Teigiančių J. Noreikos didvyriškumą retorikoje netrūksta Holokausto neigimo pavyzdžių. Bet visus juos perspjauna Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro vyresnis specialistas Dalius Stancikas. Paskutiniame savo veikale
„Kaip lietuviai suvokė getus” valstybės tarnautojas pažėrė visokių įžvalgų. Sakysim:
„kaip Lietuvos kapitonas Jonas Noreika, 1941 m. rugpjūtį negalėjo nežinoti, kas laukia žydų getuose, belieka tik skėstelėti rankomis: kaip J. Noreika galėjo žinoti tai, ko tuo metu nežinojo net patys naciai?“
delfi.lt nuotrauka
Nežinau kiek ponas Stancikas žino istoriją bet teigti kad K. Jageris nežinojo ką daro, manau, neatsakinga rekomenduoju peržiūrėt jo raporto įrašus iki rugpjūčio…
http://www.anarchija.lt/politika/13014-holokausto-lietuvoje-buhalterija-karlo-jagerio-suvestines-zinios-apie-operatyvinio-burio-3-teritorijoje-iki-1941-gruodzio-1-ivykdytas-egzekucijas Kalbant apie J. Noreiką vertėtų irgi nedaryti subjektyvių prielaidų, o padėlioti žinomus J. Noreikos biografijos faktus. Yra liudijimų kad jis dirbo Plungės komendatūroje tuo metu kai buvo šaudomi vietos žydai (A.Pakalniškis, P. Pukys). Be to jis buvo užėmęs žydo namą ir su šeima gyveno visai šalia sinagonos kurioje iki sušaudymo buvo laikomi žydai. Sunku patikėti, kad jis nežinojo kas ištiko Plungės žydus. Pakalniškio liudijimas plačiai žinomas tai čia pateiksiu tik Plungės klebono Pukio liudijimą iš jo baudžiamosios bylos:
Tuo metu kai buvo žudomi Telšių žydai vyrai - ir tie ką LAF pavadino komunistas J. Noreika buvo Telšių LAF vadovas ir dalyvavo komunistus teisusio karo lauko teismo veikloje. Yra išlikęs jo pasirašytas nuosprendis, Be to pagal pareigas jam priklausė tenkinti arba ne komunistais paskelbtų malonės prašymus. Sunku būtų patikėt kad jis nepastebėjo Holokausto Telšiuose.
čia pateiksiu Noreikos priimtą nuosprendį:
LCVA-R1441-2-22-JurgisEndriuska
Be to jo vadovautos žemaičių žemės delegacijoje buvo tiek Plungės žydų žudikas Alimas tiek Telšių žudikas Juodikis. Ir su jais bendraudamas nieko nepastebėjo?
Kalbant apie Šiaulius tai svarbu pabrėžti, kad J. Noreikos nurodymas perkelti Šiaulių apskrities žydus į Žagarę nebuvo nei vienintelis, nei pirmas nei paskutinis jo pasirašytas tokio pobūdžio nurodymas. Lietuvos centriniame archyve tokio pobūdžio dokumentų yra keliatas. Sakysim nurodymas perkelti Tryškių žydus į Žagarę pasirašytas 1941 metų rugpjūčio 9 dieną. Dokumentas įdomus kad taisytas pradinio varijanto žodis „Pakruojis“ pakeistas į „Gruzdžius“ Tai paneigia bet kokius svaičiojimus, kad pats J. Noreika tokių sprendimų nepriiminėjo tik pasirašydavo vokiečių jam duotus. Viena vokiečiai mėgo tvarką ir tokių taisymų būtų nepakentę, o antra, H. Gewecke pirmus savo nurodymus paskelbė tik po savaitės. Tryškių moterys ir vaikai buvo pagal tą įsakymą išvaryti į Gruzdžius kur savaitę praleido be pastogės. Žr.
https://evaldukas.livejournal.com/105618.html Na jų ten nesušaudė išvežė į Žagarę. žr.
Tryškių istorija LCVA fondas R 1099 aprašas1 byla 2
Perkelti Šiaulių apskrities žydus į žagarę J. Noreika pasirašė 1941 rugpjūčio 22 dieną
LCVA fondas R 1099 aprašas1 byla 1
1941 metų spalio 1 d, J. Noreika išgyvendino 27 žydus į Šiaulių getą.
LCVA fondas R 1099 aprašas1 byla 2
Kaip žinoma Žagarės geto kaliniai buvo išžudyti 1941 spalio 2 dieną. Sunku būtų patikėti kad J. Noreika to nežinojo, bet ir po to jis kėlė žydus į Šiaulių getą Spalio 11 dieną tris žydus:
Šafranskį Peisachą,
Gordoną Abramą,
Rosienskį Chaimą
LCVA fondas R 1099 aprašas1 byla 2
LCVA fondas R 1099 aprašas1 byla 2
Spalio 31 dieną dar keturias žydes:
Rabinavičienę Feigę,
Michailienę Idą,
Siusterienę Šeiną,
Zelikovičiūtę Ester.
LCVA fondas R 1099 aprašas1 byla 2
Tokie faktai ir jie neleidžia daryt prielaidos, kad J. Noreika nežinojo kad getas tai tarpinė stotelė prieš sunaikinimą.
Kita neatsakinga, gal tiksliau būtų sakyti ciniška D. Stanciko prielaida:
Jei jis būtų tik paprastas karjeristas - nacių kolaborantas ar antisemitas, kaip nuolat aiškina jo oponentai, tai kodėl tuomet rizikuodamas gyvybe priklausė Šiaulių antinaciniam pogrindžiui, kuris išgelbėjo šimtus žydų (istorinių liudininkų teigimu, J. Noreika buvo Šiaulių pogrindžio „stogas“)?
Ciniška nes Šiaulių geto kalinių išgyveno tik šimtai kalbėt, be kokių nors konkrečių aplinkybių ir įrodymų paminėjimo, kad žmogus pasiuntęs į mirtį tūkstančiųs jų tautiečių visus juos išgelbėjo yra ciniška. O stogu J. Noreika tikrai buvo, tiki anaiptol ne tiems kurie bandė padėt žydams, o tiems kas juos plėšė. Štai keli dokumentai ką J. Noreika bandė apgint. Iš dokumentų matosi, kad jis buvo stogu žmonėms kaltintiems žydų turto pasisavinimu. Beje kalbos, kad J. Noreika priklausė pogrindžiui yra menkai pagrįstos liudijimais ir visiškai nėra žinoma kokių nors tai patvirtinančių to meto dokumentų. O liudijimuose Noreikos antinacinio rezistento naratyvas atsiuranda gerokai vėliau po karo ir ypač sustiprėja jau po V. Ašmensko knygos pasirodymo. Stanciko bandymas eskaluot tą` naratyvą nenurodant konkrečių šaltinių manyčiau yra propagandinmisa bandymas užgožt gerai dokumentuotą J. Noreikos Holokausto vykdytojo paveikslą.
LCVA fondas R 1099 aprašas1 byla 2
LCVA fondas R 1099 aprašas1 byla 2
LCVA fondas R 1099 aprašas1 byla 2
Kaip reikėtų vertint minėtą D., Stanciko rašinį? Manau reiktų prisimint, kad Lietuva yra pasirašiusi
Stoholmo deklaraciją:
“Tarptautinio Holokausto aukų atminties aljanso nariai yra įsipareigoję įgyvendinti šią Tarptautinio Stokholmo forumo Holokausto klausimais deklaraciją :
Holokaustas (Šoa) iš esmės pakeitė civilizacijos pamatus. Beprecedentis Holokausto pobūdis visada turės visuotinę reikšmę. Praėjus pusei amžiaus, šis įvykis išlieka ganėtinai artimas, kad išgyvenusieji galėtų liudyti apie žydų tautą pražudžiusį siaubą. Nacių nužudytų kitų daugelio milijonų aukų siaubingos kančios taip pat paliko neišgydomą randą visoje Europoje.
- Nacių vykdyto ir planuoto Holokausto mastas privalo amžiams įsirėžti į mūsų kolektyvinę atmintį. Nesavanaudiškas pasiaukojimas tų, kurie nepakluso naciams ir net paaukojo savo gyvybę, kad apsaugotų ir išgelbėtų Holokausto aukas, taip pat privalo būti įrašytas mūsų širdyse. To siaubo gelmės ir jų herojiškumo aukštybė gali būti kriterijus, leidžiantis mums suvokti žmogaus gebėjimus kurti ir blogį, ir gėrį.
- Kadangi žmonija vis dar yra bjaurojama genocido, etninio valymo, rasizmo, antisemitizmo ir ksenofobijos randų, tarptautinė bendruomenė dalijasi svarbia atsakomybe kovoti su šiomis blogio apraiškomis. Visi kartu privalome teigti šiurpią tiesą apie Holokaustą tiems, kurie jį neigia. Mes privalome stiprinti mūsų tautų moralinį įsipareigojimą ir mūsų vyriausybių politinį įsipareigojimą, kad užtikrintume, jog ateities kartos gebės suprasti Holokausto priežastis ir apmąstyti jo padarinius.
- Mes įsipareigojame stiprinti savo pastangas, kurios padėtų skatinti švietimą apie Holokaustą, jo atmintį ir tyrimus tiek tose mūsų šalyse, kurios šia linkme jau daug nuveikė, tiek tose, kurios pasirenka prisidėti prie šių pastangų.
- Mes dalijamės įsipareigojimu raginti studijuoti Holokaustą visais jo aspektais. Mes skatinsime švietimą apie Holokaustą mūsų mokyklose ir universitetuose, taip pat mūsų bendruomenėse, ir raginsime tai daryti kitose institucijose.
- Mes dalijamės įsipareigojimu minėti Holokausto aukas ir pagerbti tuos, kurie jam pasipriešino. Mes skatinsime savo šalyse tinkamas Holokausto atminties formas, įskaitant kasmetinę Holokausto aukų atminimo dieną.
- Mes dalijamės įsipareigojimu nušviesti vis dar miglotus Holokausto šešėlius. Mes imsimės visų būtinų žingsnių, kad padėtume atverti archyvus ir užtikrinti, kad visi su Holokaustu susiję dokumentai taptų prieinami tyrėjams.
- Derama yra tai, kad ši naujajame tūkstantmetyje pirmoji svarbi tarptautinė konferencija reiškia įsipareigojimą pasėti geresnės ateities sėklas karčios praeities dirvoje. Mes išgyvename dėl aukų kančių ir semiamės įkvėpimo iš jų kovos. Turime būti įsipareigoję atminti žuvusias aukas, gerbti su mumis tebesančius išgyvenusiuosius ir dar kartą patvirtinti bendrą žmonijos siekį tarpusavio supratimo ir teisybės vardan.”
Tai yra tarptautinis Lietuvos Respublikos įsipareigojimas todėl neturėtų būti toleruojami valstybės tarnautojo išsišokimai neigiant Holokaustą šiuo konkrečiu atveju, ir mažiausia ko nusipelno Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro specialistas už tokį rašinį, tai neeilinė atestacija. Belieka tik sulaukti kas apskųs jį Seimo kontrolieriui...