Žiauriai užsimaniau parašyt review apie juos, so here we sorta go.
The Courteeners - britų indie rocko grupė iš Manchester. Rimto miesto, iš kurio kilo Oasis, The Stone Roses ir nemažai kitų rimtų acts. (ODIEVE JŲ FRONTMAN LIAM FRAY BAIGĖ TĄ PATĮ UNI KURIAME MANO SESUO DABAR STUDIJUOJA :'''') )
Įsiveržė jie į indie sceną dar 2008aisiais su albumu 'St. Jude'. Man tada buvo 14 ir man šis jų albumas tada buvo tikrai visai nieko. Bet dabar jis man atrodo kiek nuobodokas ir vienodas, nes tokios muzkos buvo ir yra daug. Todėl ir nevertinsiu
Click to view
jų singlas iš pirmojo albumo, mano vienas mėgiamiausių.
Tuomet aš apie juos užmiršau netgi 5 metams, kol 2013-ųjų gūdų gruodį užtikau
Click to view
Tai jų jau trečiojo albumo 'ANNA', išleisto 2013-aisiais, trečiasis singlas. Šita daina HAS BLOWN ME AWAY. Ultimately catchy tune, stiprus tekstas, geras video, ir nesveikos emocijos. Kaskart klausydama šitos dainos mintimis nusikeliu į UK; ši daina sukelia prisiminimus, kurių niekada nebuvo. Visi šio albumo singlai (Van Der Graaf, Lose Control ir jau minėtasis) man labai patiko, pats albumas visai nieko susiklauso, Push Yourself patiko, When You Want Something You Can't Have toks čilaxas, Welcome To The Rave pirma eilutė - it's always darkest before dawn ir kažkaip visai užkabino instantly pati daina, nors pirmi akordai buvo kiek disappointing, Save Rosemary Time susiklauso gerai, Marquee nelabai įspūdinga, bet tokia soothing, Money tokia super indie sexy. Apskritai albumui tokie a bit post-punk garsai būdingi. Ir ūbavimai. Ir kažkokios unrequited love ir šiaip santykių peripetijų tematikos. Jei reiktų vertint albumą, vertinčiau 8/10
Antrasis albumas 'Falcon' featurina
Click to view
mano labai mėgstama daina, primenanti man to get my shit together. Kitas albumo singlas Take Over The World manęs visai nesužavėjo ir šio albumo, prisipažinsiu, neperklausiau.
Ketvirtasis (oh my) albumas 'Concrete Love' su ganėtinai shallow albumo
http://en.wikipedia.org/wiki/Concrete_Love#mediaviewer/File:Courteeners_Concrete_Love.jpg man so far paliko neblogą, bet tokį dvigubą įspūdį. Pirmasis jų singlas 'Summer' man yra nuostabus ir dieviškas,
Click to view
seriously, tekstas TOBULAS I CAN'T. Sužavėjo jų Sunflower, kuri kažkodėl į albumą nepateko, White Horses man yra kažkas puikaus, puiki daina. Saboteur irgi patiko. Small Bones labai miela, Dreamers per cheesy, How Good It Was absoliučiai nekabinanti, keista, kodėl pasirinkta kaip singlas, Black and Blue tokia totally mano tipo daina melodiškai, ir vėl sukelianti prisiminimus, kurie šįsyk egzistuoja :D, Has He Told That He Loves You Yet - trūksta priedainio. Next Time You Call tekstas badass, balsas irgi, klausant primena pirmą albumą šiek tiek. Kiek klausiau šio albumo, buvo juntamas toks dainų pasidalijimas: ramios (pvz Beautiful Head ir labiau užvedančios, kaip International. Albumas nėra įspūdingas, bet tikrai yra dainų, kurios vertos dėmesio. 6/10