piknikas su raudonom burėm ir tyrimu
Perskaičiau Станислав Лем "Расследование". Keisti dalykai ima dėtis Anglijoje. Iš morgų ima dinginėt numirėliai, ir ne šiaip dinginėt, bet išeidinėt savom dviem. Herojus imasi tyrimo. Knyga susiskaitė gerai, bet itin nesužavėjo. Kiek sausoka. Autoriui svarbiausia idėja, bet įgyvendinimas, mano skoniui, ne super. Herojus malėsi malėsi, o pabaigoj, pokalbio metu su pagr. įtariamuoju ir viršininku, kažkas paaiškėjo. Jei reikėtų dabar tiksliai suformuluot, kas paaiškėjo, nelabai net atsakyčiau. :) Jokios mistikos, tiesiog vienas nepažinaus pasaulio pasireiškimo aspektų. Kas patiko, patiko stilius, toks a la noir anturažas. Kažkaip pamintijus, knyga primena Strugackius, kurių, kai kuriuose kūriniuose irgi malamasi, o paskui trinktelimas idėjos išrišimas. Visumoje, skaitoma, reikės dar kokį kūrinį atsiprintelėt. O ir naujo leidimo "Soliarį" nusipirkt visgi noriu.
Nusipirkau ir perskaičiau Kitų knygų leidimo Strugackių "Pikniką šalikelėje". Kažkada jau buvau skaitęs, tąją, senojo leidimo "Zenito" serijoj. Ką galiu pasakyt... Idėja ne tik yra, bet ir super duper įgyvendinta. Skanu ir skalsu buvo skaityt. Ir siužetas ir filosofija. Stilius nepriekaištingas. Net nežinau, kiek Kitos knygos pakoregavo vertimą (kiek jų nuopelnas), bet labai puikiai susiskaitė. Laukiu "Sunku būti dievu".
Nusipirkau ir perskaičiau rusų autoriaus Aleksandro Grino (1880-1932m.) "Raudonos burės". Vaikiškų knygų skyriuj padėta. Nepasakyčiau, kad knyga išimtinai į vaikus orientuota. Nedidukė sakmė apie gyvenimą prie jūros ir laukimą stebuklo. Apie tai, kad reikia būti savim, laukti ir tikėti. Geras stilius. Labai plunksniškas ir poetiškas, saulėlydiškai jūron panyrantis. Atsispausdinau autoriaus romaną "Блистающий мир", pažiūrėsiu, kaip ten kas.
*