Ką gi, sudie Herkau...
Et, jau iš ryto, lėtam internetui užkraunant portalo puslapius akies krašteliu pamačiau Antano Šurnos foto ir per sekundės dalį supratau, kas nutiko. Kas neišvengiama anksčiau-vėliau, bet visvien visad skaudu.
Herkus Mantas išėjo.
Vienas ryškiausių mano vaikystės kino veidų, ko gero geriausio (man) lietuviško istorinio filmo žvaigždė, leidusi, ne mažiau nei P. Tarasenkos "Pabėgimas" kažkuo ir kažkiek pajausti, tegul tik įsivaizduojant, tos žilos senosios pagoniškos Lietuvos, kruvinoj mėsmalėj susikibusios su atėjūnais, didybę. Taip, ir Prūsijos, bet regint beviltišką prūsų kovą visad prieš akis matydavai ir lietuvišką "sėkmės istoriją". O taip pat - kiek vos per plauką buvome nuo panašios lemties.
Banalu būtų rašyti apie kitus, ne mažiau reikšmingus, gal reikšmingesnius, kai kam įspūdingesnius vaidmenis. Tiesiog nuvirto dar vienas senųjų scenos girių ąžuolas. Lengvos kelionės kažkur.