Sudiev, Lietuva, man linksma buvo...
Nežinau ką išskrendantys dainuoja dabar, bet XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje tai buvo lietuvių atsisveikinimo su Tėvyne daina. Išeivių-emigrantų, į carinę kariuomenę ir I pasaulinio karo skerdynes mobilizuotų, į tremtį vagonais išvežamųjų... Net savižudžių paliktuose rašteliuose pasitaikydavo populiariausia šios dainos eilutė...Kai kur nurodoma, jog žodžiai "tautos", kitur - A. Baranausko ((publikavusio dainos tekstą kaip sudėtinę dainų rinkinio-poemos "Kelionė Peterburkan" dalį dar 1859-aisiais).
Daugel kur minima, ji palikdavo sukrečiantį įspūdį tiek liekantiems, tiek išvykstantiems. Neteko girdėti kokia jos melodija, bet turėtų būti įsimintina, jei ją be problemų iškart pasigaudavo ir uždainuodavo dešimtys lietuvių.
Raimundas Jucius dėka pagaliau pamačiau visą jos tekstą (reikia pasakyti anksčiau specialiai neieškojau, bet vis ketindavau), 1914 m. leidinyje "Dievas ir Tėvynė".
Ilgai neieškojus - keletos šios dainos paminėjimų:///
Sudiev, Lietuva!
Man linksma buvo
Gyvent tavo šalelėj... -
staiga viename vežime, išvažiuodami iš miestelio, uždainavo keli vyrukai; tuojau jiems pritarė kiti, ir bent kelios dešimtys vežimų ėmė paskui juos traukti atsisveikinimo dainą... Dėdelę pakratė šiurpulys, pradėjo springti ašaromis ir, greit sugrįžęs prie ratų, ėmė kinkyti arklius.
///
arba:
///
Taigi ir paskutinis trėmimas nelabai senelį gąsdino, tik kad metai ne tie ir sveikata ne ta. Važiuojant per Kazlų Rūdą, kur gyveno jo sesuo, senelis pasakė „Sudiev, sesele, trečią kartą mane į Rusiją veža, dabar tai jau negrįšiu". Ir uždainavo:
Sudiev, Lietuva, man linksma buvo
Gyvent tavoj šalelėj,
Širdy man skaudu ir graudu,
Svetimon važiuojant.
///
arba
///
Lapkričio 7 d. 9 val. vakaro Šiaulių katalikų kapinėse rastas pasikoręs vyras 25 m. amžiaus. Jo asmenybė nežinoma, nerasta jokių dokumentų asmenybei įrodyti, ir laišką parašė, bet nepasirašė. Laiškas baigiamas „Sudiev, Lietuva, man linksma buvo“. (Rytas. 1935 m. lapkričio 13 d., 8 p.)