Egzaminai 1947 metais išryškino nesovietines tendencijas Klaipėdos gimnazijose
Pirmais pokario metais švietimo sistemai įšūkių netrūko. Keitėsi programos, neliko dalies mokytojų, kas žuvo, kas pasitraukė į vakarus, ką pavežė į rytus, o kam tiesiog neleido dėstyti mokykloje… Visgi švietimas teikė nemažai galimybių prisitaikyti prie sovietinės santvarkos ir jaunimas siekė mokslo. Kliūčių tam netrūko. Siekiant mokslo reikėjo gerai mokytis, o jei nebuvo mokytojo ir dalykas nebuvo dėstomas?
Būtent tokią situaciją 1947 metų balandžio 27 dieną aprašė „Raudonasis Švyturys“ Nr. 99 feljetone „Biznis“. Situacija nelinksma. Klaipėdos trečioje gimnazijos 5 klasėje iš dvidešimt mokinių tik trys anksčiau mokėsi anglų kalbos. Mokytoja Brazdeliūnaitė negalėjo ar nenorėjo per vienus metus praeiti kelių metų kurso, o ir laiko tam nelabai buvo. Mokiniai baiminosi, kad neišlaikys egzamino. Egzaminai artėjo ir mokytoja pasiūlė norintiems privačias pamokas po 50 rublių už pamoką. Egzaminai, artėjo mokiniai gal nenorėjo, o greičiausiai neišgalėjo mokėti už mokslą. Kažkas pasiskundė ir gimė feljetonas.
Po feljetono birželio 20 dienos numeryje sureagavo švietimo skyrius. Mokytoja Bruzdelynaitė gavo griežtą papeikimą. Nevisai aišku kodėl mokytojos pavardė abejuose publikacijose skiriasi. Gal tiesiog niekam tai nebuvo svarbu. Egzaminas jau buvo pasibaigęs. Ar jį išlaikė vienintelė feljetone paminėta mokinė R. Kiekštaitė neaišku. Šiaip ar taip tas įskundimas anglų kalbos žinių gimnazijos penktokams jau nepridėjo. Nors sprendžiant iš žemiau aprašytų dalykų, kurso nežinojimas tais laikais nebuvo kliūtis gauti patenkinamą pažymį.
Pirmos gimnazijos ketvirtokams laikiusiems geografijos egzaminą 1947 birželio 18 dieną „Raudonasis Švyturys“ Nr. 139 smarkiai kliuvo nuo laikraščio korespondento L. Būdavo už geografijos nežinojimą, bet visi jie gavo teigiamus pažymius. Straipsnyje „Per egzaminus daug kas paaiškėja“ rašoma, kad prastos mokinių žinios atspindi žemą dėstymo lygį. Itin įdomus mokinės Zubaitės egzamino aprašymas:
„-valsčiai skirstosi į seniūnijas. Seniūniją valdo seniūnas, valsčių - valsčiaus viršaitis, - žeria egzaminamoji.
- Atpraskite nuo tų „viršaičių“, pirmininku reikia vadinti, - pataiso komisija.
Štai mokytojas ištaisė! Tarp „viršaičio“ ir „pirmininko“ jo nuomone, tik ištarime skirtumas, o šiaip viskas tvarkoj. Apie darbo žmonių tarybas ir komitetus, atrodo, ir mokytojas nežino...“
Panašu kad nei Zubaitė, nei jos mokytojas nebuvo sovietiniais aktyvistais. Gerai dar, kad laikraščio korespondentas nepadarė jų „liaudies priešais“, nors riba tais laikais buvo trapi.
Būtent tokią situaciją 1947 metų balandžio 27 dieną aprašė „Raudonasis Švyturys“ Nr. 99 feljetone „Biznis“. Situacija nelinksma. Klaipėdos trečioje gimnazijos 5 klasėje iš dvidešimt mokinių tik trys anksčiau mokėsi anglų kalbos. Mokytoja Brazdeliūnaitė negalėjo ar nenorėjo per vienus metus praeiti kelių metų kurso, o ir laiko tam nelabai buvo. Mokiniai baiminosi, kad neišlaikys egzamino. Egzaminai artėjo ir mokytoja pasiūlė norintiems privačias pamokas po 50 rublių už pamoką. Egzaminai, artėjo mokiniai gal nenorėjo, o greičiausiai neišgalėjo mokėti už mokslą. Kažkas pasiskundė ir gimė feljetonas.
Po feljetono birželio 20 dienos numeryje sureagavo švietimo skyrius. Mokytoja Bruzdelynaitė gavo griežtą papeikimą. Nevisai aišku kodėl mokytojos pavardė abejuose publikacijose skiriasi. Gal tiesiog niekam tai nebuvo svarbu. Egzaminas jau buvo pasibaigęs. Ar jį išlaikė vienintelė feljetone paminėta mokinė R. Kiekštaitė neaišku. Šiaip ar taip tas įskundimas anglų kalbos žinių gimnazijos penktokams jau nepridėjo. Nors sprendžiant iš žemiau aprašytų dalykų, kurso nežinojimas tais laikais nebuvo kliūtis gauti patenkinamą pažymį.
Pirmos gimnazijos ketvirtokams laikiusiems geografijos egzaminą 1947 birželio 18 dieną „Raudonasis Švyturys“ Nr. 139 smarkiai kliuvo nuo laikraščio korespondento L. Būdavo už geografijos nežinojimą, bet visi jie gavo teigiamus pažymius. Straipsnyje „Per egzaminus daug kas paaiškėja“ rašoma, kad prastos mokinių žinios atspindi žemą dėstymo lygį. Itin įdomus mokinės Zubaitės egzamino aprašymas:
„-valsčiai skirstosi į seniūnijas. Seniūniją valdo seniūnas, valsčių - valsčiaus viršaitis, - žeria egzaminamoji.
- Atpraskite nuo tų „viršaičių“, pirmininku reikia vadinti, - pataiso komisija.
Štai mokytojas ištaisė! Tarp „viršaičio“ ir „pirmininko“ jo nuomone, tik ištarime skirtumas, o šiaip viskas tvarkoj. Apie darbo žmonių tarybas ir komitetus, atrodo, ir mokytojas nežino...“
Panašu kad nei Zubaitė, nei jos mokytojas nebuvo sovietiniais aktyvistais. Gerai dar, kad laikraščio korespondentas nepadarė jų „liaudies priešais“, nors riba tais laikais buvo trapi.