Apr 01, 2010 10:59
Susisiekė kartą su manim Kalnapilio reklamos atstovai ir sako: ar norėtumei, tamsta, alaus naujo paragauti? Na aš, kaip kuklus lietuvaitis, mėgstantis įvairiausius gaiviuosius gėrimus, iš karto sakau, kad beabejaus, tiktais ką už tą alų man po to daryt reikės? Nieko, sako anys, tiktais po to parašinėti į savo žurnalą šio bei to, alų tą naująjį paminėti, reklama bus. O jeigu man nepatiks, aš gi nemeluosiu, parašysiu kaip yra, ar tinka jumims toksai variantas, klausiu? Viskas puiku, sako jie, viskas gerai, tik tu, tamstele, ragauk ir rašyk.
Na ką, galvoju, alų aš mėgstu, o nemokamo alaus, kaip žinia, skonio savybės automatiškai pagerėja. Maniau, gausiu aš tą puslitriuką, išragausiu, parašysiu ką nors. Viskas ore.
Ir štai vakar privažiuoja pas mane prie darbo mašinėlė, kažkas tarpinio tarp furos ir dengto Kamazo. Iššoka iš jos vairuotojas, manęs klausia, a jumi sulčių ar alaus žadėjo? Hmm (geras klausimas) na, sakau, alaus jeigu galima. Jokių problemų, va padedi parašą, imk prekę ir čiuožk iš čia. Va taip tiesiog, imk ir čiuožk. Taip ir padariau. Tiktais alaus tai ne puslitriukas. Ir netgi ne bambalis. Visą dėžę naujojo alelio dosnieji kalnapilistai įteikė. 20 butelių. Tiesiog taip, už ačiū ir gražias akis.
Ir dabar jau kaip ir reikėtų išbalansuoti ant tos plonos ribos. Iš vienos pusės, dėžė alaus kaip ir įpareigoja. Iš kitos, o jeigu ten prastas alus? Kaip bus? Nors, kai pagalvoji, na dar neteko tokio alaus ragauti, kad būtų jau visai neįmanoma jo gerti. Ypač nemokamo. Tas, kur vieną kartą "Kolegose" gėrėm su vandens ir skalbimo miltelių priemaiša juk nesiskaito, ane?
Taigis vakar sėdau po darbo, ramiai taip išdegustavau ketvertą buteliukų. Alus, beje, vadinasi "Kaštonų", arba jeigu pilnai "Kaštonų spalvos". Kalnapilis jį vadina eliu, tipo "ale" jeigu angliškai.
Na, pirmas įspūdis toks: alus tamsus, puta tiršta ir gausi, pilasi gerai ir iš vaizdo kažkiek primena porterį. Todėl ragaudamas kaip jau ir tikiesi tos saldumos, klampumos, sodraus sunkaus skonio. O realiai tai alus toks lengvokas, pasakyčiau. Apynių, jeigu jų ten yra, praktiškai nesijaučia. Kvapas malonus salyklinis, paskrudintų miežių. O skonis tai visai lengvas. Nepasakytum net, jog čia tamsus alus, jeigu užrištom akim ragautum. Net nežinau, su kuo čia jį galima palyginti. Man jis panašiausias į vieną tokį, kurį kažkada seniai studentaudami gerdavom Kaune, iš vietinės Stumbro daryklos, "Stumbro tamsus" vadinosi. Irgi toks pats pakankamai lengvas, be šviesiems būdingesnės rūgštelės. Reklamuoja, kad jis "ypatingo salstelėjusio skonio", bet kažkaip nelabai pajutau kažką ypatingo. Su kaštonais skonis nieko bendro neturi, bet spalva tai taip, panaši.
Kodėl jie tą alų tokį lengvą pagamino, tokio sunkiai apčiuopiamo skonio? Greičiausiai, kad nesustotum po pirmo butelio. Aš ir nesustojau. Į antrojo pabaigą skonis pagerėjo, o į trečiojo pabaigą, pradėjus užsikandinėti įvairia rūkyta mėsa irgi ruginiais "čipsais", ir visai normaliai. Nėra tokio sunkaus, kaip čia pavadinus, "poskonio", kaip nuo kokio porterio, kurio išgėrus butelį antro kažkaip nebesinori.
Reziumuojant - normalus alus, bet skirtas daugiau ką nors užsigerti, o ne gerti patį vieną. Prie maisto, užsigerti kokius nors cepelinus su spirgais turėtų tikti. Netgi, sakyčiau, toks "moteriškas" alus. Šiaip gerti yra ir geresnių pasirinkimų, bet karštą dieną tiks ir toks.
Ir ne, nesumelavau. Nė trupučio. :{)