Karosas, savaitgalis, BG
Su sąlyga (© berods
popas), kad pavasario saulei nušvitus meiliai, nusprendžiau peržiem apsnūdusiai mūsų katei (Katitei!) Bagirai įpūsti kiek sveiko agresyvumo, pažadinti medžioklės instinktus - nupirkau Kalvaruijų turguje jai gyvą karosą.
("Kas žaisis?", - paklausė pavargusi, bet linksma pardavėja, žvejodama man karosą iš didelio vandeningo dubens.
"Katė" (Katite!), - nelabai leidausi į kalbas aš.
"A. Šitos ėda. Litas penki." - baigė pokalbį parduodančioji.)
Karosas, kol basčiausi po turgų (pirkau naujausią "Mir fantastiki" - su Miyadzakio plakatu iš "Totoro", pirkau geros "šinkos", svogūnų laiškų, ridikėlių, pasiklausinėjau dėl abrikosų-persikų-nektarinų sodinukų kainų (po 25 Lt., veda jau antrais metais, latviški), dėl aviečių (siūlė kažkokias geltonas, gyvenime neesu valgęs geltonų aviečių, pasaulis ritasi velniop, tuoj mėlynas avietes kramsnosim)
...taigi, kol basčiausi karosas nenustipo (to ir nesitikėjau), o tėkšteltas virtuvėje ant grindų, atsakydamas, ėmė vartytis ir taip pat gličia uodega vanoti grindis.
Bagira, iki tol abejingai stebėjusi ką traukiu iš maišelio - liuoktelėjo nuo palangės, apdaužė karosą letena ir... ėmė gyvą ėsti.
Sugriaužusi iki pusės, paliko ir bandė kaulyti dar ko nors, bet negavusi grįžo ir sudorojo žuvį, palikdama tik galvą. Iškruvino ir prižvynavo man visas grindis.
Kas dar - daug skanavau (daugiausia Drėmos "Dingusį Vilnių" - vieną tokią chaltūrėlę užbaiginėju, tai renku iliustracijas) .
Morališkai nusiteikinėjau ploti pusę tūkstančio už 9 unikalias istorines iliustracijas iš vieno vokiečių kolekcionieriaus (nusisikanavęs perparduosiu - jau turiu pirkėją - Muitinės muziejų).
Viriausi Upaskicho pupelių sriubą su dešrelėm, porakart paslampinėjau paneriu, Žirmūnų "Iki" (Minskas) sutikau nulinę krakadylą (
krakadyla0), perkančią saldų "Dvaro" alų ir kažkokį karbo.. karbi..žodžiu kažkokį mandrą kraiką savo katinų gaujai (nemanykit - palydėjai ir net panešiau ekologišką jos rankinę)..
Sėdau ant adatos - dar vieno labai neblogo 14-serijinio rusų detektyvinio serialo "Likvidacija" (apie 1946-ųjų kovas su Odesos gaujomis, labai primena gerąja prasme "Nusikaltimo vietos pakeisti negalima").
Serialą turiu gal jau kokį pusmetį, bet žiūrėjau į jį skeptiškai, kol vienas, gero skonio žmogus nepasakė, jog - superinis daiktas.
Gavau tris knygas ("Aukštaitijos partizanų prisiminimai" VI tomas, Kauno istorijos metraštis (8), o skaitytos.lt emisaras man parūpino ilgai medžiotą G. Isoko "Lietuvos girių ir medžioklės istoriją"), skaičiau daug fantastikos (beveik suvartojau porą numeriukų žurnalo "Jesli").
Toks buvo savaitgalis.
O balandžio 15-ąją, jei kas nežinot - į Lietuvą, kaip visuomet pavasariais, atvažiuoja Boria. BG.
Naujoje grupės „Akvarium“ programoje - aistra, romantika ir kosminė energija
Būtinai eisim, juk sako (žmonės nemeluos!), kad koncerto metu tamtamus muš net du būgnininkai.
popas), kad pavasario saulei nušvitus meiliai, nusprendžiau peržiem apsnūdusiai mūsų katei (Katitei!) Bagirai įpūsti kiek sveiko agresyvumo, pažadinti medžioklės instinktus - nupirkau Kalvaruijų turguje jai gyvą karosą.
("Kas žaisis?", - paklausė pavargusi, bet linksma pardavėja, žvejodama man karosą iš didelio vandeningo dubens.
"Katė" (Katite!), - nelabai leidausi į kalbas aš.
"A. Šitos ėda. Litas penki." - baigė pokalbį parduodančioji.)
Karosas, kol basčiausi po turgų (pirkau naujausią "Mir fantastiki" - su Miyadzakio plakatu iš "Totoro", pirkau geros "šinkos", svogūnų laiškų, ridikėlių, pasiklausinėjau dėl abrikosų-persikų-nektarinų sodinukų kainų (po 25 Lt., veda jau antrais metais, latviški), dėl aviečių (siūlė kažkokias geltonas, gyvenime neesu valgęs geltonų aviečių, pasaulis ritasi velniop, tuoj mėlynas avietes kramsnosim)
...taigi, kol basčiausi karosas nenustipo (to ir nesitikėjau), o tėkšteltas virtuvėje ant grindų, atsakydamas, ėmė vartytis ir taip pat gličia uodega vanoti grindis.
Bagira, iki tol abejingai stebėjusi ką traukiu iš maišelio - liuoktelėjo nuo palangės, apdaužė karosą letena ir... ėmė gyvą ėsti.
Sugriaužusi iki pusės, paliko ir bandė kaulyti dar ko nors, bet negavusi grįžo ir sudorojo žuvį, palikdama tik galvą. Iškruvino ir prižvynavo man visas grindis.
Kas dar - daug skanavau (daugiausia Drėmos "Dingusį Vilnių" - vieną tokią chaltūrėlę užbaiginėju, tai renku iliustracijas) .
Morališkai nusiteikinėjau ploti pusę tūkstančio už 9 unikalias istorines iliustracijas iš vieno vokiečių kolekcionieriaus (nusisikanavęs perparduosiu - jau turiu pirkėją - Muitinės muziejų).
Viriausi Upaskicho pupelių sriubą su dešrelėm, porakart paslampinėjau paneriu, Žirmūnų "Iki" (Minskas) sutikau nulinę krakadylą (
krakadyla0), perkančią saldų "Dvaro" alų ir kažkokį karbo.. karbi..žodžiu kažkokį mandrą kraiką savo katinų gaujai (nemanykit - palydėjai ir net panešiau ekologišką jos rankinę)..
Sėdau ant adatos - dar vieno labai neblogo 14-serijinio rusų detektyvinio serialo "Likvidacija" (apie 1946-ųjų kovas su Odesos gaujomis, labai primena gerąja prasme "Nusikaltimo vietos pakeisti negalima").
Serialą turiu gal jau kokį pusmetį, bet žiūrėjau į jį skeptiškai, kol vienas, gero skonio žmogus nepasakė, jog - superinis daiktas.
Gavau tris knygas ("Aukštaitijos partizanų prisiminimai" VI tomas, Kauno istorijos metraštis (8), o skaitytos.lt emisaras man parūpino ilgai medžiotą G. Isoko "Lietuvos girių ir medžioklės istoriją"), skaičiau daug fantastikos (beveik suvartojau porą numeriukų žurnalo "Jesli").
Toks buvo savaitgalis.
O balandžio 15-ąją, jei kas nežinot - į Lietuvą, kaip visuomet pavasariais, atvažiuoja Boria. BG.
Naujoje grupės „Akvarium“ programoje - aistra, romantika ir kosminė energija
Būtinai eisim, juk sako (žmonės nemeluos!), kad koncerto metu tamtamus muš net du būgnininkai.