Jonas Noreika apskrities viršininko kronika (pabaiga)
Šioje Jono Noreikos "dienoraštyje" sudarytame iš jo rašytų ar tvasrkytų dokumentų apimamas laikotarpis pi Žagarės geto išžudimo iki žudynių Ilgosios Lovos miške, po kurių Šiaulių apskrityje neliko legaliai gyvenančių žydų. Šis dienoraštis atspindi J. Noreikos indėlį į Lietuvos žmonių, žydų ir nežydų persiekiojimą tuo kruvinu laikotarpiu, kai J. Noreikai pava;džioje teritorijoje buvo išžudyti žydai. Iš dokumentų matosi, kad J. Noreika buvo linkęs represijas plėsti. Nelikus žydų J. Noreika toliau dirbo nacių režimo represiniam aparatui. Dokumentų tai rodančių yra, bet tam reikėtų jau didesnės apimties darbo.
Pastatas kuriame dirbo Noreika
1941 m. spalio 7 diena Įsako Kuršėnų policijos nuovados viršininkui, paimti sovietų valdžios parduotas karves ir gražinti savininkui, Atsisakiusius, paklusti - grasina nubausiąs. Dokumentas su Holokaustu nesusijęs, bet rodo, kad Noreika turėjo galią įsakinėti policijai ir bausti žmones. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.2,l.420
1941 m. spalio 8 diena Noreika dalyvauja apskričių viršininkų ir burmistrą pasitarime pas K. Gewecke Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.1,l.329
1941 m. spalio 9 diena Nurodo Papilės viršaičiui iš žydų turto duoti baldus ir drabužių „bolševikų nukankinto politinio kalinio šeimos narei“ mokytojai Gužasuskaitei. Mokytoja Bronė Gužauskaitė buvo Rainiuose nukankinto Prano Gužausko sesuo. Pranas Gužauskas Telšiuose dirbo apskrities hipotekos įstaigos vedėju. Buvo patriotinių, katalikiškų organizacijų - Šaulių sąjungos, Jaunosios Lietuvos, Švč. Jėzaus širdies brolijos - narys. P. GužauskasJ dar prieš karą Papilėje nusipirko ūkelį kur ir ketino persikelti su mama ir seserimi. Persikėlė tik sesuo ir mama. Kodėl Bronei Gužauskaitei prireikė žydų turto - nėra aišku. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.2,l.434 .
1941 m. spalio 11 diena Šiaulių valsčiaus į Šiaulių getą perkelto Chaimą Rosienskio liudijimą perduoda Šiaulių miesto įgaliotiniui žydų reikalams . Kuo vertėsi ir kur gyveno tas žmogus iki karo sužinoti nepavyko. Per gyventojų surašymą 1942 metų gegužę Šiaulių geto sąrašuose jo jau nebebuvo. Tikėtina, kad jis žuvo. J. Noreika prisidėjo prie jo žūties. Holokaustas. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.2,l.447 .
Iš Šiaulių valsčiaus gauna perkeltų į Šiaulių getą Peisacho Šafranskio ir Abromo Gordono liudijinmus. 1942 netų kalinių sąrašuose tokie vardai yra. Abu gyveno Ginkūnų gatvė 4. P. Šafranskis buvo gimęs 1902.05.04 prie amato užrašytas rusiškas žodis „zagatovščik“ kas galėtų reikšti žaliavos supirkėjas. Turėjo pradinį išsilavinimą. Gete dirbo kroviku Pienocentre, Abromas Gordonas buvo jaunesnis, gimęs 1921.10.05 Gyveno tėvų Judelio ir Mirijam šeimoje kartu su broliu Moteliu ir seserimi Ester. Buvo vyriausias sūnus, baigęs technikos mokyklą. Dirbo muilo fabrike techniku. Tolimesnis jų likimas man nėra žinomas. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.2,l.448 .
1941 m. spalio 13 diena Perduoda apskrities valdybai vokiečių nurodymą rinkti nuomos pinigus už nacionalizuotus namus į atskirą sąskaitą ir apskrities viršininkui leidus atlikti tų namų remontą. Dokumentas aiškiai atskleidžia būdą, kaip Noreika perduoda pavaldiniams vokiečių nurodymus. Kadangi didelė dalis namų buvo atimti iš žydų - tai susiję su Holokaustu. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.1,l.344 .
1941 m. spalio 14 diena Nurodo Žagarės burmistrui perduoti Žagarės medikų daiktus gydymo įstaigų reikmėm. Dokumentas susijęs su Holokaustu ir spalio 2 dieną įvykdytomis žudynėmis. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.2,l.451 .
1941 m. spalio 15 diena Perduoda vokiečių administracijos nurodymą p[ardavinėti konfiskuotus žydų daiktus per specialias komisijas sudarytas apskrities viršininko ir nurodo pulkininkui Baniui vykdyti. Rašte pulkininko vardas nenurodytas. Buvo du pulkininkai broliai Baniai. Jackus sovietų suimtas mirė Norilsko lageryje 1943 metais. Šiaulių apskrities viršininko įstaigoje dirbo pulkininkas Aloyzas Banys. Karo pabaigoje pasitraukęs į Vokietiją. Iš ten persikėlė į JAV, vedė, Stamforde Konektikuto valstijoje turėjo nusipirkęs namuką. Kur mirė 1966 metais. Dokumentas rodo, kad J. Noreika savo pavaldinį A. Banį įtraukė į Holokaustą. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.2,l.456 .
1941 m. spalio 18 diena Nurodo Kuršėnų viršaičiui aprūpinti policininką Matą Geinį baldais. Dokumente nenurodyta, kad baldai žydų, bet tuo metu viršaičio žinioje kitokių baldų būti negalėjo. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.2,l.1158 .
Paveda jau minėtam pulkininkui Aloyzui Baniui „žinoti ir vykdyti“ Apygardos komisaro nurodymus perimti žydų, politinių partijų, bedievių ir anglikonų kultūrines vertybes. Dokumentas rodo dalyvavimą tiek Holokauste, tiek kultūros niokojime. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.1,l.379 .
1941 m. spalio 21 diena Paskiria Ipolitą Dalangauską Šiaulėnų viršaičiu vietoje Prano Želvyčio dėl kurio veiksmų apygardos komisarui buvo pasiskundę žmonės. Skundo neturime. Idomu, kad prie paskyrimo yra nurodymas prisistatyti apygardos komisarui. To pageidavo vokiečiai. Archyviniai dokumentai LCVA f. R1099, a.1,b.2,l.543 ir LCVA f. R1099, a.1,b.9,l.97 .
1941 m. spalio 22 diena Nurodo iškraustyti naujakurius iš Budų ūkio ir perduoti ūkį paskirtam valdytojui. Dokumentas rodo, apie apskrities viršininko įsitraukimą į represijas prieš gyventojus ne žydus. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.2,l.538 .
1941 m. spalio 23 diena Patvirtina Kriūkų viršaičio sprendimą Išnuomoti Šmelerio Leizerovičiaus namą girininkijai. Dokumentai rodo tam tikras įtampas kylančias vykdant Holokaustą, t. y. dalinantis žydų turtą. Archyviniai dokumentai LCVA f. R1099, a.1,b.2,l.489 ir 490 .
1941 m. spalio 27 diena Siūlo Apygardos komisarui iš pareigų atleisti Žagarės burmistrą Silvestrą Rakštį ir paskirti Liudą Krupšą. Tikėtina, kad S. Rakštys buvo atleistas nes nepajėgė tvarkingai perimti išžudytų žydų turto. Žudynes lydėjo kelias dienas trukęs šaudytojų plėšikavimas, po kurio didesnė dalis žydų turto tiesiog dingo. Gal būt dėl to S. Rakštys savivaldybės turimą turtą perdavė ne L. Krupšui, o vokiečiui Mantoffeliui. Dokumentas rodo, kad J. Noreika keitė savivaldos pareigūnus vokiečių naudai. Archyviniai dokumentai LCVA f. R1099, a.1,b.9,l.141 ir 118 .
1941 m. spalio 29 diena J. Noreika nurodo parūpinti kiek reikia Hitlerio portretų, reaguodamas į Kubiliūno raginimą „pagerbti Vokietijos vadą ir Lietuvos išlaisvintoją iš bolševikų ir žydijos vergijos“. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.1,l.401 .
Šiaulių kalėjimo viršininkui Virkučiui atsako duoti radijo aparatų, nes jie yra apygardos komisaro žinioje. Iš žydų atimtus radijo aparatus lietuviška administracija buvo išsidalinusi. Paskui H.Gewecke davė nurodymus tuos aparatus surinkti ir perduoti jam. Šiaulių apskrities tokių dokumentų neišliko, bet jų yra tarp Telšių apskrities viršininko dokumentų. Dokumentas įdomus nes rodo, kad Noreika spalio pabaigoje jau negalėjo savo nuožiūra dalinti žydų turto. Svarbu ir tai, kad dokumentas rodo galimą Noreikos ir Virkučio bendradarbiavimą dalinantis žydų turtą. Būtent Virkučio deportacijos byloje yra daug kontroversijų sukėlęs tėvo Borevičiaus liudijimas apie J. Noreiką. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.2,l.1162 .
1941 m. spalio 31 diena Perduoda Feigės Rabinavičienės, Idos Michailienės, Šeinos Siusterienės ir Ester Zelekovičiūtės dokumentus Šiaulių burmistrui, nes jos perkeltos į Šiaulių getą. Senutė (1869 metų gimimo) Fanny Rabinavičienė gete glaudėsi su seserimis Marja ir Dora Krūmų gatvė 9. Idos Michailienės, Šeinos Siusterienės per surašymą 1942 metų gegužę gete jau nebebuvo… Ester Zelikovičiūtė Skuode 1922 metais gimusi mergina savarankiškai (nurodyta, kad ji šeimos galva) gete gyveno Vilniaus gatvė 89, vidurinę mokyklą baigusi mergina dirbo skalbėja. Dokumentas rodo, kad J. Noreika galimai prisidėjo prie I. Michailienės ir Š. Siusterienės žūties. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.2,l.1159 .
1941 m. lapkričio 4 diena Užklausia Gruzdžių viršaičio, kad valdo sovietų išvežto Aleksandro Šalkovskio ūkį Šakynoje. Dokumentas rodo J. Noreikos „rūpestį“ bešeimininkiu turtu. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.2,l.705 .
1941 m. lapkričio 6 diena Policijos vadui praneša apie Užvenčio nuovados policininkų girtavimą ir siūlo policininkus atleisti, arba perkelti kitur. Dokumentas rodo J. Noreikos kišimąsi į policijos kadrų ir drausmės reikalus. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.2,l.719 .
1941 m. lapkričio 8 diena Atsiskaito apygardos komisarui, kad atleido Linkuvos viršaitį Petrą Belecką ir prašo leidimo į tą vietą paskirti Feliksą Niaurą. Nežinia dėl ko buvo atleistas Petras Beleckas. Šis žmogus nuo liepos pradžios vadovavo Linkuvos pagalbinės policijos būriui sudalyvavusiam šaudant žydus Linkuvos, Lygumų, Pakruojo, Žeimelio, Biržų ir Žagarės žydus. Žydų žudynes lydėjo plėšikavimas, gal tai ir netiko Gewecke. Šiaip ar taip tą dieną baigėsi karjera vieno žydų šaudymo veikėjo, J. Noreikos pavaldinio karjera. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.9,l.131 .
1941 m. lapkričio 10 diena Siunčia telefonogramą į Joniškį ir nurodo burmistrą Antaną Gedvilą atleisti ir paskiria Povilą Stančiką. Kuo paremtas šis atleidimas nėra aišku. Po karo A. Dgedvilas buvo kaltinamas dėl dalyvavimo Holokauste. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.9,l.125 .
1941 m. lapkričio 11 diena Žagarės burmistro pareigas iš Liudo Krupšo perima Stasys Šiaučiūnas. Krupšo burmistravimas truko tik 12 dienų. Tai susije su tuo, kad Administracinės kontrolės generalinis tarėjas jo nenorėjo atleisti iš tarnybos. Tarėju tuo metu buvo Srtasys Puodžius, voldemarininkas, vienas iš LAF steigėjų. Suimtas 1943 m., kaip įkaitas kuriant SS dalinius ir žuvęs Štuthofe. Kodėl jis nesutiko - nėra aišku. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.9,l.118 .
1941 m. lapkričio 19 diena Šaukėnų viršaitis Kazys Jurgaitis ir padėjėjas Jurgis Bytautas. Motyvuoja, kad atsiradus prekių skirstymui, darbo tiek kad nesusitvarko. J. Bytautas pristato pažymą, kad serga niaurastenija ir jam reikia ramaus gyvenimo. Dokumentai rodo, kad atėjus vokiečių civilinei administracijai dirbti valsčiuje tapo nepatrauklu. Archyviniai dokumentai LCVA f. R1099, a.1,b.9,l.121 ir 120 .
1941 m. lapkričio 21 diena Sega į bylą Žagarės policijos nuovados viršininko raportą, kad iškabino ir išplatino karo komendanto skelbimus. Dokumentas rodo, kad policija atsiskaito apskrities viršininkui net dėl smulkių darbų. Archyvinis dokumentas LCVA f. R1099, a.1,b.2,l.871 .
1941 m. lapkričio 26 diena Į bylą sega Gruzdžių nuovados raštus dapie pagautus karo belaisvius. Rodo apskrities viršininko įstaigos įsitraukimą į pabėgusių karo belaisvių gaudynes. Archyviniai dokumentai LCVA f. R1099, a.1,b.2,l.899 ir 900 .
1941 m. Gruodžio 4 diena Gavęs Irenos Kažimekinienės prašymą perlaidoti į kapines Šiaulienų nuovadoje dingusius ir miške rastus trijų giminaičių palaikus, paprašo Šiaulėnų nuovadą išsiaiškinti kokiomis aplinkybėmis buvo nužudyti Dementjevai. Saugumo policija to klausimo netyrė, pagrasino susidorojimu Irenai Kažemekinienei jei netylės. Dokumentai rodo to meto požiūrį į teisingumą ir žmonių persekiojimą. Archyviniai dokumentai LCVA f. R1099, a.1,b.2,l.1154, 1155 ir 1153.
1941 m. Gruodžio 9 diena Joniškio valsčiaus viršaičiui nurodo leisti iš Zolnių aerodromo iškeliamiems žmonėms (iš Margių ir Bertužių kaimų) išsirinkti žydų ūkius. Dokumentas susijęs su Holokaustu. Archyviniai dokumentai LCVA f. R1099, a.1,b.2,l.960, ir 961.
1941 m. Gruodžio 5 -15 dienos žydų žudynės Ilgosios Lovos miške
„Paskutinės didesnės žydų žudynės vyko 1941 m. gruodžio 8-15 dienomis. Apygardos komisaro H. Geweckes bei vokiečių saugumo policijos ir SD vado įsakymais suimti ir sušaudyti kaimuose dirbę 72 Šiaulių žydai. Šaudė Kuršėnų, Pakruojo, Radviliškio ir Stačiūnų policininkai.“ Pagal svetainę Holokausto Lietuvoje atlasas.