Specialiai Denisui Nikitenkai. (I)
Labas Denisai,
Mūsų bendras pažįstamas Gediminas Kulikauskas savo FB sienoje pasidalino mano internetinio žurnalo įrašu apie tau gerai žinomą profesoriaus Vasilijaus Safronovo prezentaciją renginyje, skirtame Alksnynės memorialo likimui aptarti. Tą mano įrašą tu pakomentavai. Geras tas komentaras, vertas eilinio įrašo mano dienoraštyje Tam, kad nebūčiau apkaltintas tuo, kad ištraukiu žodžius/sakinius iš konteksto, pradžiai visas komentaras. Tikiuosi, kad Gediminas tam neprieštaraus, nes tie jo pasidalinimas, tiek tavo komentaras yra vieši.
Skystoka kritika. Jei jau pradedama kabinėtis prie skaičių rašymo ar to, kad žurnalistas dėl didžiulės darbo apimties (ir rašydamas į internetą be redakcijos korektūros, kai laikraščio spausdintiniame variante tos klaidos ištaisytos) ir ilgo teksto padarė keletą klaidų linksniuose, na, čia jau "lygis". Neatremiama "kritika". Nieko ten nedekonstravo kitaip. Esmės nepaneigė. Pranešime pranešėjas neprivalo pusę savo pranešimo dar skirti ir aiškinimams, iš kur kokie dokumentai imti, rodyti pilnas jų versijas, nes tokiu būdu pranešime nebeliktų esmės ir dėmesio į ją koncentracijos. Toks susireikšminęs diedas, kuris į šuns dienas deda, ko gero, geriausią šių laikų Klaipėdos istorijos žinovą. Tad čia jau publikos pasirinkimas: tikėti istorijos mėgėju-diedu, ar knygų ir daugybės mokslinių straipsnių autoriumi, profesionaliu istoriku, kuris Klaipėdos istorija domisi nuo paauglystės ir yra jauniausias profesorius Lietuvoje, visus titulus pelnęs ne už gražias akis, o už neįtikėtiną aistrą Klaipėdos istorijai, jos išmanymą. Esmė liko nepaneigta: Neringos Černobajevka, kai vėl ir vėl liepiama forsuoti nepatogia vieta (atviromis, plonu ledu pasidengusiomis mariomis aukštumą, kuri taip pat atvira ir išvarpyta vokiečių apkasų) rajoną 37.2 nepaisant žvalgų pranešimų, nepaisant žūčių. Nepaneigta ir tai, kad jokio ten "kovėsi kaip liūtai, atrėmė 200 hitlerininkų ataką" ir pan. nebuvo. Sušaudė tuos raudonarmiečius, kaip vištas. Pats buvau aukštumoje 37.2 (linkiu ir diedui nuvykti bei gyvai apžiūrėti menamų super kautynių vietą): raudonarmiečiai 01 29 d. ten net nebuvo jokio placdarmo pasidarę, tai kaip jie galėjo gintis, priešintis? Jie išvis tos aukštumos nė nėpasiekė, juos suvarpė mariose ir pakrantėje, nes prie pat plento palei perimetrą - ištisiniai vokiečių kulkosvaidininkų lizdai. Žodžiu, diedas lai rašo, o istorikai lai dirba savo darbą. P.S. Apie balvono nukėlimo klausimą turiu atskirąją nuomonę: jis turi būti pašalintas ir dėl to, kad pateikiama iškraipyta informacija apie menamus didvyrius, kurie sukurti dirbtinai, ir dėl paties V. Safronovo paminėto leitmotyvo, jog tokios vietos penktajai kolonai ir vatnikams, orkų hibridams tampa ritualinėmis vietomis. Kitaip - šventvietėmis, kuriose išsiskleidžia visu "gražumu" jų orkiškos savybės. Diedui pasiūlyčiau gegužės 9-ąją sudalyvauti Klaipėdoje, Skulptūrų parke esančiame Antrojo pasaulinio karo memorialo maskarade. Pažiūrėti, kokia publika ten renkasi. Ir kodėl jie ten renkasi bei ką garbina. Neliks orkų šventviečių, neliks ir preteksto demonstruotis, skleisti savo šovinistinę dvasią ir pasisemti tiesiog "dvasinių jėgų" toliau būti TSRS ir dabartinio Kremliaus žiurkėmis. Jas reikia naikinti evoliucijos būdu. Ta evoliucija nepanaikinus orkams dopingu tampančių sovietinių memorialų-šventviečių yra neįmanoma. Kaip buvo naikinami pagonys? Ne tik žudant juos, bet ir naikinant visas jų šventvietes. Atimant iš jų dvasinį stuburą. Laužant jį. Tad tas pats turi būti padaryta ir su orkų hibridais Lietuvoje. Jau nekalbu apie faktą, jog memorialai pastatyti ant melo ir propagandos dirvos. Kam mums jie? Kad toliau skleistų sovietinį marazmą? O palikus net ir su perrašytais tekstais, tie memorialai automatiškai užprogramuos ilgalaikį konfliktą. Bet diedas geriau žino. Lai parašo. O mes rašysime tai, ką mes rašome. Demokratija ir žodžio laisvė bei publikos pasirinkimas, ką skaityti ir kuo labiau remtis formuojant savąją nuomonę.
Šį komentarą ir norėčiau peržvelgti žodis po žodžio, sakinys po sakinio. Taigi pradedam nuo pradžių.
Skystoka kritika.
Denisai, o gal tavo žinių bagažas skystokas ir dėl nepakankamo žinių lygio tu nepajėgi suvokti tos kritikos? Tu juk nepaneigei nei vienos mano kritinės pastabos.
Kita tavo problema - tu iš anksto atmeti bet kokią tos prezentacijos kritiką. Maždaug taip - nesąmonės, negali taip būti, kad kažkoks Pilypas iš kanapių taršytų profesorių. Suprantu tave, pats kažkada esu tai perėjęs, kai iš anksto atmesdavau bet kokią kritiką Suvorovo ar Solonino adresu. Tam, kad suprasčiau tą kritiką reikėjo sukaupti pakankamai didelį žinių bagažą.
Jei jau pradedama kabinėtis prie skaičių rašymo
Galiu pakomentuoti plačiau apie tuos skaičius. Vokiečių dalinių ir junginių sistema buvo pakankamai sudėtinga. Dokumentuose armijas jie numeruodavo arabiškais skaitmenimis, korpusus - lotyniškais, divizijas - arabiškais. Į smulkesnių karinių vienetų (brigada - pulkas - batalionas) numeravimo niuansus nesileisiu, tik pastebėsiu, kad nežinant tų niuansų yra labai sunku skaityti dokumentus. Pvz. ką reiškia užrašas I/11 arba 2/I/3?
Kaip jau minėjau, vokiečių dokumentuose korpusų numerius rašydavo romėniškais skaitmenimis. Tačiau populiarioje literatūroje dėl paprastumo ir dėl to, kad ne kiekvienas skaitytojas sugeba perskaityti romėniškus skaičius, vokiečių korpusų numeriai kartais rašomi ir arabiškais skaitmenimis. Žinoma, rimtuose moksliniuose tekstuose vokiečių korpusai privalo būti rašomi romėniškais skaitmenimis.
Visai priešingai buvo Raudonojoje armijoje, kur visi kariniai vienetai - pradedant frontu ir baigiant būriu - buvo numeruojami išimtinai arabiškais skaitmenimis. Todėl šios mūsų (švelniai tariant) nelabai mėgstamos armijos korpusus (ir bet kuriuos kitus dalinius ar junginius) pažymėti lotyniškais skaitmenimis yra grubi klaida. Kodėl profesorius prezentacijose sovietinį 19-ąjį šaulių korpusą ir 4-ąją smogiamąją armiją pažymėjo lotyniškais skaitmenimis galime tik spėlioti. Dėl solidumo?
ar to, kad žurnalistas dėl didžiulės darbo apimties (ir rašydamas į internetą be redakcijos korektūros, kai laikraščio spausdintiniame variante tos klaidos ištaisytos) ir ilgo teksto padarė keletą klaidų linksniuose, na, čia jau "lygis".
Mėgstu posakį - klysti nebaisu, jei klaidą pripažįsti ir ją ištaisai. Štai sakykime aš savo tekste apie prezentaciją taip pat pridariau klaidų, bet nepasididžiavau, ištaisiau.
Sakai - spausdintame variante tos klaidos ištaisytos? Šaunu, nepulsim ieškoti to popierinio varianto ir tikrinti, patikėsim. Tačiau kas trukdo tas vaikiškas klaidas ištaisyti internetiniame variante? Pirštu parodžiau, bet jos ir dabar (šiandien birželio 1) vis dar „puikuojasi“. Savigarba neleidžia pataisyti?
Pranešime pranešėjas neprivalo pusę savo pranešimo dar skirti ir aiškinimams, iš kur kokie dokumentai imti, rodyti pilnas jų versijas, nes tokiu būdu pranešime nebeliktų esmės ir dėmesio į ją koncentracijos.
Tokio lygio pranešėjas (profesorius) pretenduojančiame į moksliškumą pranešime privalo nurodyti koks yra vieno ar kito dokumento pirminis šaltinis. Ir tai jis darė. Tik labai jau savotiškai. Vienoje vietoje nurodoma, kad šaltinis GMCA, kitoje vietoje pateikiama pilna archyvinė nuoroda. Tačiau nei puse žodžio neužsimena, kad tie dokumentai buvo paimti iš portalo pamyat-naroda. Tad pakartoju retorinį klausimą - gėdinamasi pasakyti, kad naudojamasi rusišku portalu?
Toks susireikšminęs diedas, kuris į šuns dienas deda, ko gero, geriausią šių laikų Klaipėdos istorijos žinovą.
„Susireikšminęs diedas“ gerai žino, kad Vasilijus Safronovas yra puikus Klaipėdos istorijos žinovas ir į šuns dienas jo nededa bet...
Tad čia jau publikos pasirinkimas: tikėti istorijos mėgėju-diedu, ar knygų ir daugybės mokslinių straipsnių autoriumi, profesionaliu istoriku, kuris Klaipėdos istorija domisi nuo paauglystės ir yra jauniausias profesorius Lietuvoje, visus titulus pelnęs ne už gražias akis, o už neįtikėtiną aistrą Klaipėdos istorijai, jos išmanymą.
... bet karybos istorijoje, konkrečiai mūšio dėl Klaipėdos istorijoje, jis yra silpnokas. Taip, jis yra parašęs daugybę mokslinių straipsnių, tačiau ar bent vienas jų yra apie 1945 metų pradžios įvykius konkrečiai ir apie Antrąjį pasaulinį karą apskritai?
Nereikia tikėti nei istoriku mėgėju - diedu, nei profesionaliu istoriku Vasilijumi Safronovu. Reikia bandyti sužinoti kaip buvo. Istorikas mėgėjas savo argumentus apie tai kodėl klysta profesionalas padėjo ant stalo su nuorodomis ir dokumentų kopijomis. Ar bent vienas iš tų argumentų buvo klaidingas, ar bent vieną jų sugebėjai paneigti?
Esmė liko nepaneigta: Neringos Černobajevka, kai vėl ir vėl liepiama forsuoti nepatogia vieta (atviromis, plonu ledu pasidengusiomis mariomis aukštumą, kuri taip pat atvira ir išvarpyta vokiečių apkasų) rajoną 37.2 nepaisant žvalgų pranešimų, nepaisant žūčių.
Retoriniai klausimai. O tai kuri vieta buvo „patogi“? Ar tikrai tas ledas buvo toks plonas? Žvalgai juk perėjo per tą ledą. Kokie buvo tie žvalgų pranešimai - ar tikrai jie pranešė, kad forsuoti neįmanoma?
Nepaneigta ir tai, kad jokio ten "kovėsi kaip liūtai, atrėmė 200 hitlerininkų ataką" ir pan. nebuvo. Sušaudė tuos raudonarmiečius, kaip vištas.
Nuopelnų hiperbolizavimas, ypač pristatant apdovanojimams, yra įprastas visiems - tiek sovietams, tiek vokiečiams, o ir lietuvių pokario partizanų nuopelnai dažnai hiperbolizuojami. Dėl sušaudymo kaip vištas - atskiras klausimas. Bet apie tai bus kalba aptariant tavo naują straipsnį VE.
Pats buvau aukštumoje 37.2 (linkiu ir diedui nuvykti bei gyvai apžiūrėti menamų super kautynių vietą):
Kur man vykti ir ką man apžiūrėti leisk nuspręsti man pačiam.
raudonarmiečiai 01 29 d. ten net nebuvo jokio placdarmo pasidarę, tai kaip jie galėjo gintis, priešintis?
Gal būtų galima plačiau kaip tu supranti terminą „pasidaryti placdarmą“?
Jie išvis tos aukštumos nė nepasiekė, juos suvarpė mariose ir pakrantėje, nes prie pat plento palei perimetrą - ištisiniai vokiečių kulkosvaidininkų lizdai.
Aukštumą gal ir nepasiekė (gaila laiko analizei), bet krantą pasiekė ir tą tu puikiai žinai.
Žodžiu, diedas lai rašo, o istorikai lai dirba savo darbą.
Ačiū už leidimą. Rašo tas diedas, rašo. Tik ne apie 1945 metų sausio mėnesioKlaipėdą, o apie 1944 metų rugpjūčio mėnesioVilkaviškį. Tarp kitko bendrumo šie du mūšiai turi. Ir viename, ir kitame randame minimus 19-ąjį šaulių korpusą, 32-ąją ir 344-ąją šaulių divizijas, ir vokietukus iš "Didžiosios Vokietijos" randame.
P.S. Apie balvono nukėlimo klausimą turiu atskirąją nuomonę:
Turėti savo nuomonę niekam neuždrausta.
Diedui pasiūlyčiau gegužės 9-ąją sudalyvauti Klaipėdoje,
Pasikartosiu - leisk man pačiam nuspręsti kur ir kada eiti.
Demokratija ir žodžio laisvė bei publikos pasirinkimas, ką skaityti ir kuo labiau remtis formuojant savąją nuomonę.
Ko gero būtų galima sutikti. Dėl laisvės ir pasirinkimo. Bet skaityti reikia viską - abiejų pusių dokumentus, juos lyginti ir tik tada susiformuoti savo nuomonę. Pastebėsiu, kad pati didžiausia klaida tyrinėjimuose - išankstinis nusistatymas.
Taigi prabėgomis užmatytų klaidų ir netikslumų sąrašas. Iš eilės.
Nekorektiškai nurodytos nuorodos į šaltinius
Klaidingai verčiamas dokumentas - rašoma karinių, turi būtų kovinių veiksmų žurnalas
Nepaminėta apie išvakarėse vykusią žvalgybą
Sovietinis šaulių korpusas pažymėtas lotyniškais skaitmenimis
Neišsiaiškinta apie sovietiniuose dokumentuose nurodomus nuostolius
Sovietinė armija pažymėta lotyniškais skaitmenimis
Klaidingai nurodyta kovinių veiksmų žurnalo data
Taip, kai kurios klaidas yra gana smulkios, bet pranešėjas irgi ne savo referatą skaitantis dešimtokas...
Bus tęsinys. Apie tavo straipsnį "Vakarų eksprese".
Mūsų bendras pažįstamas Gediminas Kulikauskas savo FB sienoje pasidalino mano internetinio žurnalo įrašu apie tau gerai žinomą profesoriaus Vasilijaus Safronovo prezentaciją renginyje, skirtame Alksnynės memorialo likimui aptarti. Tą mano įrašą tu pakomentavai. Geras tas komentaras, vertas eilinio įrašo mano dienoraštyje Tam, kad nebūčiau apkaltintas tuo, kad ištraukiu žodžius/sakinius iš konteksto, pradžiai visas komentaras. Tikiuosi, kad Gediminas tam neprieštaraus, nes tie jo pasidalinimas, tiek tavo komentaras yra vieši.
Skystoka kritika. Jei jau pradedama kabinėtis prie skaičių rašymo ar to, kad žurnalistas dėl didžiulės darbo apimties (ir rašydamas į internetą be redakcijos korektūros, kai laikraščio spausdintiniame variante tos klaidos ištaisytos) ir ilgo teksto padarė keletą klaidų linksniuose, na, čia jau "lygis". Neatremiama "kritika". Nieko ten nedekonstravo kitaip. Esmės nepaneigė. Pranešime pranešėjas neprivalo pusę savo pranešimo dar skirti ir aiškinimams, iš kur kokie dokumentai imti, rodyti pilnas jų versijas, nes tokiu būdu pranešime nebeliktų esmės ir dėmesio į ją koncentracijos. Toks susireikšminęs diedas, kuris į šuns dienas deda, ko gero, geriausią šių laikų Klaipėdos istorijos žinovą. Tad čia jau publikos pasirinkimas: tikėti istorijos mėgėju-diedu, ar knygų ir daugybės mokslinių straipsnių autoriumi, profesionaliu istoriku, kuris Klaipėdos istorija domisi nuo paauglystės ir yra jauniausias profesorius Lietuvoje, visus titulus pelnęs ne už gražias akis, o už neįtikėtiną aistrą Klaipėdos istorijai, jos išmanymą. Esmė liko nepaneigta: Neringos Černobajevka, kai vėl ir vėl liepiama forsuoti nepatogia vieta (atviromis, plonu ledu pasidengusiomis mariomis aukštumą, kuri taip pat atvira ir išvarpyta vokiečių apkasų) rajoną 37.2 nepaisant žvalgų pranešimų, nepaisant žūčių. Nepaneigta ir tai, kad jokio ten "kovėsi kaip liūtai, atrėmė 200 hitlerininkų ataką" ir pan. nebuvo. Sušaudė tuos raudonarmiečius, kaip vištas. Pats buvau aukštumoje 37.2 (linkiu ir diedui nuvykti bei gyvai apžiūrėti menamų super kautynių vietą): raudonarmiečiai 01 29 d. ten net nebuvo jokio placdarmo pasidarę, tai kaip jie galėjo gintis, priešintis? Jie išvis tos aukštumos nė nėpasiekė, juos suvarpė mariose ir pakrantėje, nes prie pat plento palei perimetrą - ištisiniai vokiečių kulkosvaidininkų lizdai. Žodžiu, diedas lai rašo, o istorikai lai dirba savo darbą. P.S. Apie balvono nukėlimo klausimą turiu atskirąją nuomonę: jis turi būti pašalintas ir dėl to, kad pateikiama iškraipyta informacija apie menamus didvyrius, kurie sukurti dirbtinai, ir dėl paties V. Safronovo paminėto leitmotyvo, jog tokios vietos penktajai kolonai ir vatnikams, orkų hibridams tampa ritualinėmis vietomis. Kitaip - šventvietėmis, kuriose išsiskleidžia visu "gražumu" jų orkiškos savybės. Diedui pasiūlyčiau gegužės 9-ąją sudalyvauti Klaipėdoje, Skulptūrų parke esančiame Antrojo pasaulinio karo memorialo maskarade. Pažiūrėti, kokia publika ten renkasi. Ir kodėl jie ten renkasi bei ką garbina. Neliks orkų šventviečių, neliks ir preteksto demonstruotis, skleisti savo šovinistinę dvasią ir pasisemti tiesiog "dvasinių jėgų" toliau būti TSRS ir dabartinio Kremliaus žiurkėmis. Jas reikia naikinti evoliucijos būdu. Ta evoliucija nepanaikinus orkams dopingu tampančių sovietinių memorialų-šventviečių yra neįmanoma. Kaip buvo naikinami pagonys? Ne tik žudant juos, bet ir naikinant visas jų šventvietes. Atimant iš jų dvasinį stuburą. Laužant jį. Tad tas pats turi būti padaryta ir su orkų hibridais Lietuvoje. Jau nekalbu apie faktą, jog memorialai pastatyti ant melo ir propagandos dirvos. Kam mums jie? Kad toliau skleistų sovietinį marazmą? O palikus net ir su perrašytais tekstais, tie memorialai automatiškai užprogramuos ilgalaikį konfliktą. Bet diedas geriau žino. Lai parašo. O mes rašysime tai, ką mes rašome. Demokratija ir žodžio laisvė bei publikos pasirinkimas, ką skaityti ir kuo labiau remtis formuojant savąją nuomonę.
Šį komentarą ir norėčiau peržvelgti žodis po žodžio, sakinys po sakinio. Taigi pradedam nuo pradžių.
Skystoka kritika.
Denisai, o gal tavo žinių bagažas skystokas ir dėl nepakankamo žinių lygio tu nepajėgi suvokti tos kritikos? Tu juk nepaneigei nei vienos mano kritinės pastabos.
Kita tavo problema - tu iš anksto atmeti bet kokią tos prezentacijos kritiką. Maždaug taip - nesąmonės, negali taip būti, kad kažkoks Pilypas iš kanapių taršytų profesorių. Suprantu tave, pats kažkada esu tai perėjęs, kai iš anksto atmesdavau bet kokią kritiką Suvorovo ar Solonino adresu. Tam, kad suprasčiau tą kritiką reikėjo sukaupti pakankamai didelį žinių bagažą.
Jei jau pradedama kabinėtis prie skaičių rašymo
Galiu pakomentuoti plačiau apie tuos skaičius. Vokiečių dalinių ir junginių sistema buvo pakankamai sudėtinga. Dokumentuose armijas jie numeruodavo arabiškais skaitmenimis, korpusus - lotyniškais, divizijas - arabiškais. Į smulkesnių karinių vienetų (brigada - pulkas - batalionas) numeravimo niuansus nesileisiu, tik pastebėsiu, kad nežinant tų niuansų yra labai sunku skaityti dokumentus. Pvz. ką reiškia užrašas I/11 arba 2/I/3?
Kaip jau minėjau, vokiečių dokumentuose korpusų numerius rašydavo romėniškais skaitmenimis. Tačiau populiarioje literatūroje dėl paprastumo ir dėl to, kad ne kiekvienas skaitytojas sugeba perskaityti romėniškus skaičius, vokiečių korpusų numeriai kartais rašomi ir arabiškais skaitmenimis. Žinoma, rimtuose moksliniuose tekstuose vokiečių korpusai privalo būti rašomi romėniškais skaitmenimis.
Visai priešingai buvo Raudonojoje armijoje, kur visi kariniai vienetai - pradedant frontu ir baigiant būriu - buvo numeruojami išimtinai arabiškais skaitmenimis. Todėl šios mūsų (švelniai tariant) nelabai mėgstamos armijos korpusus (ir bet kuriuos kitus dalinius ar junginius) pažymėti lotyniškais skaitmenimis yra grubi klaida. Kodėl profesorius prezentacijose sovietinį 19-ąjį šaulių korpusą ir 4-ąją smogiamąją armiją pažymėjo lotyniškais skaitmenimis galime tik spėlioti. Dėl solidumo?
ar to, kad žurnalistas dėl didžiulės darbo apimties (ir rašydamas į internetą be redakcijos korektūros, kai laikraščio spausdintiniame variante tos klaidos ištaisytos) ir ilgo teksto padarė keletą klaidų linksniuose, na, čia jau "lygis".
Mėgstu posakį - klysti nebaisu, jei klaidą pripažįsti ir ją ištaisai. Štai sakykime aš savo tekste apie prezentaciją taip pat pridariau klaidų, bet nepasididžiavau, ištaisiau.
Sakai - spausdintame variante tos klaidos ištaisytos? Šaunu, nepulsim ieškoti to popierinio varianto ir tikrinti, patikėsim. Tačiau kas trukdo tas vaikiškas klaidas ištaisyti internetiniame variante? Pirštu parodžiau, bet jos ir dabar (šiandien birželio 1) vis dar „puikuojasi“. Savigarba neleidžia pataisyti?
Pranešime pranešėjas neprivalo pusę savo pranešimo dar skirti ir aiškinimams, iš kur kokie dokumentai imti, rodyti pilnas jų versijas, nes tokiu būdu pranešime nebeliktų esmės ir dėmesio į ją koncentracijos.
Tokio lygio pranešėjas (profesorius) pretenduojančiame į moksliškumą pranešime privalo nurodyti koks yra vieno ar kito dokumento pirminis šaltinis. Ir tai jis darė. Tik labai jau savotiškai. Vienoje vietoje nurodoma, kad šaltinis GMCA, kitoje vietoje pateikiama pilna archyvinė nuoroda. Tačiau nei puse žodžio neužsimena, kad tie dokumentai buvo paimti iš portalo pamyat-naroda. Tad pakartoju retorinį klausimą - gėdinamasi pasakyti, kad naudojamasi rusišku portalu?
Toks susireikšminęs diedas, kuris į šuns dienas deda, ko gero, geriausią šių laikų Klaipėdos istorijos žinovą.
„Susireikšminęs diedas“ gerai žino, kad Vasilijus Safronovas yra puikus Klaipėdos istorijos žinovas ir į šuns dienas jo nededa bet...
Tad čia jau publikos pasirinkimas: tikėti istorijos mėgėju-diedu, ar knygų ir daugybės mokslinių straipsnių autoriumi, profesionaliu istoriku, kuris Klaipėdos istorija domisi nuo paauglystės ir yra jauniausias profesorius Lietuvoje, visus titulus pelnęs ne už gražias akis, o už neįtikėtiną aistrą Klaipėdos istorijai, jos išmanymą.
... bet karybos istorijoje, konkrečiai mūšio dėl Klaipėdos istorijoje, jis yra silpnokas. Taip, jis yra parašęs daugybę mokslinių straipsnių, tačiau ar bent vienas jų yra apie 1945 metų pradžios įvykius konkrečiai ir apie Antrąjį pasaulinį karą apskritai?
Nereikia tikėti nei istoriku mėgėju - diedu, nei profesionaliu istoriku Vasilijumi Safronovu. Reikia bandyti sužinoti kaip buvo. Istorikas mėgėjas savo argumentus apie tai kodėl klysta profesionalas padėjo ant stalo su nuorodomis ir dokumentų kopijomis. Ar bent vienas iš tų argumentų buvo klaidingas, ar bent vieną jų sugebėjai paneigti?
Esmė liko nepaneigta: Neringos Černobajevka, kai vėl ir vėl liepiama forsuoti nepatogia vieta (atviromis, plonu ledu pasidengusiomis mariomis aukštumą, kuri taip pat atvira ir išvarpyta vokiečių apkasų) rajoną 37.2 nepaisant žvalgų pranešimų, nepaisant žūčių.
Retoriniai klausimai. O tai kuri vieta buvo „patogi“? Ar tikrai tas ledas buvo toks plonas? Žvalgai juk perėjo per tą ledą. Kokie buvo tie žvalgų pranešimai - ar tikrai jie pranešė, kad forsuoti neįmanoma?
Nepaneigta ir tai, kad jokio ten "kovėsi kaip liūtai, atrėmė 200 hitlerininkų ataką" ir pan. nebuvo. Sušaudė tuos raudonarmiečius, kaip vištas.
Nuopelnų hiperbolizavimas, ypač pristatant apdovanojimams, yra įprastas visiems - tiek sovietams, tiek vokiečiams, o ir lietuvių pokario partizanų nuopelnai dažnai hiperbolizuojami. Dėl sušaudymo kaip vištas - atskiras klausimas. Bet apie tai bus kalba aptariant tavo naują straipsnį VE.
Pats buvau aukštumoje 37.2 (linkiu ir diedui nuvykti bei gyvai apžiūrėti menamų super kautynių vietą):
Kur man vykti ir ką man apžiūrėti leisk nuspręsti man pačiam.
raudonarmiečiai 01 29 d. ten net nebuvo jokio placdarmo pasidarę, tai kaip jie galėjo gintis, priešintis?
Gal būtų galima plačiau kaip tu supranti terminą „pasidaryti placdarmą“?
Jie išvis tos aukštumos nė nepasiekė, juos suvarpė mariose ir pakrantėje, nes prie pat plento palei perimetrą - ištisiniai vokiečių kulkosvaidininkų lizdai.
Aukštumą gal ir nepasiekė (gaila laiko analizei), bet krantą pasiekė ir tą tu puikiai žinai.
Žodžiu, diedas lai rašo, o istorikai lai dirba savo darbą.
Ačiū už leidimą. Rašo tas diedas, rašo. Tik ne apie 1945 metų sausio mėnesioKlaipėdą, o apie 1944 metų rugpjūčio mėnesioVilkaviškį. Tarp kitko bendrumo šie du mūšiai turi. Ir viename, ir kitame randame minimus 19-ąjį šaulių korpusą, 32-ąją ir 344-ąją šaulių divizijas, ir vokietukus iš "Didžiosios Vokietijos" randame.
P.S. Apie balvono nukėlimo klausimą turiu atskirąją nuomonę:
Turėti savo nuomonę niekam neuždrausta.
Diedui pasiūlyčiau gegužės 9-ąją sudalyvauti Klaipėdoje,
Pasikartosiu - leisk man pačiam nuspręsti kur ir kada eiti.
Demokratija ir žodžio laisvė bei publikos pasirinkimas, ką skaityti ir kuo labiau remtis formuojant savąją nuomonę.
Ko gero būtų galima sutikti. Dėl laisvės ir pasirinkimo. Bet skaityti reikia viską - abiejų pusių dokumentus, juos lyginti ir tik tada susiformuoti savo nuomonę. Pastebėsiu, kad pati didžiausia klaida tyrinėjimuose - išankstinis nusistatymas.
Taigi prabėgomis užmatytų klaidų ir netikslumų sąrašas. Iš eilės.
Nekorektiškai nurodytos nuorodos į šaltinius
Klaidingai verčiamas dokumentas - rašoma karinių, turi būtų kovinių veiksmų žurnalas
Nepaminėta apie išvakarėse vykusią žvalgybą
Sovietinis šaulių korpusas pažymėtas lotyniškais skaitmenimis
Neišsiaiškinta apie sovietiniuose dokumentuose nurodomus nuostolius
Sovietinė armija pažymėta lotyniškais skaitmenimis
Klaidingai nurodyta kovinių veiksmų žurnalo data
Taip, kai kurios klaidas yra gana smulkios, bet pranešėjas irgi ne savo referatą skaitantis dešimtokas...
Bus tęsinys. Apie tavo straipsnį "Vakarų eksprese".