Muzika ir Holokaustas
Yra daug visokių pasakojimų apie tai kaip Lietuvoje žydų žudynes žudikai užbaigė linksmybėmis ir muzika. Pradedant pasakojimu apie Lietūkio pogromą Kaune kur žudikas ant lavonų krūvos groja armonika. Tos istorijos tikrumu niekas neabejoja. Ginčas dėl tos istorijos yra tik ar žudikas grojo Lietuvos himną ar kitą populiarią patriotinę dainą. Tiesa sakant paveikslas šiurpus tiek kad gal nėra skirtumo kokia daina tai buvo… Daugelį žudynių lydėjo besaikis vaišinimasis alkoholiu, sakysim Žagarėje girtavimas virto girtu plėšikavimu ir tęsėsi kelias dienas…
Bandantis menkinti lietuvių dalyvavimo Holokauste mastą paprastai nutyli šį aspektą arba sako, kaip Lietūkio garažo atveju, kad liudininkai (vokiečių kariai) nesuprato kokią dainą dainavo žudikas, taip mažindami liudijimo patikimumą.
Tas muzikavimas ant lavonų primena patyčias iš nužudytų. Klausimo ar tai buvo atskiri išsišokimai ar visgi paplitęs reiškinys niekas nėra tyręs. Visgi krinta į akis, kad nužudytų žydų turto dalybose muzikos instrumentai buvo svarbus dalybų objektas. Turto klausimas tiriant muzikos poreikį geras dar ir tuo kad paprastai buvo gana tiksliai dokumentuotas,
Vartant dokumentus apie Telšių žydų turto dalybas krinta į akis du dokumentai kuriais B. Burokui ir A. Rimkui 1941 metų liepos 21 dieną atitteko patefonai (dokumentai LCVA-1075-2-18-153, 1954). Šiurpu nes pagal Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos tyrimų centro direktoriaus A. Bubnio versiją Rainiuose Telšių žydai vyrai buvo sušaudyti liepos 20-21 dienomis… Sutikite kažkuo primena žudiką Lietūkio garaže muzikuojantį ant lavonų krūvos.
Šiaulių žydų turto dalybų sąrašai saugomi Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Sąrašai sudaryti vėlų 1941 metų rudenį. Gaila juose nenurodoma kada koks turtas kam skirtas. Visgi sąraše kur yra netoli tūkstančio adresų ir vardų nėra datų kada daiktai perduoti. „Muzikinė sąrašo dalis“ - 14 patefonų, 354 plokštelės, 7 pianinai , 1 gitara buvo atimti iš šeimininkų žydų ir perduoti naujiems šeimininkams. Kyla klausimas ar visa žydų turtas buvo suregistruotas. Sąraše nėra smuikų, akardeonų tik pianinai ir patefonai. Kiek jų išviso turėjo Šiaulių žydų bendruomenė - nežinoma. Be to ji jau buvo kartą apiplėšta. Sovietai represavo nemažai turtingų žydų. Sprendžiant iš įsigyto žydų turto sąrašo. Šiaulių žydų bendruomenė iki antro pasaulinio karo turėjo vieną pianiną ir du patefonus tūkstančiui gyventojų. Tai nėra mažai. Panagrinėkim kam perėjo tas turtas. Kas tie naujieji šeimininkai? Vardai ir adresai leidžia susidaryti vaizdą, kam nuo žydų vargų kilo noras muzikuoti.
Į akis krinta itin didelis Šiaulių miesto savivaldybės polinkis į muziką sąrašas teigia, kad jai atiteko penki patefonai ir 154 plokštelės. Tai trečdalis patefonų ir pusė plokštelių. Kam keliolikai tarnautojų reikėjo penkių patefonų lieka paslaptis, tuo labiau, kad dalis tarnautojų paėmė patefonų ir asmeniniam naudojimui. Gal šiauliečiai nebuvo pratę prie tokios prabangos ir tų penkių patefonų tiesiog nepavyko parduoti?. Plokštelių skaičius irgi kelia nemenką nuostabą. Muziką mėgo ir Šiaulių apygardos komisaras H. Gewecke. Jo įstaiga paėmė pianiną, patefoną ir 25 plokšteles. Ta įstaiga kur kas labiau domėjosi fotografija nes paėmė tris foto aparatus. Muziką mėgo ir Geležinkeliečių postas Nr.36357 - pasiėmė 20 patefono plokštelių. Patį patefoną gal turėjo savo?
Šiaulių burmistras Petras Linkevičius Gyveno Basanavičiaus gatvėje 138, už 2 Rm pirko patefoną ir 34 plokšteles už 1,7 Rm. Igaliotinis žydų reikalams Antanas Stankus gyveno Kapų 17 jis pirko pianiną už 25 Rm. Šiaulių sukilėlių ir žydšaudžių vadas Vytautas Ivanauskas gyveno Tilžės 160 turėjo didelių nuopelnų tai už pianiną mokėjo patefono plokštelių kainą - 0,3 Rm. Šiaulių policijos vado pavaduotojas Albinas Grėbliūnas irgi mėgo muziką įsigijo šešias patefono plokšteles už 0,3 Rm.
Napaleonas Jakimavičius gyveno Miglovaros 13 - netoli Apygardos komisaro įstaigos ir labai mėgo muziką nes už 2 Rm pirko patefoną ir dar 2,45 Rm išleido 49 plokštelėms. Jo ryšiai su nacių valdžia nėra aiškųs. KGB savo pažymoje rašo kad jis nežinia kodėl lankydavosi SD būstinėje Aušros alėjoje (lapas 24). Policininkas Jonas Ščegauskas gyveno Žaliūkų gatvė 6 už 3 RM pirko patefoną. Kitų melomanų ryšių su okupacine valdžia man nustatyti nepavyko. Tai jų vardų neminėsiu. Ką galima pasakyti apiedaiktus? Patefonai buvo įvertinti nuo 1,5 iki 23Rm. Pianinai, jei neskaityti didlės ‘nuolaidos“ V. Ivanauskui 30-45 Rm, vienas „Fiedrer“ markės, brangesnis -50 Rm , gitara 1,5 Rm . Plokštelės 0,05 Rm, tik S. Geležinis kažkodėl pirko 15 plokštelių su didele nuolaida - po 0,01 Rm.
Tai tiek Šiaulių muzikinio gyvenimo. Jie muzikavo šalia duobių su lavonais Kužiuose, Gubernijos miške, Bubiuose, Pročiūnuose su lavonais. Tą rudenį buvo nužudyti tūkstančiai Šiaulių žydų...
paminklas už žydų surinktas lėšas statytas 1959 metais žudynių vietoje prie Kužių
tiesiant kelią Pročiūnuose atkasta kapavietė