čia ir dabar
Kaip man norisi rašyti čia. Ir iš vis man norisi rašyti. Deja, ne tai ką reikia... Galvoje tūkstantis ir viena mintis, o laiko joms sudėlioti nėra.
Labai pasiilgau nuoširdumo žmonėse. Ir atvirumo. Grožiui, jausmams ir vienas kitam. Kodėl mes tiek daug sau meluojame?
Prieš porą savaičių stovėjau kryžkelėje. Tarp dviejų gyvenimų. Tarp čia ir Vilniaus. Ir pasirinkau. Galutinai.
Supratau, kad gal tik man ir tebėra svarbūs kai kurie žmonės, o aš svarbi jau visai kitiems. Bet kartais sunku būna tą sau pripažinti. Meluoju, juk sakiau. Bet savo ateitį aš kursiu čia. Per daug ilgas kelias buvo nueitas, kad viską atiduoti dėl sentimentų, nostalgijos ar prisiminmų, gyvenančių mano galvoje. Bet aš laiminga, nes tiesiog gera jų šitiek daug turėti.
O saulėje tirpsta nesuvalgyti karameliniai ledai. Saldi nuodėmė. Kaip kad ir melas sau.
Labai pasiilgau nuoširdumo žmonėse. Ir atvirumo. Grožiui, jausmams ir vienas kitam. Kodėl mes tiek daug sau meluojame?
Prieš porą savaičių stovėjau kryžkelėje. Tarp dviejų gyvenimų. Tarp čia ir Vilniaus. Ir pasirinkau. Galutinai.
Supratau, kad gal tik man ir tebėra svarbūs kai kurie žmonės, o aš svarbi jau visai kitiems. Bet kartais sunku būna tą sau pripažinti. Meluoju, juk sakiau. Bet savo ateitį aš kursiu čia. Per daug ilgas kelias buvo nueitas, kad viską atiduoti dėl sentimentų, nostalgijos ar prisiminmų, gyvenančių mano galvoje. Bet aš laiminga, nes tiesiog gera jų šitiek daug turėti.
O saulėje tirpsta nesuvalgyti karameliniai ledai. Saldi nuodėmė. Kaip kad ir melas sau.