Atminties pokyčiai
Praėjo dar vieni metai. Kalendoriai metus skaičiuoja įvairiai. Be jų yra dar menami kalendoriai - pernykščiai metai buvo 81 kai buvo negrįžtamai sunaikintos daugumos Lietuvos miestelių žydų bendruomenės. Per tą laiką mirė didesnė dalis išsigelbėjusių ir žudikų. Liko atmintis. Kokia ji?
Daugybė žmonių Holokaustui paminėti skirtomis datomis vėl ir vėl kartoja, „mes prisimename.“ Bet Lietuvoje netrūksta ir Holokausto neigimo, menkinimo ir iškraipymo. Turime valstybės institucijų pastangas įpaminklinti tą neigimą. Tai atminimo lentos ir paminklai žudikams ir žudynių organizatoriams, Jų vardais pavadintos gatvės ir net mokyklos. Be plačiai žinomų veikėjų, tokių kaip Noreika, Krištaponis, Baltūsis turime visą eilę pilkos zonos veikėjų. Iš vienos pusės žinoma, apie jų veiklą Holokaustą vykdžiusiose struktūrose, iš kitos pusės duomenų apie konkretų tų žmonių dalyvavimą trūksta. Abiejų kategorijų veikėjus Lietuvos Respublikos Istorinės atminties politika yra linkusi heroizuoti, jei tik jie „kovojo prieš sovietus“.
Ar praėjusiais metais įvyko kokių nors ženklių pokyčių bandant įveikti Lietuvoje vyraujančias Holokausto neigimo, menkinimo ir istorijos iškraipymo tendencijas? Gaila, bet reikšmingo pokyčio nesulaukėme. Nors iškilių įvykių būta.
Vieni jų rodo, kad einama tiesos pripažinimo kryptimi. Čia pažymėtini tokie įvykiai:
S. Foti knygos „Vėtra lietaus šalyje“ leidimas lietuvių kalba (leidykla „kitos knygos“). Tiesa knygos pasirodymas ir pristatymas sutapo su Rusijos agresijos prieš Ukraina pradžia, todėl mano nuomone knyga Lietuvoje nesulaukė deramo dėmesio.
Įsigyti knygą
Lietuvos respublikos seimas į atmintinų dienų sąraše minėti kovo 15 dieną kaip Lietuvos žydų gelbėtojų dieną. Iniciatyva kilo Šiauliuose atidarius pasaulio tautų teisuolių skverą. Kovo 15 diena pasirinkta nes tą dieną 1966 metais buvo apdovanota pasaulio tautų teisuolių medaliu Ona Šimaitė, viena iškiliausių gelbėtojų. Pasaulio tautų teisuolių įvertinimas nėra sena tradicija ir džiugu kad jų pagerbimo tradicijos Lietuvoje skinasi kelią. Atsiranda teisuolių garbei pavadintų gatvių skverų, jiems kabinamos atminimo lentos. Yra tikimybė kad Pagarba gelbėjusiems žmones išstums žudikų heroizacijos bangą. Kita vertus idėjos pagerbti gelbėtojus sunkiai skinasi kelią. Vilniaus ir Kauno miestai dešimtmetį diskutuoja, bet teisuolių pagerbimo projektai taip ir lieka neįgyvendinti. Nors, pavyzdžiui, Kaunas turi produktyviai veikiantį Č, Sugiharos memorialinį muziejų. Knygų leidyba šia tema irgi vangi. S. Binkienės „Ir beginklo kariai“ pasirodė 1967 metais. Tada tai buvo itin reikšmingas įvykis. Nuo to laiko apie gelbėjimą ir gelbėtojus yra leidžiamos knygos. Jų dešimtys pavadinimų, bet jų vis dar mažai ir kiekviena - mažas proveržis teisingumo paieškose.
Jau minėtas leidykla „Kitos knygos“ planuoja išversti ir išleisti Jan Brokken 2018 metais parašytą knygą apie Olandijos konsulą Kaune J.Zwartendijk veiklą. Jis išdavinėjo vizas Kurasao, Sugihara dalino tranzitines vizas vykti per Japoniją į šią Olandų valdomą teritoriją. Taip Lietuvos skaitytojai bus supažindinti su veikla žmogaus išgelbėjusio tūkstančius Lietuvoje užstrigusių žydų. Viena didžiausių Pasaulio tautų teisuolių pagerbimo problemų - jų veikla Lietuvoje vis dar per menkai žinoma. Be to prisideda irt negraži lietuviška tradicija tai bandymai tarp gelbėtojų įrašyti žmones pasižymėjusius žydų persekiojime ir žudynėse. Labai dažnai kaip J. Noreikos atveju - susiduriame su istorijomis kaip žmonės atsakingi už Holokaustą neva ar iš tikro kažką gelbėjo. Tokių pavyzdžių daug:Kauno komendanto J. Bobelio veiklos epizodas, kai iš perpildyto Kauno kalėjimo buvo paleistos kelios dešimtys žydų, tuo metu kai Jo įsteigtoje koncentracijos stovykloje buvo šaudomi ir sušaudyti keli tūkstančiai… Laikinosios vyriausybės ministras G. Landsbergio šeimoje- jo ministerija kuravo koncentracijos stovyklos steigimą, - buvo gelbėjama žydų mergaitė. Advokatas Požėla kraupiai sudalyvavęs žudant Biržų žydus, Pakruojyje bandė gelbėti vieną žydų šeimą… Holokaustą neigiantys veikėjai tuos epizodus naudoja bandydami priskirti tokius žmones prie gelbėtojų, bet nutyli jų atsakomybę už žudynes. Jei Holokausto neigimą, menkinimą ir iškraipymus gali pakeisti švietimas - tai knygos svarbu. Svarbu ką mes skaitome, kokias knygas perkame. Gaila bet jau minėtos S. Foti knygos lietuviškas leidimas susilaukia kur kas mažiau dėmesio nei angliški.
Tokių, kaip minėta S. Foti knyga, Letuvai reikėtų daugiau.
Šioje srityje nemažai gali nuveikti ir kinas. Pernai pasirodė filmas M. Kretzmer „J'Accuse!“ Bet vėl gi filmas Lietuvos pernai dar nepasiekė. Užsienyje jis dalyvavo ir laimėjo prizus daugelyje festivalių. Žinoma ankščiau ar vėliau filmas pasieks žiūrovus Lietuvoje ir tai bus tam tikras proveržis. Klausimas tik kaip greitai ir kokiu mastu pasieks.
Dar vienas svarbus įvykis - metų gale JAV diplomatų pasiekta pergalė. Lietuvos vyriausybė pasiūlė ir Seimas priėmė Geros valios fondo įstatymo pataisas pagal kurias fondui bus išmokėta kelios dešimtys milijonų eurų kaip kompensacija už- nusavintą asmeninį žydų turtą. JAV diplomatija ilgai siekė, kad per Holokaustą nusavintas žydų turtas būtų grąžintas. Tiesa keistokai atrodo būdas kuriuo tas įstatymas buvo priimtas. Viešų diskusijų tuo klausimu nebuvo. Tiesiog premjerė paskelbė kad vyriausybė teikia tokį įstatymo projektą ir jis buvo priimtas. Dėl įstatymo turinio protestavo visa eilė vietos žydų bendruomenių ir atskiri žmonės iš Vilniaus, Kauno Šiaulių. Jiems abejonių kėlė nedidelė kompensacijų suma, Sudaromo fondo valdytojai, kompensacijos forma. Gal būt tų abejonių išsakyta būtų buvę daugiau, bet tarp premjerės pareiškimo ir įstatymo priėmimo praėjo tik kelios savaitės. Laikas nepakankamas susipažinti su sprendimu, jau nekalbant apie pasiūlymų teikimą. Čia verta pažymėti, kad dalis Holokausto aukų negalėjo susigražinti nusavinto turto praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį kai Lietuvoje vyko nusavinto turto restitucija. Restitucijos būtina sąlyga buvo Lietuvos pilietybė. Didelė dalis ne Lietuvoje gyvenusių žydų tuomet neturėjo galimybių ją gauti. Dabartinis gi fondas kaip suskaičiavo įstatimo kritikai - tik keliolika eurų už Lietuvoje nužudytą žydą. Lietuvos medijos kilusias diskusijas užgesino štai taip: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1849506/seimui-patvirtinus-kompensacijas-lietuvos-zydai-baiminasi-kad-pinigai-ju-nepasieks Stebint iš šalies atrodo, kad Geros valios fondo papildymas tais milijonais, tai bandymas užčiaupti kritiką dėl Lietuvos istorinės atminties politikai būdingų Holokausto neigimo ir menkinimo. Bet kaip ten bebūtų - Lietuvos respublika priimdama tokį įstatymą priopažysta tam tikrą atsakomybę dėl 1941-1945 metais vykusių žudynių.
Kita svarbi įstatymo leidėjų iniciatyva - desovietizacijos įstatymas. Pagal jį sukuriamas mechanizmas pašalinti iš viešosios erdvės pavadinimus ir atminimo ženklus skirtus totalitarinių ir autoritarinių režimų propagavimui. Įstatymas įsigalios nuo šių metų gegužės. Juo numatyta, kad tarpžinybinei komisijai nustačius, kad paminklas, atminimo lenta ar gatvės pavadinimas propaguoja tokį režimą. Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos Tyrimų Centro direktorius pasirašo nurodymą ir toks pagarbos ženklas privalo būti pašalintas. Tik problema ta, kad ta įstaiga jau ilgus metus yra kritikuojama už nacių kolaborantų heroizavimą. Panašu kad centro direktorius yra pasirengęs ir toliau neigti nacių kolaborantų heroizavimo problemą. Kalbėdamas apie būsimą įstatymo įsigaliojimą jis padejavo, kad pinigų tam iš biudžeto nėra skirta ir pareiškė : „Realiai Lietuvoje yra tik sovietinio režimo objektai, kuriuos vertėtų pašalinti.:
(žr.: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/genocido-ir-rezistencijos-tyrimo-centro-direktorius-del-smetonos-iamzinimo-kyla-rimtu-klausimu.d?id=92226295&fbclid=IwAR2uPPuYczfxhMoruEJ5PtilEsHs6xMXR5WDm9N-f2K97qw9YTAoAxlJ224 ) Esant tokiai išankstinei nuostatai, kyla abejonių ar tarpžinybinė komisija bus kviečiama dėl paminklų naciams. Ir vėl turėsime siautėjimą prieš pažangiems rašytojams, menininkams pastatytus paminklus ir kapinių vandalizavimą, o naciams paminklai stovės ir tikėtina bus statomi nauji.
Dar vienas liūdnas praėjusių metų faktas - pradėjus niokoti paminklus sovietiniams kariams niokojimo neišvengė ir Holokausto aukoms skirti memorialai. Per metus šalyje buvo dešimt tokių apgailėttinų atvejų. Visgi norisi tikėti, kad policija ir visuomenė susidoros su šia antisemitizmo banga. Nors kaip yra iš tikro sužinosime netrukus, sausio 27 - Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną (daug memorialų yra nuošaliose vietose) žmonės lankys memorialus ir žinosime ar vandalizmo banga banga baigėsi.
Trumpai apžvelgus praėjusiais metais įvykusius atminties pokyčius tenka pripažinti, kad Nors būta vilties teikiančių pokyčių, netrūksta ir priešinga kryptimi Lietuvos visuomenę stumiančių pokyčių. Kad teigiami pokyčiai nusvertų - reikia geros valios žmonių aktyvumo. Nes blogiui įsigalėti dažnai pakanka, jei geri žmonės nieko nedaro.