Savaitgalis Edmontone
Pirmą kartą apsilankėme Edmontone prieš beveik trejus metus, kuomet nuvykome tiesiai į didžiausią Šiaurės Amerikos prekybos centrą "West Edmonton Mall". Tą dieną dar spėjome nubėgti į ekskursiją po Albertos Įstatymų Leidžiamąją Asamblėją. Antrą kartą keliavome į Edmontoną praėjusį ilgąjį savaitgalį, šįkart susiplanavę praleisti laiką zoologijos ir botanikos soduose.
1. Edmontonas buvo įkurtas kiek daugiau nei prieš 200 metų kaip fortas ir šiuo momentu tai vienas greičiausiai besivystančių Kanados miestų su nepilnu milijonu gyventojų. Kelias iš Kalgario užima tris valandas šiaurės kryptimi. Nors savaitės senumo prognozė žadėjo šiltą orą apie 20 laipsnių, tačiau iš Kalgario teko išvažiuoti prie +5, kuomet lauke smarkiai lijo. Jau ėmėme svarstyti alternatyvius laiko leidimo variantus tipo Karališkojo Albertos muziejaus, tačiau laimei prie pat Edmontono nustojo lyti ir visam savaitgaliui nusistovėjo gražus saulėtas oras.
2. Albertos politinio gyvenimo širdis - istorinis Albertos Vyriausybės pastatas (Alberta Legislature Building) yra apsuptas parko, priešais centrinį įėjimą išsidėstęs fontanas ir pora negilių baseinų, kur galima atsigaivinti karštuoju oru. Nepaisant to, kad buvo apie 10 laipsnių šilumos, vandenyje braidė keletas vietinių ruonių trumpomis rankovėmis, nors iš tikrųjų albertiečiams tai būdinga.
3. Į vidų šį kartą neužėjome, todėl talpinu seną nuotrauką. Nemokami turai vyksta ištisus metus išskyrus tris dienas - Kalėdas, Naujus metus ir Didįjį penktadienį.
4. Kadangi Albertos provincija statėsi pirmų ukrainiečių atsikėlėlių jėgomis, šis paminklas - būtent jiems.
5. Kitoje pusėje yra paminklas skirtas pirmoms katalikų gailestingosioms seserims.
6. Pasivaikščiojimo metu sutiktas Raudonkepuraitės kažkokio Terner'io namas.
7. Paminklas pirmoms ukrainiečių albertietėms "Madonna of the wheat" ir mažytis namelis ant medžio greta Miesto tarybos namų Sero Vinstono Čerčilio aikštėje.
8. Pats municipaliteto pastatas yra moderno stiliaus piramidė. Priešais randasi fontanas, kitoje aikštės pusėje - Edmontono Viešoji biblioteka.
9. Čia pat - Menų galerija ir dar vienas paminklas - šį kartą darbininkas Džo, besimėgaujantis "Pietų petrauka" ("Lunchbreak").
10. Mes, kaip ir Džo, pasimėgavom su savimi atsivežtais pietumis gryname ore. Kaip jau rašiau, vienas pagrindiniu tikslu buvo Edmontono zoologijos sodas, kuris nuo kalgarietiško pirmiausia skiriasi savo dydžiu - sostinės zoosodas beveik perpus mažesnis. Nepaisant to, apsilankyti yra domu kad ir todėl, kad čia galima pamatyti gyvūnus, kurių nėra Kalgario zoosode - valabės, tamarinai, baltoji lapė, jūrų kotikai, naktinio pasaulio atstovai. Bendrai Edmontono zoologijos sodas atrodo ne toks prižiūrėtas, laukiniškesnis. Čia daug atvirų erdvių, tuo pat metu daugumą voljerų galima apžiūrėti iš visų pusių.
11. Ir dramblys! Koks gi zoologijos sodas be dramblio? Iki šiol nesuprantu, kodėl Kalgario drambliukus išmainė į vienaragį. Kaip bebūtų, Edmontone gyvena keturiasdešimtmetė dramblė Liusė, kurią du darbuotojai kasdien išveda pasivaikščioti po zoosodo teritoriją. Nei dramblių name, nei voljere dramblės neradome, tada išimties tvarka mus palydėjo iki įėjimo į tarnybinę stovėjimo aikštelę, leidus gyvūnu pasigrožėti ir iš toli nufotografuoti.
12. Yra čia ir zookampelis vaikams su avimis, vištytėmis, triušiais ir kitais naminiais gyvūnais, kuriuos galima paglostyti, prieš ir po nusiplovus rankas. Netoliese siūloma paplaukioti vandens dviračiais, vaikams yra nemokamas traukinukas bei karusėlė.
13. Taip išėjo, kad pirmasis, mus pasitikęs zoosode gyvūnas, buvo ūdra. Tad prieš išvykstant nusipirkau savo kolekcijai magnetuką būtent su ja.
14. Pabaigti mūsų dieną nutarėme viešbučio Fairmont MacDonald restorano verandoje, nuo kurios atsiveria nuostabi žalia panorama. Piramidės kitoje upės pusėje - Mutart'o oranžerija.
15. Prancūziška svogūnų sriuba.
16. Kitą rytą mėgavomės nuostabiais europietiškais pusryčiais mūsų viešbutyje - košės, miusliai, karšti kiaušininiai patiekalai ir dešrelės, įvarūs kepiniai, sausi ir švieži vaisiai. Visiems žinoma, kad į parduotuvę geriau keliauti sočiam, todėl iškart po pusryčių važiavome į europietišką kepyklą "Hercogienė" ("Duchess Bake Shop"). Pasirinkome šią vietą neatsitiktinai - anot BuzzFeed informacinės agentūros šioji įstaiga yra 23 geriausių pasaulio konditerijų sąraše (video). Audiencijai pas Edmontono "Hercogienę" eilė išsirikiavo net gatvėje.
17. Kepyklos vadovai reguliariai lankosi meistriškumo klasėse Prancūzijoje, naudojami tik natūralus produktai pagal europietiškas receptūras. Salėje dirba keli konsultantai, aptarnavimas itin dėmesingas ir, nepaisant eilių, neskubus.
18. Čia pat galima prisėsti ir užkąsti (be saldumynų siūlomos sriubos, sumuštiniai ir prancūziškas atviras daržovių pyragas "kišas"), tiesa, mūsų vizito metu laisvų staliukų nebuvo. Gretimoje patalpoje randasi konditerinių įrankių, ingridientų ir knygų parduotuvėlė.
19. Taip išėjo, kad prancūziškus mygdolinius pyragaičius "makaronus" mes su vyru ragavome pirmą kartą. Galima įsigyti rinkinį dovaninėje pakuotėje už 17 dolerių, bet mes nutarėme paimti kelis vienetus paragauti - citrina, rožė, sūdyta karamėlė ir apelsinas. Viską gamina kasdien rankomis - saldėsiai tirpsta burnoje, nuostabu!
20. Kaip ir daugumoje pasaulio miestų, Edmontone vienoje upės pusėje randasi jo verslo centras, o pietinė pusė didžiuojasi istoriniu rajonu Senosios Straskonos (Old Strathcona) pavadinimu. Mes pravažiavome pagrindine jos gatve - Whyte Avenue, kuri šiek tiek primena Kalgario 17 Avenue - kavinės, gatvės parduotuvės, bet mano skoniu Whyte žalesnė ir jaukesnė. Šalia - istorinis ūkininkų turgus, kuris yra atidarytas šeštadieniais ištisus metus. Kadangi buvo sekmadienis, aptikome tik gėlių išpardavimą. Beje, atvažiuoti čia galima šimto metų tramvajumi, kuris važiuoja nuo Vyriausybės pastato iki Straskonos ir atgal.
21. Atsisveikinus su Edmontonu, mes nuvykome į pietvakarius antro mūsų kelionės tikslo - Devono botanikos sodo link. Sodas buvo atidarytas 1959 m. ir turi nemažą teritoriją 1000 km2. Geriausias apsilankymo metas - birželio vidurys, nes išsodinama dauguma vienmečių žydinčių augalų. Čia yra greito maisto kavinė su atitinkamo lygio maistu, todėl geriau užkąsti prieš atvykstant arba pasiimti pietus su savimi.
22. Trijose uždarose patalpose galima pasigrožėti dykumų ir atogrąžų augalais.
23. Po to siūlau pasivaikščioti japoniškame Kurimoto sode. Periodiškai čia pasigirsta dundėjimas dėl rąsto mūšimo į tradicinę kankalo neturinčią japonišką varpą. Japonams - tai priemonė paros laikui sužinoti, o per Naujus metus gaudėjimas reiškia išvadavimą nuo žmogiškų ydų.
24. Tiems, kas neturi daug laiko sodo apžiūrai, puikus variantas yra ekskursija su aštuonviete golfo mašinėle, kažkodėl čia vadinama tramvajumi. Toks pasivažinėjimas leidžia mažiau nei per valandą apkeliauti beveik visą teritorija (išskyrus japonišką sodą) ir gauti bendrą informaciją apie sezoninius augalus.
25. Čia įsigijau magnetą su erškėčiu - Albertos provincijos simboliu, ką kasdien primena vietinių automobilių numerių užrašas "Wild rose country". Paveikslėlis yra vietinės menininkės iš Red Deer miesto rankų darbas tapytas ant šilko.
26. Saldi kelionė namo. :)
1. Edmontonas buvo įkurtas kiek daugiau nei prieš 200 metų kaip fortas ir šiuo momentu tai vienas greičiausiai besivystančių Kanados miestų su nepilnu milijonu gyventojų. Kelias iš Kalgario užima tris valandas šiaurės kryptimi. Nors savaitės senumo prognozė žadėjo šiltą orą apie 20 laipsnių, tačiau iš Kalgario teko išvažiuoti prie +5, kuomet lauke smarkiai lijo. Jau ėmėme svarstyti alternatyvius laiko leidimo variantus tipo Karališkojo Albertos muziejaus, tačiau laimei prie pat Edmontono nustojo lyti ir visam savaitgaliui nusistovėjo gražus saulėtas oras.
2. Albertos politinio gyvenimo širdis - istorinis Albertos Vyriausybės pastatas (Alberta Legislature Building) yra apsuptas parko, priešais centrinį įėjimą išsidėstęs fontanas ir pora negilių baseinų, kur galima atsigaivinti karštuoju oru. Nepaisant to, kad buvo apie 10 laipsnių šilumos, vandenyje braidė keletas vietinių ruonių trumpomis rankovėmis, nors iš tikrųjų albertiečiams tai būdinga.
3. Į vidų šį kartą neužėjome, todėl talpinu seną nuotrauką. Nemokami turai vyksta ištisus metus išskyrus tris dienas - Kalėdas, Naujus metus ir Didįjį penktadienį.
4. Kadangi Albertos provincija statėsi pirmų ukrainiečių atsikėlėlių jėgomis, šis paminklas - būtent jiems.
5. Kitoje pusėje yra paminklas skirtas pirmoms katalikų gailestingosioms seserims.
6. Pasivaikščiojimo metu sutiktas Raudonkepuraitės kažkokio Terner'io namas.
7. Paminklas pirmoms ukrainiečių albertietėms "Madonna of the wheat" ir mažytis namelis ant medžio greta Miesto tarybos namų Sero Vinstono Čerčilio aikštėje.
8. Pats municipaliteto pastatas yra moderno stiliaus piramidė. Priešais randasi fontanas, kitoje aikštės pusėje - Edmontono Viešoji biblioteka.
9. Čia pat - Menų galerija ir dar vienas paminklas - šį kartą darbininkas Džo, besimėgaujantis "Pietų petrauka" ("Lunchbreak").
10. Mes, kaip ir Džo, pasimėgavom su savimi atsivežtais pietumis gryname ore. Kaip jau rašiau, vienas pagrindiniu tikslu buvo Edmontono zoologijos sodas, kuris nuo kalgarietiško pirmiausia skiriasi savo dydžiu - sostinės zoosodas beveik perpus mažesnis. Nepaisant to, apsilankyti yra domu kad ir todėl, kad čia galima pamatyti gyvūnus, kurių nėra Kalgario zoosode - valabės, tamarinai, baltoji lapė, jūrų kotikai, naktinio pasaulio atstovai. Bendrai Edmontono zoologijos sodas atrodo ne toks prižiūrėtas, laukiniškesnis. Čia daug atvirų erdvių, tuo pat metu daugumą voljerų galima apžiūrėti iš visų pusių.
11. Ir dramblys! Koks gi zoologijos sodas be dramblio? Iki šiol nesuprantu, kodėl Kalgario drambliukus išmainė į vienaragį. Kaip bebūtų, Edmontone gyvena keturiasdešimtmetė dramblė Liusė, kurią du darbuotojai kasdien išveda pasivaikščioti po zoosodo teritoriją. Nei dramblių name, nei voljere dramblės neradome, tada išimties tvarka mus palydėjo iki įėjimo į tarnybinę stovėjimo aikštelę, leidus gyvūnu pasigrožėti ir iš toli nufotografuoti.
12. Yra čia ir zookampelis vaikams su avimis, vištytėmis, triušiais ir kitais naminiais gyvūnais, kuriuos galima paglostyti, prieš ir po nusiplovus rankas. Netoliese siūloma paplaukioti vandens dviračiais, vaikams yra nemokamas traukinukas bei karusėlė.
13. Taip išėjo, kad pirmasis, mus pasitikęs zoosode gyvūnas, buvo ūdra. Tad prieš išvykstant nusipirkau savo kolekcijai magnetuką būtent su ja.
14. Pabaigti mūsų dieną nutarėme viešbučio Fairmont MacDonald restorano verandoje, nuo kurios atsiveria nuostabi žalia panorama. Piramidės kitoje upės pusėje - Mutart'o oranžerija.
15. Prancūziška svogūnų sriuba.
16. Kitą rytą mėgavomės nuostabiais europietiškais pusryčiais mūsų viešbutyje - košės, miusliai, karšti kiaušininiai patiekalai ir dešrelės, įvarūs kepiniai, sausi ir švieži vaisiai. Visiems žinoma, kad į parduotuvę geriau keliauti sočiam, todėl iškart po pusryčių važiavome į europietišką kepyklą "Hercogienė" ("Duchess Bake Shop"). Pasirinkome šią vietą neatsitiktinai - anot BuzzFeed informacinės agentūros šioji įstaiga yra 23 geriausių pasaulio konditerijų sąraše (video). Audiencijai pas Edmontono "Hercogienę" eilė išsirikiavo net gatvėje.
17. Kepyklos vadovai reguliariai lankosi meistriškumo klasėse Prancūzijoje, naudojami tik natūralus produktai pagal europietiškas receptūras. Salėje dirba keli konsultantai, aptarnavimas itin dėmesingas ir, nepaisant eilių, neskubus.
18. Čia pat galima prisėsti ir užkąsti (be saldumynų siūlomos sriubos, sumuštiniai ir prancūziškas atviras daržovių pyragas "kišas"), tiesa, mūsų vizito metu laisvų staliukų nebuvo. Gretimoje patalpoje randasi konditerinių įrankių, ingridientų ir knygų parduotuvėlė.
19. Taip išėjo, kad prancūziškus mygdolinius pyragaičius "makaronus" mes su vyru ragavome pirmą kartą. Galima įsigyti rinkinį dovaninėje pakuotėje už 17 dolerių, bet mes nutarėme paimti kelis vienetus paragauti - citrina, rožė, sūdyta karamėlė ir apelsinas. Viską gamina kasdien rankomis - saldėsiai tirpsta burnoje, nuostabu!
20. Kaip ir daugumoje pasaulio miestų, Edmontone vienoje upės pusėje randasi jo verslo centras, o pietinė pusė didžiuojasi istoriniu rajonu Senosios Straskonos (Old Strathcona) pavadinimu. Mes pravažiavome pagrindine jos gatve - Whyte Avenue, kuri šiek tiek primena Kalgario 17 Avenue - kavinės, gatvės parduotuvės, bet mano skoniu Whyte žalesnė ir jaukesnė. Šalia - istorinis ūkininkų turgus, kuris yra atidarytas šeštadieniais ištisus metus. Kadangi buvo sekmadienis, aptikome tik gėlių išpardavimą. Beje, atvažiuoti čia galima šimto metų tramvajumi, kuris važiuoja nuo Vyriausybės pastato iki Straskonos ir atgal.
21. Atsisveikinus su Edmontonu, mes nuvykome į pietvakarius antro mūsų kelionės tikslo - Devono botanikos sodo link. Sodas buvo atidarytas 1959 m. ir turi nemažą teritoriją 1000 km2. Geriausias apsilankymo metas - birželio vidurys, nes išsodinama dauguma vienmečių žydinčių augalų. Čia yra greito maisto kavinė su atitinkamo lygio maistu, todėl geriau užkąsti prieš atvykstant arba pasiimti pietus su savimi.
22. Trijose uždarose patalpose galima pasigrožėti dykumų ir atogrąžų augalais.
23. Po to siūlau pasivaikščioti japoniškame Kurimoto sode. Periodiškai čia pasigirsta dundėjimas dėl rąsto mūšimo į tradicinę kankalo neturinčią japonišką varpą. Japonams - tai priemonė paros laikui sužinoti, o per Naujus metus gaudėjimas reiškia išvadavimą nuo žmogiškų ydų.
24. Tiems, kas neturi daug laiko sodo apžiūrai, puikus variantas yra ekskursija su aštuonviete golfo mašinėle, kažkodėl čia vadinama tramvajumi. Toks pasivažinėjimas leidžia mažiau nei per valandą apkeliauti beveik visą teritorija (išskyrus japonišką sodą) ir gauti bendrą informaciją apie sezoninius augalus.
25. Čia įsigijau magnetą su erškėčiu - Albertos provincijos simboliu, ką kasdien primena vietinių automobilių numerių užrašas "Wild rose country". Paveikslėlis yra vietinės menininkės iš Red Deer miesto rankų darbas tapytas ant šilko.
26. Saldi kelionė namo. :)