pasirodė, mergaitę. Gal 10-11 metų, ilgi šviesūs plaukučiai, blizgūs auskariukai ausytėse, ir ... pimpaliukas... Kas per velniava? Iki kokio lygio reikia būti iškrypusiems, kad taip sujaukti dar puberteto nepasiekusio berniuko lytinę sąvivoką?
Juk kuo baigiasi tokie kraupūs eksperimentai su gyvais vaikais, jau tragiškai parodė Deivido Reimerio istorija. Deividas (vėliau Brenda, dar vėliau Briusas) Reimer 1965 m. Kanadoje gimė berniuku. Vėliau jo vyriški išoriniai lytiniai organai buvo sunaikinti chirurgiškai ir berniukas buvo auginamas kaip mergaitė. Tačiau paauglystėje vyriškoji prigimtis prasiveržė ir tėvai galų gale atskleidė sūnui baisią jo sužalojimo paslaptį. Moterimi bandytas paversti vyras susigražino savo lyti, ir netgi buvo susituokęs, bet galų gale nusižudė.
Paplaukiojęs baseine, vėl grįžau į pirtį. Išėjus laukė dar vienas siurprizas: toje pačioje vietoje sėdėjo dabar jau tikra gal 9 metų mergaitė ir ... krapštė ir taip jau nuo krapštymo paraudusią savo putę. Tėvams su galvose švilpaujančiais tolerancijos vėjais net į galvą neatėjo sudrausti. Nors gal jie taip tolerantiškai mergaitę ruošia prostitutės ar pornoaktorės karjerai.