Pasaka apie tibetiečius +pics
...autobusu, o gal tiksliau mikroautobusiuku, kuriame telpa veik pusė autobuso važiuojame nauju (kol kas) keliu link Xiahe (Sanči). Xiahe turėtų būti pirmasis mūsų pamatytas "kaimelis-miestelis" Kinijoje, o tiksliau, ten kinų gyvena visai ne daug. Daugiausia Xiahe gyvena tibetiečiai, kita didžioji grupė turbūt būtų tik apsipirkti ar panašiai užsukantys klajokliai ir 2000 nuolatos besikeičiančių Lambrang vienuolyno piligrimų...
Autobusiukas rieda autostrada (ko jau net nesitikėjau), tačiau po kelių valandų jį baigėsi ir pasukome tiesiai į kalnus. Kalnai Xiahe kitokie, negu kokius buvau matęs, jie kažkokie seni, uolėti, vienodai rudos spalvos, iš kurios iškyla prie kalnų prilipinti tokie patys namukai... Bet važiuojam vis toliau ir tikiuosi, kad galiausiai viskas sužaliuos, važiuojam į vienas iš gražiausių ganyklų - grasslandų.
Kelias kerta vis retėjančius kaimelius, kuriuose vaikšto kinai su baltom kepurytėm, moterys su juodom skarom ir visai šalia kelio stiebiasi trapūs minaretai. Atrodo visi žmonės išeina į gatves, kas pasedėti prie kelio ant kėdės, kas nuvarytį kokią kiaulę.
Šimtas tūkstančių autobusiuko signalų ir keliukas vingiuoja tarp vis žalesnių kalnų. Privažiuojam tunelį - uždarytas, leidžiames prie pat upelės ir taip prie kiekvieno tuneliuko, kol galiausiai kelias rodos baigiasi ir lieka tiesiog vieta, kur važinėja mašinos. Laiks nuo laiko kalnuose pasirodo baltos palapinės ir truputį besimėtančių avyčių (kurios visai ne avytės, o kalnų ožiai/ožkos ar dar kažkoks raguotas vilnos kamuoliukas, kuris buvo vadinamas avyte).
Visai įspraustas slėnis, po 6 valandų kelionės įsukame prie Lambrang vienuolyno Xiahe. Ant kalno matosi maži maži namukai (tik ryt sužinosiu, kad ten vienutės meditacijai), arčiau - jako simbolika išpuošti portikai ir langai, auksiniai stogai, raudonos sienos...
Tibečiukas matuojasi paltuką Xiahe
Žmonės apstoję išmaldos prašantįjį. Beje prašo išmaldos ne bet kaip, bet su magnetofonu ir migrofonu dainuoja matyt apie savo baisiai liūdną ir nesėkmingą gyvenimą.... Xiahe
Prie Lambrang vienuolyno yra "išlipdytas" baltų namukų miestelis, su smelėtom gatvelėmis, kuriose šmėkščioja raudoni drabužiai vienuolių, kurie čia gyvena. Xiahe
Vienuoliai ant pagrindinės šventovės laiptų... Lambrang, Xiahe
Dviese grįžta iš pamaldų.. Lambrang, Xiahe
Irgi po pamaldų. Sėdintis aunasi batus. Lambrang, Xiahe
Po pamaldų visi eina autis batų, kurių buvo pilna primesta ant laiptų. Nelabai suprantu, kaip jie atskiria juos... Lambrang, Xiahe
...Pajudame iš Xiahe su dideliu gailesčiu ir tokia pačia didele viltimi kaip nors čia dar sugrįžti. Kalnai dar labiau sužaluoja smaragdiška žaluma. Jakai, avytės, jakai, avytės ir toji beribė žalia...
Važiuojame į Langmusi, vienos gatvės kaimelį su fėjos vienuolynu (sakoma, kad kadaise čia nusileido fėja ir virto akmeniu, ten ir buvo pastatyas vienuolynas). Tačiau kol kas mūsų autobusiukas sudurniavo ir sustojo vidurį beribių laukų, kažkaip tą kartą kaip tik pradėjo lyti. Na mes tą autobusiuką ir stumdėm ir ridenom, kol pagaliau po geros valandos jis užsivėdė ir pajudėjom toliau. O jau sukūrėm planą, kaip eisim į pievas, kol pasieksim kokį kaimelį...
Langmusi. Ir vėl atrodo, kad žiūri filmą, kad negali egzistuoti tokių vietų: po gatvės vaikšto kiaulės su kiauliukais, ramiai sau tipena, murkdosi, neklauso net motociklų pypsėjimo. O ant motociklų sėdi ‚baikeriai“ klajokliai, su gigantiškais akiniais, auliniais batais ir ilgais medžiaginiais paltais.
Kitą rytą pajudėjom su arkliais po grasslandą palei Drakono upę. Turime pasiekti klajoklių jako palapinę, kurioje nakvosime...
Dvi mergytės prie savo namų durų. Anksčiau, kai jojom, rodos, jos išgąsdino mūsų arklius :) Kitoj kelio pusėj Drakono upė, kurioje jų mama plauna drabužius. Langmusi
Vienas iš šeimos berniukų. Kai "paprašiau" paglostyti jaką, tai jis ne tik mane nusivedė su broliais bet ir užsilipo. Deja kitas jakas nusprendė irgi butinai patekti į kadrą ir dar liežuvį rodo :).. Grasslanduose pas klajoklius.
Klajoklių apeigos ant kalno 5000 metrų aukštyje. Šito kalno papėdėj mes nakvojom su klajokliais jų palapinėje...
Toliau apiegos...
Na kadangi ir šit įsimečiau į kompą, tai irgi įdėsiu, nes man ji patinka :) Šita moterytė žiūri pro duris Pingyao miesteliuke...
Autobusiukas rieda autostrada (ko jau net nesitikėjau), tačiau po kelių valandų jį baigėsi ir pasukome tiesiai į kalnus. Kalnai Xiahe kitokie, negu kokius buvau matęs, jie kažkokie seni, uolėti, vienodai rudos spalvos, iš kurios iškyla prie kalnų prilipinti tokie patys namukai... Bet važiuojam vis toliau ir tikiuosi, kad galiausiai viskas sužaliuos, važiuojam į vienas iš gražiausių ganyklų - grasslandų.
Kelias kerta vis retėjančius kaimelius, kuriuose vaikšto kinai su baltom kepurytėm, moterys su juodom skarom ir visai šalia kelio stiebiasi trapūs minaretai. Atrodo visi žmonės išeina į gatves, kas pasedėti prie kelio ant kėdės, kas nuvarytį kokią kiaulę.
Šimtas tūkstančių autobusiuko signalų ir keliukas vingiuoja tarp vis žalesnių kalnų. Privažiuojam tunelį - uždarytas, leidžiames prie pat upelės ir taip prie kiekvieno tuneliuko, kol galiausiai kelias rodos baigiasi ir lieka tiesiog vieta, kur važinėja mašinos. Laiks nuo laiko kalnuose pasirodo baltos palapinės ir truputį besimėtančių avyčių (kurios visai ne avytės, o kalnų ožiai/ožkos ar dar kažkoks raguotas vilnos kamuoliukas, kuris buvo vadinamas avyte).
Visai įspraustas slėnis, po 6 valandų kelionės įsukame prie Lambrang vienuolyno Xiahe. Ant kalno matosi maži maži namukai (tik ryt sužinosiu, kad ten vienutės meditacijai), arčiau - jako simbolika išpuošti portikai ir langai, auksiniai stogai, raudonos sienos...
Tibečiukas matuojasi paltuką Xiahe
Žmonės apstoję išmaldos prašantįjį. Beje prašo išmaldos ne bet kaip, bet su magnetofonu ir migrofonu dainuoja matyt apie savo baisiai liūdną ir nesėkmingą gyvenimą.... Xiahe
Prie Lambrang vienuolyno yra "išlipdytas" baltų namukų miestelis, su smelėtom gatvelėmis, kuriose šmėkščioja raudoni drabužiai vienuolių, kurie čia gyvena. Xiahe
Vienuoliai ant pagrindinės šventovės laiptų... Lambrang, Xiahe
Dviese grįžta iš pamaldų.. Lambrang, Xiahe
Irgi po pamaldų. Sėdintis aunasi batus. Lambrang, Xiahe
Po pamaldų visi eina autis batų, kurių buvo pilna primesta ant laiptų. Nelabai suprantu, kaip jie atskiria juos... Lambrang, Xiahe
...Pajudame iš Xiahe su dideliu gailesčiu ir tokia pačia didele viltimi kaip nors čia dar sugrįžti. Kalnai dar labiau sužaluoja smaragdiška žaluma. Jakai, avytės, jakai, avytės ir toji beribė žalia...
Važiuojame į Langmusi, vienos gatvės kaimelį su fėjos vienuolynu (sakoma, kad kadaise čia nusileido fėja ir virto akmeniu, ten ir buvo pastatyas vienuolynas). Tačiau kol kas mūsų autobusiukas sudurniavo ir sustojo vidurį beribių laukų, kažkaip tą kartą kaip tik pradėjo lyti. Na mes tą autobusiuką ir stumdėm ir ridenom, kol pagaliau po geros valandos jis užsivėdė ir pajudėjom toliau. O jau sukūrėm planą, kaip eisim į pievas, kol pasieksim kokį kaimelį...
Langmusi. Ir vėl atrodo, kad žiūri filmą, kad negali egzistuoti tokių vietų: po gatvės vaikšto kiaulės su kiauliukais, ramiai sau tipena, murkdosi, neklauso net motociklų pypsėjimo. O ant motociklų sėdi ‚baikeriai“ klajokliai, su gigantiškais akiniais, auliniais batais ir ilgais medžiaginiais paltais.
Kitą rytą pajudėjom su arkliais po grasslandą palei Drakono upę. Turime pasiekti klajoklių jako palapinę, kurioje nakvosime...
Dvi mergytės prie savo namų durų. Anksčiau, kai jojom, rodos, jos išgąsdino mūsų arklius :) Kitoj kelio pusėj Drakono upė, kurioje jų mama plauna drabužius. Langmusi
Vienas iš šeimos berniukų. Kai "paprašiau" paglostyti jaką, tai jis ne tik mane nusivedė su broliais bet ir užsilipo. Deja kitas jakas nusprendė irgi butinai patekti į kadrą ir dar liežuvį rodo :).. Grasslanduose pas klajoklius.
Klajoklių apeigos ant kalno 5000 metrų aukštyje. Šito kalno papėdėj mes nakvojom su klajokliais jų palapinėje...
Toliau apiegos...
Na kadangi ir šit įsimečiau į kompą, tai irgi įdėsiu, nes man ji patinka :) Šita moterytė žiūri pro duris Pingyao miesteliuke...