O iš tikrųjų tai šiandien man visai norėjosi pateikti smetoniškos (1934-ųjų) kalbos valandėlės gabaliuką.
Iš agronomo A. Gilvydžio pamokymų "Ūkininko patarėjuje".
Labai smalsu matyti, kurie daigai kalboje prigijo, kurie atrodo iš viso kažkokie mutantai, o kurie...
Štai "lauro lapus" kažkada vadino "babkavi lapai". O va "baravyką" aukščiau minėtas agronomas siūlo pervadinti į "storkotį", che, che... "konfitūrą" sėkmingai išnaikino ir įdiegė "uogienę", kurapka, manding išliko kurapka, negirdėjau "slampa" jos vadinant.
O ir šiaip - nugriebęs laiko, gerdamas pietinę arbatą, mieliau vartau smetonišką "delfį" - kažkaip įdomiau, arčiau žemės, problemos suprantamesnės (ir linksmesnės).
Štai žinutė apie tai kas nutiko vienam žydeliui, perinusiam žąsiukus. Ir apie laaabai piktą, kartis linkųsį, žmogelį. Gi kitoje - baisimasi Raudondvario negyvų varnų plantacijomis.
Čia pat pranešama apie sunkaus būdo eržilo paiešką ir lakiojančius škėrius. Apie laaabai keistą žaibą.
O ten skubus pranešimas apie plėšikėlius, kurie (redkacija net išskyrė) - apiplėšę teisėjų pilną automobilį, bandė juo nuvažiuoti, sėdėdami "teisėjams ant kelių".
Jau matyti artėjančio rudojo maro aidai. Ir greta - sakyčiau, ganėtinai taiklus tekstas apie žmonių gyvenimą sovietų Rusijoje.
Skelbimukai irgi ne visai tokie, kokius esame pratę matyti.
Koks ten projektas yra - "Burbulas" berods, kur dalyvius išlaiko uždarę savaitę vienkiemy, o po to tie turi atspėti kur išgalvoti spaudos pranešimai, o kurie tikrai buvo paskelbti. Vat man būtų įdomus variantas, kur laidos herojus turėtų atrinkti - kurie šių dienų, o kurie smetoniški pranešimai.