Taigis išaušo rugsėjo 10-oji, kelionės į Dubrovniką diena. Atsikėlėm kaip visada anksti ir pradėjom krautis čemodanus, bekraudami perskaitėm, kad išsikraustyt reikia iki 9am Nieko sau duoda pamiegot... Nusprendėm, kad neverta skubėt, nes vis tiek pavėlavom J Bet jau 11:30 buvom Pulos autobusų stotyje ir sėdėjom autobuse vežančiame į Rijeką (iš ten keltas į Dubrovniką išplaukia). Kažkaip manėm, kad ta Rijeka visai šalia Pulos, o pasirodo beveik 3 valandas važiuot reikėjo, bet kelionė neprailgo, nes baisiai gražūs vaizdai už lango matėsi. Graži ta Kroatija, kad ją velnias :)
Taigi apie 2val jau buvom Rijekoj ir stovėjom prie kelto, o laipinimas turėjo prasidėti tik 6val, taigi turėjom daug gražaus laiko dar pavaikščiot po Rijekos centrą. Niblogas miestas irgi. Graži pėsčiųjų alėja. Susiradom restoranėlį pavalgyt, bo pilvai dar autobuse maršus pradėjo grot (paskutinis valgymas - arbūzas vakar dieną), taigis sulapnojom po dieviškai skanią picą užsigerdami kroatišku alum, vieną tokią rūšį visai gerą atradom. Bet nors ir graži ta Rijeka atrodė, nelabai mes po ją lakstėm - labai magėjo į keltą greičiau įlipt. Taigi įsitaisėm krantinėj ir gurkšnodami gaivinamuosius gėrimus laukėm 6val. Dar prieš lipant į keltą greitai perbėgau pėsčiųjų alėją ieškodama spaudos kiosko, kuris turėtų bent kažką anglų kalba paskaityt. Trijuose pasiūlė tik vokiškų žurnalų, tada pagalvojau, kad man ir kroatiškas sudoku žurnaliukas sueitų, bet atrodo šitas galvosūkinis stebuklas iki jų dar neatėjo J Na, bet ketvirtame jau buvo daugiau spaudos. Pasiėmiau 100 kunų (kroatiškų piniginių vienetų=€7.2) tam skaitalui, bet pasirodo visi normalesni užsieniniai žurnalai virš 100 kunų kainuoja, o dar Andrius tikėjosi, kad aš jam kokį PC žurnalą nupirksiu... Taigis gavosi man tik bulvarinius „Star“ ir „New“ įpirkt, kuriuos jau sužiūrėjau iki paveiksliuko :) Palyginimui, pietūs restorane Rijekoj mum kainavo150 kunų - tiek pat kiek vienas „Cosmopolitanas“.
Taip atėjo laikas laipinimuisi, taigis įsiregistravom ir gavom kajutę, kuri mūsų labai dideliam nusivylimui buvo vidinė, be lango, nors užsakinėjau išorinę. Na bet jau buvo vėlu reikšti savo nepasitenkinimą - neapžiūrėjom bilietų kai tik gavom... Aj bet tačiau suėjo ir tokia. Išplaukėm iš Rijekos tik 8val. taigi iš kelto matėm miestą ir dienos metu, ir jau temstant, o pradėjus plaukt jau visai sutemo ir labai gražiai apšviestas krantas išrodė. „Užsimušėm“ staliuką lauke ant aukščiausio denio ir smagiai gurkšnodami kroatišką vynelį dairėmės į visas puses ir grožėjomės naktine kranto panorama. Kai jau sušalom, nuėjom į restoraną pavalgyt ir sėdėjom ten iki pat uždarymo. Tada bandėm miegot, bet miegas nekoks, bo labai kažkur netoli motoras burzgia, tai 7am jau vėl buvom ant kojų. Tarp Rijekos ir Dubrovniko yra dar 3 sustojimai, tai vis išlekiam ant denio pasidairyt kaip tie uostai atrodo. Dabar yra 11 val., išlipsim Dubrovnike 16 val. Einu vėl į denį dairytis :)
Skarota
Išlipus iš kelto Dubrovnikas pasitiko bankomatu ir visais penkiais taksi automobiliukais. Na, gal jų yra ir daugiau, bet prie kelto matyt tik viena firma dirba, tad reikėjo laukti takso eilėje. Bevažiuojant taksi vairuotojas pasišovė mus ir iki aerouosto nuvežti kitą antradienį :) Pirmas žvilgsnis į vietą, kurioje gyvensim, šiek tiek nuvylė. Ne pati vila, bet aplinka - čia dar kelios tokios aplink statos, tad vaizdas vienoje pusėje kaip statybų aikštelės. Bet visa kita - liuks. Su kondišinu ir baseinu, su tuom ir tuom.... Kai susiruošėme pirmam pasivaikščiojimui Dubrovnike - lietus prasidėjo. Vilos šeimininko žmona mumi nubogino su savo mašina iki artimiausios vietos pavalgyti, kur mes sėkmingai tą lietų ir perlaukėme. Toliau ėjo mano benefisas - apsukom pagal žemėlapiuką jau sutemus nemažu ratuku visą Babin Kuk iškyšulį-rajona. Tai va, tokių vietų prisižiūrėjom su Eliote, kad kvapą gniaužė, rimtai. Nelabai moku papasakoti - važiuokit pasižiūrėti. Tiesa, baisiai turbūt Dubrovnike kates mėgsta - tiek bevaikščiodami sutikom. Žino padlos, kur turistai vaikšto, tad lekia iš paskos ir gražiomis akytėmis mirksi bei ėst gauti tikisi (pastarasis sakinys tik apie tikras kates, kaip su vietinėmis “katytėmis“ - nežinau). Vėliau beveik visos kelionės metu mus lydėjo toks nemažas šuo. Matyt, jo kelionės maršrutas sutapo su mūsiškiu, tad jau sutemus, pirmą kartą mieste, visai smagiai jautėmės jo kompanijoje. Namuose lauke dozė vyno ir saldus miegas........
Andriuxa
Kitos nuotraukos iš kelto...