![](https://lh6.googleusercontent.com/-J5gUP08Kwhw/UPxtz3_2A9I/AAAAAAAAFnM/Nj-trmmDZzk/s400/valstybes%2520apdrausta.jpg)
![](https://lh4.googleusercontent.com/-asgvM30Y7m0/UPxtzwNsMJI/AAAAAAAAFnI/P26NjslQI9I/s288/valstybes%2520apdrausta%252002.jpg)
Prarūdijęs, bet pergyvenęs karą ir sovietmetį smetoninis draudimo žemklas ant šimtamečio mano močiutės namo Mažintų kaime.
Iš to namo mano seneliai-proseneliai ir mano mama "išvažiavo" į Sibirą, čia sugrįžo (nebe visi). Tas ženklas, aišku, girdėjo klyksmus ir šaudymus netolimam miške, kur pražuvo Batakių ir Skaudvilės žydai. Girdėjo ir kolchozo traktorių burzgezį (gretimoje Ančios upėje buvo ir tebėra brasta, sunkioji technika pravažiuoja, o viduvasariu, upei nusekus - ir lengvoji).
O ženklas tebekybo.
Gerai draudė smetoniškoji Lietuva, a?
Šiandien lakštą draudimo bendrovės teišduoda, o tais laikais, va, nepagailėdavo ir metalinio ženklo ant namo. Tie laikai...
Apie juos, veikiausiai, knygų mugėje bus ir maniškė knyga "Apelsinų kontrabanda ir kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą".
Ten nemažai įdomybių smalsiam žmogui. Tikiuosi nebus ypatingai brangi.